Siaubo istorija – Mano baba

Tai istorija kuri buvo rasta viename sename laikraštyje. Istorijos autorius Stanislovas Stankus.

 

Tai pasakojimas apie mūsų babą, mano mamos močiutę, kuri tais neramiais pokario metais buvo kone vienintelė dviejų mažylių penėtoja, nes dieną mamos dažniausiai nebūdavo. Aš net prisimenu kaip ji atrodė, tikra lietuviška ragana – sulinkusi, kretanti, su didžiule juoda lazda.

 

Jinai mirė, berods, 1947 metais, neprisimenu, ar žiemą, ar pavasarį. Aš, žinoma, neliūdėjau, nes ketverių metų mažylis dar neįsivaizduoja mirties. Aš net neišsigandau, kai tą dieną mama pasiėmusi broliuką mane vieną užrakino namuose kartu su mirusiąja.

 

Baba buvo pašarvota didžiajame kambaryje, kur aš mėgdavau žaisti. Buvo rami saulėta diena ir aš, priėjęs prie karsto, ilgai žiūrėjau į babą, stebėdamasis, kodėl jinai miega dieną ir dar tokioje keistoje medinėje dėžėje. Vienas iš ryškiausių prisiminimų – tai kvapas, kurį dabar pavadinčiau mirties kvapu. Vos juntamas, sumišęs su šviežuių pušinių skiedrų kvapu.

 

Pašaukiau babą, bet ji nenubudo, ir aš nusprendžiau išsprukti į virtuvę, nebesibaimindamas daugiau jos lazdos. Įsižaidęs visiškai užmiršau babą ir besiausdamas iš po spintos ištraukiau kažkokį ilgą daiktą, įvyniotą į nešvarų skudurą.

Junkitės prie mūsų Facebooke
ir
sekite mus Instagram @anomalija.lt

Aš jau Jus seku!

 

Dabar aš suprantu, jog tai buvo peilis kiaulėms skersti, bet tada nežinomas daiktas išsprūdo iš rankų, nukrito ant grindų, skaudžiai užgaudamas koją. Įbrėžimas nebuvo labai gilus, bet pradėjo bėgti kraujas ir aš išsigandęs paleidau dūdas: „Baba, baba!“.

 

Staiga kažkieno rankos mane pasodino ant suoliuko ir išgirdau babos balsą: „Ak, tu, neklaužada, tik palik tave vieną. Sėdėk ramiai, tuojau surasiu kokį skudurą“.

 

Pro ašaras pastebėjau, kaip dabar prisimenu, kad baba kažkokia keista, aš niekada nemačiau jos su tokia juoda suknele ir svarbiausia ji neturėjo lazdos, aš negirdėjau įprasto kaukšėjimo.

 

Aptvarsčiusi man koją baba, kaip buvo pratusi stipriai suspaudė savo kaulėtais pirštais man petį: „Žaisti ateik pas mane į kambarį. Tik nešėliok, duok man pamiegoti“.

 

Kada įėjau į kambarį, baba jau buvo atsigulusi į savo keistą dėžę ir aš temačiau jos ant krūtinės sukryžiuotas rankas.

 

Iš pradžių žaisdamas vis žvilgtelėdavau į babą, bet ji gulėjo nejudėdama. Bežaisdamas ją užmiršau ir grįžus mamai, laksčiau po kambarį garsiai birgzdamas (vaizdavau didelį vabalą).

 

Kiek dabar prisimenu, pirmasis mano kruviną koją pastebėjo broliukas ir timptelėjo mamą už sijono. Pripuolusi motina pasodino mane ant kėdės, apžiūrėjo koją ir nesuprasdama paklausė: „Bet kas tau ją aprišo?“.

 

Papasakojau mamai kaip atradau po spinta peilį, kaip jis nukrito man ant kojos, kaip atėjo baba, aprišo koją ir liepė man eiti žaisti pas ją į kambarį.

 

Prisimenu, po mano žodžių motina čiupo mus su broliuku į glėbį ir išbėgo iš kambario. Gerai prisimenu ir tą naktį, nes mama pasiguldė mane pas save į lovą. Durys į kitą kambarį buvo plačiai atidarytos, babos karstas skendėjo žvakių šviesoje. Mama matyt uždegė visas turėtas žvakes.

 

Tą naktį mama nesudėjo bluosto, pradrebėjo iki ryto.


Facebook komentarai
34 komentarų "Siaubo istorija – Mano baba"
2500
Rūšiuoti pagal:   Naujausius | Seniausius | Geriausius
Nesvarbu

Biški baugu aš kaižkaip net patikėjau ši istorija

Laimute

visokiausiu pasaku pasitaiko,yra baisiu yra graziu,yra pamokanciu yra irlabai nuostabiu. Skaitykime pasakas tik grazias ir su gerai besibaigianciomis. Dabar gyvenimas pilnas siaubo , o kam gi dar baisios pasakos-kosmarai.

LaLaLa

Puikiai sukurta !!! Net norisi tikėti =)

Anonimas

Baisu bet tai kaip babaigoj ivyko ? Nes čia matos kad yra ne visa istorija. O gal tu rašydamas užmigai? O gal isigandai ir nebenorėjiai rašyti? O gal tingėjiai? O gal tapačiu laiku tavo Panele Bra Bra turėjau omeny Panele baba tave nužude ir be to tokia istorija yra net nebaisi o tu tikriausiai ir neperskaitysi mano komentaro nes tada buvo 1947 metais tu buvai 4 metų brangioji o dabar yra 2015 o tu jau esi tkrai numirusi o gal ir tau taip bus kaip čia aprašyta tu tokia durna

Dartas

Beskaitidamam apipludo blogas jausmas lyg ten buciau, paskui prisiminiau labai panasu sapna sapnaves kraupoka geras man patiko.

Didziausia nesamone

nesamone as ir drauge skaitem ir nieko nenutiko nebuk kvailys nepersiuntinek zinzuciu!

saule

man patiko apie baba nes ji nelinkejo tamberniukui nieko bllogo kaip bnt as, skaiciU

Grazuolyte

Laibai patiko si istorija matosi kad ta baba anukui nenorejo nieko blogo ji kaip tik yra labai gera jei ji apriso koja juk jei ji butu norejus blogo tai ji mama butu radus negyva ane taip:DDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDdd

EGO

Gera istorija ir ,manau, ne is pirsto lauzta…
Mirusio sava mirtimi zmogaus siela turi dar daug jegu ne tik maza
vaika pakelti…
Tik va tie , kurie tiki tokiais kvailais zaidimais kaip „Viena diena gyveno mergaite…“ – sia istorija nepatikes, nes negales suprasti
kaip tai gali buti…, ju protas ibaugintas visokiais prietarais ir nebu-
tais dalykais …

meh

Viena diena gyveno mergaite vardu Alisa. Jinai sunkiai sirgo, kol viena diena ji papjove savo tevus. Jinai pakore savo tevus spintoje ir juos ten paliko kruvinus kalbedama kazkokius uzkeikimus kuriu niekas nezinojo. Dabar perskaite sia zinute esate prakeiktas visa savo gyvenima. Tavo namuose naktimis vaikscios, mergaites tevai ir ieskos savo mylimosios mergaites norint jos paklaust kodel jinai juos nuzude. Tavo namuose naktimis vaidensis visa gyvenima.
Nusiusk sia zinute 6 zmonem ir busi isgelbetas nuo prakeiksmo, jei tai nepadarysi per 24 val, tave niekas nebeisgelbes

Mante

Tu nebesvaik su tokiom pievom vaike, geda net skaityt, neturi ka parasyt nerasyk is vis

wpDiscuz