Draugiški poltergeistai

Poltergeistai gali ne tik siautėti, daužyti indus ir padeginėti namus.

Kaip byloja liudininkai, kartais jie elgiasi visiškai priešingai ir tampa netgi savotiškais angelais sargais.

Zaicevų šeimos globėjas

Altajaus krašte poltergeistas išgelbėjo mažą vaiką. Kaip pranešė vietinė žiniasklaida, jeigu ne jis, tai trjų metukų Nastia galėjo paprasčiausiai užsimušti.

Anksčiau Zaicevų šeima gyveno Južno gyvenvietėje. Štai ten poltergeistas, ar paprastai kalbant – naminukas, ir įsiveisė. Periodiškai barškino virtuvėje puodus, tarškino šaukštus ir lėkštes. Būdavo, kad liustra nei iš šio, nei iš to imdavo siūbuoti. “Mėgstamiausia naminuko vieta buvo kampas svetainėje.

Ten, tiesiog sienoje, nuolat kažkas šiugždėjo ir stuksėjo. Kartais poltergeistas imdavo siautėti: daužėsi nejuokais. Pas mus kažkokia velniava įsiveisė. – pasakoja šeimos galva Pavelas Vasiljevičius savo giminaičiams. – Kai pradeda sienoje daužytis, tai būtinai kas nors negero atsitiks”.

Iš pradžių šeimininkai jautėsi nelabai gerai, tačiau paskui priprato, ėmė laikyti naminuką vos ne šeimos nariu. Prieita netgi iki to, kad kai bute įsiviešpataudavo visiška tyla, namiškiai ne kaip pasijausdavo, tarsi būtų ko trūkę šalia. Paskui Zaicevai persikraustė į Jagodnoje gyvenvietę, o senąjį butą išnuomojo. Beveik visus baldus paliko nuomininkams. Visų nuostabai naminukas ten nebepasireiškė. Ramu buvo ir naujame Zaicevų name. Niekas nebarškino puodais, šaukštai savaime nuo stalo nekritinėjo, ant liustros niekas nesisupo. Iki tam tikro laiko…

Praėjus kažkiek laiko, Liudmila Zaiceva, mažosios Nastios mama, nutarė pasiimti iš nuomojamo buto spintelę. Tereikėjo ją tik atvežti į Jagodnoje, kai naktiniai koncertai vėl atsinaujino.

Įsikūręs pas savo ankstesnius šeimininkus, paslaptingas poltergeistas pradėjo įvedinėti savo tvarką ir naujoje vietoje. Jis nesusigyveno su šunimi ir kate, kuriuos įsigijo Zaicevai ir praktiškai iškart abu gyvūnai žuvo. Teko įsigyti kitus. Šįkart naminukas priėmė juos kaip savus. Su kačiuku netgi žaidė. Tasai vis šokinėjo ant kažko ir tarsi kovojo su kažkuo nematomu.

Vieną dieną mažoji Nastia miegojo ant sofos. Liudmila tuo metu atidarė rūsio liuką – ruošėsi atsinešti sūdytų agurkų. Staiga į duris kažkas pasibeldė. Žinodama, kad dukra miega, moteris neuždarė liuko grindyse ir išėjo į koridorių. Praėjo vos dvi minutės. Kai Liudmila vėl įėjo į kambarį, mergaitė stovėjo ant liuko krašto ir verkė.

atsipeikėjusi nuo išgąsčio motina ėmė klausinėti, kas atsitiko. Paaiškėjo neįtikėtinas dalykas. Užsimiegojusi Nastia nepastebėjo atviros angos grindyse ir įkrito į rūsį. Tačiau neprilėkė žemės… Ore ją sugavo ir ištraukė į viršų geras dėdė – visas plaukuotas ir su didelėmis ausimis. Tiesa, išsigando mergaitė ne jo, o to, kad mamą prarado – dėl to ir verkė.

Po šito nutikimo Zaicevai ėmė vadinti naminuką šeimininkėliu.

Alkoholikų tramdytojas

Kita, ne mažiau neįtikėtina istorija įvyko Nižnekamske. Jos pradžia buvo labai banali: Žukovų šeimoje vyras pradėjo gerti. Įprastas šiais laikais dalykas. Taip viskas ir tęstųsi daugelį metų, jeigu girtas šeimos galva nebūtų pradėjęs kumščiais auklėti žmonos ir vaikų. Kurį laiką viskas jam ėjosi sėkmingai – Tatjana buvo tyli, paklusni moteris – tačiau kartą naktį mušeikos bute įvyko kažkas neįtikėtino.

Pasibaigus eiliniam šeimuniniam santykių aiškinimuisi, pavargęs nuo skandalo Nikolajus atsigulė miegoti, o giliai naktį namiškius pažadino jo užgniaužtas riksmas. Atskubėjusi link to garso žmona pamatė, kad vyras guli ant grindų, nuo galvos iki kojų suvyniotas į paklodę, kaip į kokoną.

Šis kokonas pasirodė ęsąs toks stiprus, kad Nikolajų išlaisvinti pasisekė tik po to, kai į darbą buvo paleistos žirklės.

kitą vakarą šeimoje vėl įsiplieskė girtas skandalas. Prisiliuobęs sutuoktinis aiškinosi, kas drįso surišti jį naktį. Negavęs atsakymo ir išdalinęs savo namiškiams po porciją antausių, jis nuėjo miegoti, tačiau atpildo ilgai laukti nereikėjo: naktį jį vėl surado ant grindų, tvirtai supakuotą jau į kitą paklodę.

Tik dabar šeimoje rimtai susimąstė apie tai, kas vyksta. Labiausiai išsigando, aišku, Nikolajus. Kelias dienas iš eilės jis grįžo namo blaivus ir elgėsi tyliai ir ramiai. Tačiau stebuklai daugiau nesikartojo ir šeimininkas, nusprendęs, kad viskuo kalti Tatjana ir vaikai, vėl užgėrė.

O nematomas šeimos saugotojas vėl atsirado. Vieną naktį jis supančiojo girtuoklį grindų skuduru, matyt, nusprendęs, kad vyniojimas į paklodę, kurią paskui tenka sukarpyti, šeimai pernelyg nuostolingas.

Kaip nebūtų keista, bet dar vienos naktinės egzekucijos Nikolajui nebeprireikė. Supratęs, kad “šeimos vaiduoklis” ėmėsi darbo rimtai, jis pamažu metė gerti.