Slaptas Majestic-12 dokumentas

1947 metų birželio 24 dieną civilis pilotas skrisdamas virš Kaskadinių kalnų (Cascade Mountains) Vašingtono (Washington) valstijoje stebėjo devynis disko formos skraidančius aparatus, judančius dideliu greičiu. Tai nebuvo pirmas žinomas tokio tipo objektų stebėjimas, tačiau pirmas, sukėlęs didelį žiniasklaidos susidomėjimą.

Toliau sekė šimtai pranešimų apie matytus skraidančius objektus. Kai kurie pranešimai – iš patikimų karinių ir civilinių šaltinių. Žinoma, po šių pranešimų įvairios karinės organizacijos ėmė domėtis skraidančių lėkščių kilme ir tikslais vardan nacionalinio saugumo. Buvo apklausti keli liudininkai, bandyta persekioti pastebėtus skraidančius objektus lėktuvais, tačiau nesėkmingai. Žmonėms nedaug trūko iki masinės isterijos.

Iš pradžių buvo nedaug žinių apie objektus, kol vienas fermeris pranešė apie sudužusią skraidančią lėkštę savo rančoje Niu Meksike (New Mexico), maždaug už 120 kilometrų šiaurės vakarų kryptimi nuo Rosvelo karinės oro bazės (Roswell Army Air Base, dabar – Walker Field).

1947 metų liepos 7 dieną pradėta slapta operacija, kuria siekta surinkti visas sudužusios lėkštės nuolaužas tolesniems moksliniams tyrimams. Tyrimo metu žvalgybos būrys sužinojo, kad prieš aparatui sudūžtant iš jo pasišalino keturios panašios į žmones būtybės. Humanoidai nukrito žemėn maždaug už trijų kilometrų į rytus nuo objekto sudužimo vietos. Visi keturi buvo mirę.

Iki jų radimo praėjo maždaug savaitė, taigi kūnai buvo pradėję irti, apdraskyti plėšrūnų. Speciali mokslininkų komanda ėmėsi humanoidų kūnų tyrimo. Sudužusio laivo liekanos buvo išgabentos į keletą skirtingų vietų. Civiliai ir kariniai liudininkai buvo apklausti, o spaudai pateikta puiki istorija apie nukritusį oro tyrinėjimo balioną.

Generolas Twinigas ir daktaras Rushas atliko slaptą tyrimą, remiantis tiesiogiais prezidento įsakymais. 1947 metų rugsėjo 19 dieną buvo sutarta, kad greičiausiai nukritęs diskas yra nedidelio nuotolio žvalgybos lėktuvas. Šis sprendimas rėmėsi laivo dydžiu ir apsirūpinimo stoka.

Keturių negyvų ateivių kūnų analizę atliko daktaras Bronnkas. Baigiamoji tyrimo grupės išvada (1947 lapkričio 30) teigia, kad šios būtybės yra gana panašios į žmones savo išore, tačiau gyvybinės funkcijos ir išsivystymas gerokai kitoks negu žmonių. Daktaro Bronnko komanda pasiūlė terminą “nežemiškos biologinės būtybės” (Extraterrestial Biological Entities, EBEs), kurį derėtų vartoti kalbant apie panašius sutvėrimus, kol bus gauta daugiau žinių.

Akivaizdu, kad skraidančios lėkštės nepriklausė jokiai Žemės valstybei, taigi pradėta galvoti, iš kur jos atsirado, ir kaip jos čia pateko. Marsas buvo ir tebėra viena galimų kilmės vietų. Tačiau dalis mokslininkų, o labiausiai – daktaras Menzelas, mano kad šios būtybės yra iš visiškai kitos saulės sistemos, negu mes.

Ant laivo nuolaužų rasta nemažai galimų rašto pavyzdžių. Tačiau bandymai iššifruoti nežemiškus rašmenis nepavyko. Taip pat nesėkme baigėsi ir bandymai suprasti objekto varomąją jėgą. Tyrimas buvo sudėtingas, nes nebuvo visiškai jokių sparnų, propelerių, turbinų ar kitų žinomų varymo priemonių. Taip pat nerastas valdymo pultas, laidai, vakuuminiai vamzdeliai ar kiti elektroniniai elementai. Manoma, kad variklio blokas buvo visiškai sunaikintas sprogimo, sukėlusio avariją.

Norėta gauti kuo daugiau informacijos apie laivo savybes, charakteristikas ir tikslus, taigi 1947 metų gruodį įsikūrė karinių oro pajėgų projektas “Ženklas” (U. S. Air Force Project Sign). Ši organizacija bendravo su informaciniu oro pajėgų skyriumi (Intelligence Division of Air Material Command), kad būtų gauta daugiau panašios informacijos.

“Ženklas” virto projektu “Nepasitenkinimas” (Grudge) 1948 metų gruodį. Operacija vis dar žinoma kodiniu pavadinimu “Mėlynoji Knyga” (Blue Book), projekto vadovu yra vienas oro pajėgų pareigūnas.

1950 metų gruodžio 6 dieną antras objektas, greičiausiai panašios kilmės, dideliu greičiu rėžėsi į žemę El Indio – Guarrero teritorijoje netoli Teksaso ir Meksikos sienos, palikęs ilgą pėdsaką atmosferoje. Atvykusi paieškos komanda rado bebaigiančias degti objekto liekanas, kurios buvo nugabentos į Sandia, Niu Meksiką.

Grėsmė nacionaliniam saugumui lieka svarbi, nes dar nėra žinomi šių įsibrovėlių tikslai ir motyvai. Priedo, pastebėtas žymus aktyvumo padidėjimas sekant kosminius laivus pradedant tų metų gegužės mėnesiu ir baigiant rudeniu. Tai susiję su tuo, kad svarstomas tarptautinis siekis vengti žmonių panikos bet kokia kaina. Taipogi Majestic-12 grupė pasisako už griežčiausią saugumą. Tuo tarpu visiškai slaptas planas MJ-1949-04P/78 turėtų būti pristatytas visuomenei.