Pasaulyje atsiras dar pavojingesnių ligų

Naujas matematinis modelis, sukurtas amerikiečių mokslininkų, pranašauja naujų žmogui mirtinų mikroorganizmų atsiradimą. Jų manymu, link to neišvengiamai veda globalizacijos ir urbanizacijos procesai.

Martinas Bleizeris, Niujorko universiteto Medicinos mokyklos profesorius, su savo kolegomis sukūrė matematinį modelį, demonstruojantį kaip tarpusavyje sąveikauja piktybinės bakterijos ir jų šeimininkai. Darbo tikslas buvo – gauti atsakymą į klausimus: “Kodėl dauguma piktybinių bakterijų gyvena žmogaus organizme daugybę metų? Kaip joms pasiseka pasiekti stabilią pusiausvyrą tarp savo interesų ir šeimininko interesų?” Modelis pagrįstas idėja, kad piktybiniai mikrobai ir žmonės gyvuoja kartu jau daug laiko ir sukūrė strategijas, leidžiančias jiems egzistuoti drauge.

Modelyje naudojama lošimų teorija, sukurta Nobelio laureato Džono Nešo. Šioje teorijoje aprašomi lošimai “su ne nuline suma”, kuriuose visi dalyviai arba išlošia, arba pralošia. Nešo teorijos panaudojimas čia minimame modelyje pateisinamas – jeigu piktybinių mikrobų veikla sukelia šeimininko mirtį, tai jie praranda gyvenamąją erdvę.

Anksčiau žmonės gyveno labiau izoliuotomis ir mažesnėmis grupėmis nei dabar. Modelio autorių nuomone, istorinis kokybinių ir kiekybinių žmonių populiacijos charakteristikų pasikeitimas leido atsirasti trims mikrobų ir žmogaus bendro egzistavimo strategijoms. Šių strategijų naudojimo pavyzdžiais yra Mycobacterium tuberculosis, Helicobaster pylori ir Salmonela typhi, ir imunodeficito virusas.

Prieš 50 000 metų ir anksčiau, žmonėms užsiimant medžiokle ir rinkimu, mikrobai galėjo būti perduodami dažniausiai tik vienos palyginus nedidelės šeimos nariams. Tokiomis sąlygomis piktybiniams mikroorganizmams buvo neparanku turėti letalinių savybių. Bakterijos, realizavusios tokią išgyvenimo strategiją pavyzdys yra H. pylori, mano Martinas Bleizeris ir jo kolegos.

Augant žmonių populiacijai, piktybiniai mikroorganizmai gavo platesnę gyvenamąją erdvę. Jie išsiugdė galimybę greitai aktyvizuotis po latentinio periodo ir užkrėsti didelį žmonių kiekį. Kaip mano darbo autoriai, tokios strategijos “realizatorėmis” yra Mycrobacterium tuberculosis ir Salmonella typhi.

Dar labiau išaugus žmonių populiacijai, atsirado dar labiau virulentiniai ir patogeniškesni mikroorganizmai, pavyzdžiui, ŽIV arba gripo virusai. Jie gali nužudyti milijonus žmonių, visada turėdami galimybę užkrėsti vis naujus šeimininkus.

Modelio autorių išvada neguodžia. Globalizacija, urbanizacija ir nuolatinis žmonių kilnojimasis po visą Žemės rutulį, gali lemti naujų, dar pavojingesnių žmogui mikroorganizmų atsiradimą.