Žemė, žmonės ir poltergeistai

Fizikai dažnai sako, kad šiuolaikiniame mokslo vystymosi etape tik pačios „beprotiškiausios“ idėjos gali turėti šansą sėkmei. Technikos mokslų kandidato Valentino Fomenkos hipotezė apie poltergeisto kilmę visiškai atitinka šį kriterijų. Bet, kaip mano Fomenka, joje yra trys ypatumai, ją išskiriantys iš daugybės kitų ne mažiau beprotiškų idėjų, priskiriamų žinių sričiai, dabar vadinamai netradiciniu mokslu. Pirma, nežiūrint į visą savo „beprotiškumą“, viduje ji neprieštaringa; antra, paaiškina visą eilę reiškinių, susijusių su poltergeistu; trečia, jos autoriaus nuomone, gali būti lengvai pritaikyta aiškiaregystės, telepatijos, telekinezės, ateities numatymo ir kitų parafizikos krypčių paslapčių atskleidimui.

Poltergeisto ir kitų nepaaiškinamų reiškinių tyrimo komisijos prie Ekobioenergoinformatikos Komiteto V. Fomenka su poltergeistu pirmą kartą susidūrė dar 1982 metais, ir jo paslapčių atskleidimui pabandė pasinaudoti savo profesine patirtimi.

Pirmas techninis tyrimas prasidėjo. Poltergeistas, arba, kaip jį vadindavo viduramžiais, „nerami dvasia“, čia, veislininkystės tarybiniame ūkyje „Komunarka“, visai įsišėlo. Aukomis jis pasirinko du vaikus ir jų senelę, į tarybinį ūkį atvykusius iš Maskvos. Viskas prasidėjo nuo nesuprantamų beldimųsi į duris. Paskui pradėjo judėti daiktai. Stalas netikėtai pašoko ir apsivertė. Liustra įsisiūbavo ir daužėsi į lubas. Vaikiška lovelė, kaip gyva, nusimetė čiužinėlį ir staiga pabiro dalimis.

Vakare iš darbo grįžo senelis. Pamatęs, kas vyksta, išsigando ir, nenusirengdamas, puolė raminti „išprotėjusius“ baldus. „Neramioji dvasia“ atsakydama nuo chuliganizmo perėjo prie patyčių. Vyno butelis, buvęs senelio palto kišenėje, netikėtai išslydo ir gražiai atsistojo ant grindų prie senelio kojų. Keletas bandymų grąžinti jį į vietą nepavyko: butelis nuolat iššokdavo ant grindų. „Tu ką, išgerti nori? – priblokštas paklausė vyriškis. – Duok stiklinę“. Ir vietoj atsako nedelsiant gavo minkštą, bet stiprų smūgį per kepurę.

Iškvietė milicininką. Bet poltergeistas valdžios atstovui ypatingos pagarbos nejautė. Servantas, stovėjęs kambaryje, pradėjo įsisiūbuoti, o po to virto, vos neprispaudęs milicininko. Iškvietė pastiprinimą. Pirmieji atvyko kriminalinės paieškos atstovai, paskui iš Maskvos atvežė palydovą su šunimi. Kriminalinė paieška su poltergeistu susidoroti taip pat nesugebėjo. Su šunimi iš viso puiki istorija išėjo. Jis ramiai įėjo į didelį pereinamąjį kambarį, bet į mažąjį eiti kategoriškai atsisakė: prispaudė uodegą, ištrūko ir paskubomis pasislėpė vonioje.

Detaliai tirdamas šį poltergeisto pasireiškimo atvejį Fomenka suskaičiavo 230 įvairių anomalių reiškinių. Vėliau jam teko vykti į Žukovskį, Klyną, Podolską, Dzeržinską ir kitus Maskvos srities miestus bei gyvenvietes. Palaipsniui nesuprantamų įvykių chaose ėmė ryškėti kai kurie dėsningumai. Pasirodė, kad daugumoje atvejų poltergeisto veiksmai vystosi pagal „standartines“ programas. Iš pradžių žmonės girdi stuksenimą į lubas, į duris, į langus. Po to pradeda skraidyti daiktai. Ir viską apvainikuoja arba buto užtvindymas vandeniu, arba savaiminiu užuolaidų, staltiesių ir rūbų užsidegimu.

Fomenka nustatė šio reiškinio supratimui svarbius šiuos momentus. Daiktai patalpose skraidė visiškai nesiskaitydami su aerodinamikos dėsniais. Praktiškai nebuvo įmanoma pamatyti jų judėjimo pradžios. Jie, atrodė, jautė žmogaus žvilgsnį. Todėl stebėti buvo galima tik „šoniniu“ regėjimu. Taip būdavo galima pastebėti, kad daiktas iš pradžių pradeda vibruoti. Virpesių amplitudė greitai padidėdavo, ir galų gale jis greitai atsiplėšdavo iš vietos. „Nusileidimas“ taip pat būdavo nepaprastas. Daiktas kokiu greičiu bejudėtų, akimirksniu sustodavo ir lyg „prilipdavo“ prie grindų.

Keistą įspūdį paliko „pokalbiai“ su poltergeistu. Iš vienos pusės, „neramios dvasios“ žodžiai šokiruodavo savo grubumu, iš kitos gi ji parodydavo stebėtiną informuotumą apie savo aukų gyvenimą ir net apie jų mintis.

Ir vis tik, kaip poltergeisto tyrimo Komisijos pirmininkas aiškina poltergeistą?

Visa Žemė jau daug tūkstančių, o gal net ir milijonų metų yra „po gaubtu“. Kažkokia kosminė supercivilizacija į Žemę atsiuntė kosminį zondą, kuris pradėjo stebėti žmones. Kiekvieną žmogų kaip ir apgaubia informacinis-energetinis laukas, kuris fiksuoja ir perduoda į „bazes“, išdėstytas po Žemės paviršiumi ir Kosmose, apie žmogaus poelgius ir net ketinimus. Ta informacija apdorojama, ir pagal ją daroma galimos ateities prognozė. Bet prognozė kartais pasirodo netiksli. Dėl didesnio tikslumo žmogui paskiriami įvairiausi, vis sudėtingesni testai, kurių pagrindinis tikslas – bandomąjį šokiruoti ir gauti informaciją apie jo elgesį jam neįprastose sąlygose. Tai ir yra poltergeistas.

Daiktų privertimui judėti sukurtas „gliuoninių“ grandinių tinklas. „Gliuonas“ – supermaža dalelė, kuri tiek pat kartų mažesnė už protoną, kiek kartų protonas mažesnis už molekulę. Tos superstiprios, superplonos, superkietos gijos sugeba praeiti kiaurai bet kurią medžiagą jos nepažeidžiant. Nuo „bazių“ einančios prie poltergeisto judinamų daiktų gliuoninės grandinės paaiškina keistas daiktų judėjimo trajektorijas, netikėtus sustojimus ir net vibraciją prieš skrydžio pradžią.

Zondo informatyvumas apie žmonių gyvenimą ir sugebėjimas numatyti jų ateitį (tie numatymai, tarp kitko, anaiptol ne visada išsipildo!) paaiškinamas informacinio-energetinio lauko buvimu ir jo ryšiu su „bazėmis“.

Taigi, jei Valentinas Fomenka teisus, tai poltergeisto profilaktika labai paprasta. Pakanka daryti tik logiškus, neprieštaringus poelgius, ir žmogui negrės nei skraidančios lėkštės, nei užsiliepsnojančios užuolaidos, nei net paslaptingi balsai telefonu.

Autorius: Mindaugas K.
Anomalija.lt už šį straipsnį neatsako. Straipsnis buvo atsiųstas vieno iš mūsų lankytojų per “Susisiek su mumis” forma. Jeigu šis straipsnis yra Jūsų autorystes ir nenorite, kad jis būtų publikuojamas mūsų portale, prašome apie tai pranešti. Taip pat jeigu autoriaus informacija (autoriaus svetaine ir pnš.) nurodyta klaidingai taip pat prašome mus informuoti.