Sapnai senovės Egipte

Sapnai senovės Egipte turėjo visų pirma politinę ir visuomeninę reikšmę – valdovas faraonas susapnavęs sapną papasakodavo jį žyniui, o šis sapną interpretuodavo ir atitinkamai sustiprindavo teigiamo sapno įtaką ir sumažindavo neigiamą.

 

Senovės Egipte tiek valdovai, tiek paprasti žmonės daug dėmesio skyrė sapnams: buvo tikima, jog dievai per sapnus suteikia ypatingas žinias ir patarimus, kurių pagalba įmanoma reguliuoti tiek asmeninį, tiek politinį gyvenimą.

 

Tuometiniai žyniai buvo ir mokslininkai, astronomai, ir daktarai, sielų gydytojai, jų rankose buvo valdžia ir poveikio priemonės. Jie galėjo susisiekti su dievais ir gauti jų patarimus. Žyniai žinojo atsakymus įklausimus:“Kodėl sapnai išsipildo?“, „kodėl sapnuose numatomi ateities įvykiai?“ „Ką daryti, kad geri sapnai būtinai išsipildytų, o blogi nepasireikštų?“.

 

Atsakymai į šiuos klausimus rūpėjo tiek paprastiems Egipto karalystės gyventojams, tiek valdovams, atsakingiems už valstybės gerovę. Sapnų žyniai žinojo kaip kontaktuoti su aukštesnėmis jėgomis – dievais specialių ritualų ir užkeikimų pagalba. Tuometinė Egipto valstybė galėjo klestėti tik laikantis religinių principų ir gamtos dėsnių harmonijos.

 

Žyniai išmanė, jog politiniame gyvenime kaip ir kitose srityse teisingas veiksmas duoda reikiamą rezultatą. Joks organizmas ir žmogus negali būti be veiksmo ir judesio. Buvo tikima, jog žmogus ir net menkiausias vabzdys turi išankstinę lemtį – rezultatą. Kodėl vieniems lemta mirti jauniems, o kitiems įtakoti valstybės gyvenimą? Kas mus verčia elgtis vienaip ar kitaip ir kodėl gauname vienokį ar kitokį rezultatą? Tad sapne gautas patarimas suponuodavo tam tikrą veiksmą, kurį atlikus buvo gaunamas norimas rezultatas.

Junkitės prie mūsų Facebooke
ir
sekite mus Instagram @anomalija.lt

Aš jau Jus seku (uždaryti ir daugiau nerodyti)!

 

Sapnavimo fenomenas tai istorinė realybė, užfiksuota senovės dokumentuose, kurie išliko iki šių dienų ir byloja apie senovės išmintį. Nuo sapnų aiškinimo priklausė ne vien paprasto žmogaus asmeninis gyvenimas, bet ir visos valstybės likimas. Kodėl sapnavimo fenomenas toks paslaptingas, tačiau kodėl mūsų dienomis sapnams nesuteikiama aukščiausia prasmė kaip praeities civilizacijose? Kokios jėgos senovės išminčiams leido tobulai įvaldyti sapnų aiškinimą? Ar šios jėgos tebuvo vien senovės Egipto mitologinės sąmonės dalis?

Įdomu? Sudominkite ir kitus! Pasidalinkite ir tęskite skaitymą.
Dalintis

 

Logiška teigti, jog santykis su tam tikromis aukštesnėmis jėgomis duodavo rezultatų senovėje, todėl tokia sistema turėtų veikti ir šiomis dienomis. Egiptiečiai tikėjo, jog įmanoma valdyti savo gyvenimo jėgą ir tuo pačiu keisti ateitį, taigi koreguoti ir likimą. Egiptiečiai tikėjo KA – savotiška energetine matrica, kuri grubiam kūnui mirus, įgauna jo formą, kuri, beje, yra nulemta anksčiau sukaupto patyrimo: jausmų, emocijų, troškimų, atliktų veiksmų – energetinių vibracijų. Kai KA netenka ramsčio – kūno, ji įgyja kitą – astralinį pavidalą. Egiptiečiai labai gerbė ir saugojo KA – mumifikuodavo kilmingųjų kūnus, kad jų KA ir po mirties turėtų namus.

 

Šią KA – energetinę matricą įmanoma valdyti ir gyvam esant (tą daro ir induizmo ir budizmo jogai). Įvaldžius energetinę matricą, keičiamos individo psichofizinės galimybės ir visas karminės struktūros kompleksas. Taigi egiptiečiai sąmoningai siekė kuo ilgiau išlaikyti kūno apvalkalą, norėdami prailginti buvusį gyvenimą.

 

Senovės kultūrų žmonėms praktikuojant dvasinius dalykus, taip pat ir sapnavimo meną mokėta valdyti subtiliausius sąmonės lygius, tokiu būdu keičiant karmą ir likimą. Žinoma, senovės žmonėms buvo lengviau užsiimti sapnų praktika, nes jie nebuvo užsikrėtę materializmu ir technicizmu.

 

Kalbant apie egiptiečių sapnų aiškinimą, reikėtų panagrinėti, ką egiptiečiams reiškė įvykių numatymas jų pasaulėžiūroje, mat buvo tikima, jog egzistuoja išankstinė nustatyta tvarka ir būsimų įvykių seka, kurių uždangą galima pakelti, žinant sapnų simboliką. Aišku, jog toks dalykas kaip numatymas natūraliai egzistuoja žmonių gyvenime: žmogus gimsta, subręsta ir miršta, dievų gyvenime viskas vyksta panašiai: dievai gimsta, miršta ir vėl prisikelia.

 

Iš tiesų sapnai senovės Egipte buvo dievų prerogatyva: jie gyveno dangaus sferoje, todėl matė ir žinojo daugiau nei paprasti žmonės, o žynių hierarchija ritualų metu „ sueidavo“ į kontaktą su dievais. Kai kurie mokslininkai sako, jog senovės Egipte panašiai kaip ir senovės Graikijoje būta sapnų šventyklų, kur žmonės eidavo melsti gydančio ar problemą išsprendžiančio sapno. Senovės Egipte melsdavo si ir užtarimo prašydavo deivės Izidės. Blogą sapną padėdavo nuimti dievas Besas, kurio figūra puikuodavosi išraižyta ant krėslų ar lovų.

 

Simpatinė magija suveikdavo iškart: susapnavus blogą sapną, užtekdavo prisiliesti prie dievo Beso atvaizdo ir jis iškart suteikdavo apsaugą. Blogo sapno poveikį padėdavo nuimti ritualinis apsiprausimas: užtekdavo drobulę pamirkyti miroje ir aluje ir apsimazgojus, nuėmus negatyvų sapno poveikį, tokį skudurėlį išmesti. Teigiamo sapno išsipildymui tereikėdavo laikytis dievų duotų patarimų sapnuose – išpildyti jų valią.

 

Vadinamame Čester Bity papiruse, kuriam daugiau nei 4000 metų išliko užrašyti pranašingi faraonų sapnai. Štai vienas jų. 1450 m. pr. m.e. Faraonas Tutmosas IV kartą keliavo ir pavargęs užsnūdo su savo palyda prie sfinkso Gizoje ir susapnavo sapną. Jis išvydo liūto pavidalo dievą Hormakhu, kuris kreipėsi į valdovą:“ Tu esi mano sūnus, gelbėtojas, ir išpildysi mano širdies norą“. Jei pažadi jį išpildyti, aš tau dovanosiu sėkmingą ir laimingą Egipto karalystės valdymą.“ Dievas Hormakhu prašė faraono nuvalyti apsemtą smėlį nuo liūtagalvio sfinkso Gizoje, kad dievas galėtų lengviau kvėpuoti. Pabudęs faraonas liepė tarnams nušluoti smėlį nuo sfinkso, o vėliau netgi iškalė savo sapną steloje, akmeniniame paminkle, kuris išliko iki mūsų dienų ir byloja apie šio sapno reikšmingumą. Faraonas Tutmosas nedelsdamas išpildė dievo prašymą, o šis savo ruožtu atsidėkojo faraonui ir iš tiesų Tutmosas sėkmingai ir ilgai valdė Egipto karalystę.

 

Žyniai sapnų aiškintojai sapnų paslapčių mokėsi žinių perdavimo keliu iš lūpų į lūpas, jie buvo vadinami „paslaptingų dalykų meistrais“, „dvigubo gyvenimo namo perrašinėtojais“,“magiškosios bibliotekos mokslininkais“. Jų žinioje, šventyklose buvo saugojami sapnų simboliai ir dievų patarimai, užrašyti papirusuose.

 

Egiptiečių sapnų aiškinimai

 

Sapnų aiškintojai žyniai sapnus aiškino keleriopai. Vienas iš būdų- paronomazija. Paronomazija – tai stilistinė figūra. Sapno reikšmę suteikia susapnuotas pavadinimas. Tarkime moters vardas „Audra“ reikš audrą santykiuose. Sapnai aiškinami priešingybėmis: susapnuota mirtis reikš priešingą dalyką – ilgą gyvenimą.

 

To pačio turinio sapnai buvo traktuojami atsižvelgiant į kontekstą: jei faraonas susapnavo, jog plaukia pasroviui, vienur gali reikšti gerą gyvenimą ir laikymąsi natūralios įvykių tėkmės, kitur gali reikšti pasyvumą, jei tarkime faraonui reikia priimti svarbų sprendimą. Jei faraonas susapnavo iškritusį dantį- sapnų žyniai aiškindavo tai kaip pavaldinio mirtį. Beje, iškritęs dantis visose kultūrose turi panašią simboliką – netektį. Netgi lietuvių sakmėse iškritęs dantis aiškinamas kaip artimo žmogaus mirtis.

 

Įdomūs sapnų aiškinimai apie drabužius. Žinia, senovės Egipte tiek valdovai, tiek vergai ar amatininkai labai mažai tedėvėjo drabužių dėl šilto klimato, tačiau rūbai visais laikais ir visose kultūrose simbolizavo tam tikrą statusą ar priklausymą vienai ar kitai socialinei grupei. Taigi, jei faraonas sapnavo, jog jis priėmė iš Azijos atvykusio pirklio apsiaustą ir juo apsisiautė, jis gali netekti užimamų pareigų – nes drabužis atspindėjo jo kaip valdovo statusą.

 

Senovės Egipte buvo labai bijomasi paskalų ir žodinių įžeidimų, todėl kartais plaukimas plaustu sapne reiškė konfliktų išvengimą. Jeigu faraonas metė savo skeptrą ant žemės – jis išvengs kaltinimų. Jei sapne įkanda gyvatė – faraonas susilauks įžeidimų, jeigu valdovui priešas įdūrė ietimi – faraonas gali susilaukti ne vien žodinių įžeidimų, bet ir kūno sužalojimų iš priešų. Sapnuoti lietų ar debesį – reiškia nerimastingas dienas. Maistas sapnuose visuomet pranašavo lamingą ir sotų gyvenimą

 

Jei valdovas susapnavo, jog puotauja ir graužia kaulus – toks sapnas pranešdavo apie klestėjimą ir ilgą gyvenimą. Jei nukovė hipopotamą – valdovo ir jo šalies laukia klestėjimo periodas. Aukso ir sidabro pilni podėliai sapnuose bylojo apie gerą gyvenimą. Jei valdovas sapnavo, kaip malami grūdai – tai reiškė ilgą ir sotų gyvenimą. Ką nors laidoti gyvą pranešdavo apie ilgą gyvenimą.

 

Tačiau sapne regėti neūžaugą reiškė blogą dalyką – kažkas, netikėta liga, o gal priešai atims iš faraono pusę jam skirto gyvenimo. Žiūrėjimas į vandenį sapne ir savo atspindžio matymas reiškė anapusinį gyvenimą.

 

Autorė: Rita Banienė


2500