Iš kur mus pasiekia ateiviai?

Viena populiariausių nuomonių apie NSO kilmę teigia, kad NSO – tai kosminiai erdvėlaiviai, atvykę pas mus iš kitų pasaulių, kuriuose egzistuoja gyvybė. Ši teorija turi daug smulkesnių skilčių, tačiau pagrindinė jos idėja yra būtent tokia. Pateikiame nežemiškosios teorijos raidą nuo pat jos kilmės laikų kartu su keletu šios hipotezės trūkumų ir galiausiai numanomas priežastis, kodėl tuo tikima.

 

H. G. Wells’as ir pirmieji NSO

 

Suvokimas, kad protingos nežemiškos būtybės gyvena kitose planetose, yra tikrai senas, tačiau mintis, kad tos būtybės gamina prietaisus, kurie keliauja kosmine erdve aplankyti mūsų, yra ganėtinai nauja.

 

Mokslinėje fantastikoje žmonės pasiekdavo kitus pasaulius fantastiškomis transporto priemonėmis (William Goldwin’o belaisvės žąsys arba Cyrano de Bergerac’o rasos lašų pripildyti buteliai). Vėliau mokslinėje fantastikoje buvo pasitelkti racionalesni metodai (Jules Verne’o milžiniška Mėnulio patranka). Vis tik pirmasis savo fantazijas pristatė H. G. Wells’as savo kūrinyje „Pasaulių karas“ (War of the Worlds).

Junkitės prie mūsų Facebooke
ir
sekite mus Instagram @anomalija.lt

Aš jau Jus seku!

 

Wells’as vaizduoja išsivysčiusią marsiečių rasę, kuri planuoja nugalėti žmones ir užvaldyti Žemę. Jų motyvas – savo rasės išsaugojimas, nes Marsas džiūsta ir miršta nuo šalčio. Marsiečiai atvyksta cilindrinėse kapsulėse, iššautose iš milžiniško ginklo (Wells’as ciniškai interpretuoja Verne’o technologiją). Marsiečių tikslas – ne tyrinėjimai, o užkariavimas.

 

Wells’as sukuria daug akivaizdžių sąsajų tarp marsiečių veiksmų ir gimtosios Didžiosios Britanijos imperializmo Azijoje ir Afrikoje, bet pagrindinis jo romano paveikslas lieka neužtemdytas besibaigiančio amžiaus – protinga, nepaprastai išvysčiusi technologijas, smarkiai pralenkiančias žemietiškas, rasė, atvyksta neįveikiama su savo agresyviais ketinimais. Wells’o kapsulės yra pirmieji NSO.

 

Šaltasis karas ir stebėjimų pliūpsniai

 

Šioje baimingoje aplinkoje pasirodo pirmieji pranešimai apie NSO stebėjimus. 1946 metais buvo pastebėtos „vaiduokliškos raketos“ virš Skandinavijos. Priimtiniausias to meto paaiškinimas teigė, kad rusai mėgina užgrobtus vokiečių V-ginklus, tačiau tai nelabai panašu į tiesą. Taipogi nežinoma, ar tuo laikmečiu Sovietų Sąjunga irgi buvo sutrikdyta „vaiduokliškų raketų“.

 

Tada, 1947 metų birželį, disko formos objektai pasirodė šiaurės vakarinėse Jungtinėse Valstijose. Lėktuvo pilotas Kenneth Arnold’as, skrisdamas netoli Vašingtono Raniero kalno (Washington’s Mt. Ranier), pastebėjo devynis pusmėnulio formos objektus, kurie judėjo maždaug 1700 mylių per valandą greičiu. 1947 metais tai buvo fantastiškas greitis. Chuck Yeager’is viršijo garso greitį 1947 metų spalio 14 dieną, tačiau jis tai padarė 40000 pėdų didesniame aukštyje, ir greitis buvo apytikriai 700 mylių per valandą. Vadinasi objektų stebėjimo metu joks žmogaus valdomas aparatas Žemėje negalėjo skristi 1700 mylių greičiu. Ką gi tuomet matė Kenneth Arnold’as?

 

Tuo laiku jau egzistavo grupės žmonių, besidominčių pranešimais apie NSO. Dalis jų buvo ekscentriškų rašinių autoriaus Charles Fort’o (1874 – 1932) pasekėjai. Šis žmogus dešimtmečiais rinko informaciją apie keistus ir nepaaiškinamus reiškinius ir fenomenus.

 

Kiti buvo mokslinės fantastikos gerbėjai. Ši jauna, daugiausia vyriška žmonių grupė, ilgą laiką skaitė apie nežemiškas būtybes tokiuose leidiniuose kaip „Neįtikėtinos istorijos“ (Amazing Stories) ir „Nuostabioji mokslinė fantastika“ (Astounding Science Fiction). Pirmojo leidinio redaktorius Raymond A. Palmer’is pripažino „naują“ skraidančių objektų fenomeną su tokia pat aistra, kaip kad garsino „Skutėjo paslaptis“ (the Shaver Mystery) savo leidinyje.

 

Patvirtinimas, kad skraidančios lėkštės yra tikri objektai, o ne apgavystės ar kažkuo kitu palaikyti paprasčiausi reiškiniai, buvo jų nežemiška kilmė. Šitai buvo lengvai priimtina tiems, kurie užaugo skaitydami kosmines Jack Williamson’o, E. E. Smith’o ir Edmond Hamilton’o istorijas. Bet ar tai buvo tiesa?

 

Tavo kapitonas, kosminis brolis

 

Nežemiškoji NSO kilmės hipotezė tiksliai sutampa su daugeliu pranešimų apie NSO. Būdami ateivių kosminiais laivais, NSO turi pralenkti žemiškus skraidančius aparatus savo techninėmis galimybėmis, ir jie tai daro. Pranešta, kad NSO gali daryti 90° posūkius dideliu greičiu, kabėti vietoje, pasiekti garso greitį per kelias sekundes.

 

Joks žemiškas prietaisas negali atlikti tokių manevrų, pasitelkiant dabartines medžiagų stiprumo ir varomųjų jėgų technologijų galimybes. Ir joks žemiškas pilotas negali išgyventi veikiančių inercijos jėgų – žmogaus kūnas būtų tiesiog sudarkytas.

 

Kai kalbama apie NSO grobikus, viskas tampa labiau problematiška. Daug kontaktuotojų teigia, kad NSO įgulos yra identiškos mums išvaizdos, ar pasižymi mažais skirtumais – ilgi pirštai, platesnės akys, kurie yra beveik nepastebimi, žvelgiant iš evoliucinės pusės.

 

Tokie „kosminiai broliai“ paprastai yra pagražinti prasimanymais. Kai nagrinėjame mažiau angeliškas su NSO susijusias būtybes, ribų tam nėra. Nepaisant pastangų įvardinti NSO grobikus tik kaip „pilkuosius“, pranešama apie galybę kitų pavidalų būtybių.

 

Apibūdinimai skiriasi vos ne kiekviename pranešime, todėl sunorminti stebėtus padarus yra praktiškai neįmanoma. Bet kokiu atveju, mūsų pasauliui nebūdinga šių būtybių prigimtis ir išvaizda kelia mintis apie jų nežemišką kilmę. Vis dėlto, nors galime daryti prielaidą, kad viena kitaplanetė rasė žvalgo mūsų Žemę, pernelyg neįtikėtina, kad mūsų mažu pasaulėliu galėtų domėtis tokia daugybė skirtingų ateivių rūšių.

 

Nežemiškos hipotezės trūkumai

 

Reikia atkreipti dėmesį ir į tarpžvaigždinius atstumus. Daugmaž ištirta, kad jokia Saulės sistemos planeta netinka organinės gyvybės formoms. Net Marso veido (Cydonia Mensae) šalininkai šį prieštaringą raudonosios planetos darinį linkę vadinti statiniu, paliktu keliautojų iš už Saulės sistemos ribų, arba jau išnykusių Marso gyventojų -pripažįstama, kad šiuo metu Marse protingų gyvybės formų nėra.

 

Artimiausios žvaigždės, kurių sistemose tikimasi esant apgyvendintų planetų yra už šimtų šviesmečių nuo mūsų, taigi net skrendant šviesos greičiu, erdvėlaiviu jas pasiekti prireiktų milžiniškų laiko tarpų. Įsibėgėjant 1G pagreičiu ir įskaičiavus laiką sulėtėjimui prieš pasiekiant tikslą, prireiktų 6 metų nuskristi iki Kentauro Alfos (Alpha Centauri), Saulei artimiausios žvaigždės. Šešeri metai nuolatinių degalų, apšvietimo, šildymo, oro, vandens ir maisto sąnaudų. Kaip visa tai suderinama su milžinišku kiekiu NSO, pastebėtų Žemėje?

 

Gausu teorijų apie šviesos greičio viršijimą (FTL, faster-than-light). Vis tik tokioms mintims paremti stinga mokslinių darbų. Tarpiniai nežemiškų skrydžių etapai irgi sulaukia daug diskusijų. Šiam atvejui siūlomos kosminės sotys, milžiniški erdvėlaiviai ar net kosminės bazės netoli Žemės esančiuose dangaus kūnuose, tokiuose kaip Mėnulis ar Marsas, tačiau visa tai kelia daug abejonių ir yra mažai tikėtina.

 

Vienaip ar kitaip, nežemiškoji hipotezė, lieka viena populiariausių teorijų NSO gerbėjų gretose kelių priežasčių dėka. Pirma, ja remiasi daugelis mokslinės fantastikos kūrinių. Antra, ji sutampa su istoriniu žmogaus pasaulėvaizdžiu su tyrinėjimais, kolonizavimais ir užkariavimais. Galiausiai, ji atrodo tinkama paaiškinti visus išorinius stebėtų NSO požymius ir kelianti žavesį ir apmąstymus.

 

Daugelio žmonių, netgi skeptikų, mintyse terminas NSO tapo erdvėlaivio sinonimu. Taip gali būti, tačiau nebūtinai pačiu primityviausiu supratimu, būdingu mokslinei fantastikai. Atsakymai retai būna paprasti, taigi supratimo paieškos tęsiasi.


Facebook komentarai
13 komentarų "Iš kur mus pasiekia ateiviai?"
2500
Rūšiuoti pagal:   Naujausius | Seniausius | Geriausius
Marcus

paskaiciavau kad per sekunde jis turejo nuskrist 750metru…tai jo akiratyje galejo buti vos kelias sekundes.ir vargu ar sumatytum kas ten skrenda jei tokiu greiciu praskrietu…

Marcus

1700myliu… idomu su kuo ismatavo…tokiu greiciu jei praskristu tai tik blyksteltu ir isnyktu…tai gaunas kazkur 2500km/h. gal turejo is ateiviu pasiskoline koki modernu greicio matuokli? :D

as

alia koks lievas ateivis

asd

net anksčiau…

orūno

to ateivis-nebeplauk liaudziai smegenu,lisk i savo kontora

Egle

Toje nuotraukoje tikras ateivis ar ne?

ateivis

o man idomu,kas sio straipsnio nuotraukoje,ar bernaitis,ar mergyte

aa

nso atsirado tada kai zmogus sukure kamera , kol nebuvo kameru niekas apie tuos nso nekalbejo tuo labiau niekas ju nemate.

asd

Nusisnekejai, apie nso jau nuo 17-18 amziaus sneka…

anonimas

taip cia ciklonas atnesa debesi

nesidalinsiu to As
As
minde

Proto bokstas ;DDD Tai todel ir nemate, nes NEBUVO KAMERU ir televizoriu… ;DDD

wpDiscuz