Ateiviai, o gal šnipai?

Mes ne vieni – dangus knibždėte knibžda ateiviais iš kosmoso platybių, jų kosminiai laivai suka ratus mums virš galvų, kartais net nutupia kur nors prie Uralo ar Naujosios Meksikos valstijoje ir jų keleiviai pasirodo nustėrusiems žemės gyventojams…

 

Šiaip ar taip, nemažai žmonių tuo tiki, renka žinutes apie atvykėlių vizitus, jų atliekamus tyrimus, kosminių laivų išvaizdą bei technines detales. Pasaulio ufologai – ryšių su ateiviais tyrinėtojai – reguliariai rengia kongresus, leidžia specialius žurnalus, informuojančius skaitytojus apie naujus susitikimus su ateiviais. Paskutiniame ufologų suvažiavime buvo išsamiai aptarti nauji faktai apie 1947 metais pasaulį sukrėtusią NSO katastrofą, nes neseniai amerikos prezidentas leido žurnalistams susipažinti su visiškai slaptais dokumentais.

 

Ufologai – uždara draugija, paprastai ignoruojanti faktus ir mokslinius aiškinimus, tikinti savo narių pasakojimais. Kiekviename suvažiavime susitinka beveik tie patys žmonės. Jie puikiai pažysta vienas kitą, žino, kas kuriam nutiko. Dauguma jų stebėjo NSO skrydžius arba apžiūrinėjo pačius laivus žemėje. Yra ir apsilankiusių kosminių laivų viduje, bendravusių su ateiviais. Ateivių kosminiais laivai jiems jokia naujiena, nes mato juos pakankamai dažnai, tai tapo kasdienybe it gimimo dienos šventė. Pasirodo, kosmoso klajūnai dažnai grobia žemės gyventojus, pasitaiko ir sekso: tuomet moterys pastoja ir gimdo žmogaus ir ateivio hibridus. Į kosminius ateivių laivus pakviesti ar pagrobti žemės gyventojai tiriami: daromi kraujo, sėklos ar kiaušialasčių tyrimai. Po tokios medicininės apžiūros išrinktieji jaučiasi geriau. Daug kam žinoma italo Džordžijo Bondžovanio dalia. Pirmą kartą kosminį aparatą jis pamatė būdamas 13 metų, kiek vėliau jam pasirodė Marija. Nuo to laiko Bondžovanis pasakoja žmonėms apie Jėzaus ir nežemiškų kosmoso būtybių santykius. Marija pažymėjo išrinktąjį: jo rankos ir pėdos turi kraujuojančias stigmas, o ant kaktos ryškėja kraujo raudonumo dėmė, kurios viduje raudonas kryžius. Nors žaizdos labai skausmingos, 33 metų Bondžovanis keliauja po pasaulį, atlikdamas jam skirtą misiją. Jėzus jam pasakojęs apie švytinčiomis skraidančiomis lėkštėmis keliaujančias būtybes, atvykusias iš penktojo matavimo. Marijos išrinktajam tekę su jomis kalbėtis taisyklinga italų kalba. Ufologai tuo nesistebi, nes nė vienas jų neturėjo problemų bendraudamas su ateiviais, kurie dažniausiai žinias perduoda telepatijos būdu.

Junkitės prie mūsų Facebooke
ir
sekite mus Instagram @anomalija.lt

Aš jau Jus seku (uždaryti ir daugiau nerodyti)!

Įdomu? Sudominkite ir kitus! Pasidalinkite ir tęskite skaitymą.
Dalintis

 

Kongresuose susipažįstama ir su dokumentine medžiaga, dažnas dalyvis atsiveža nuotraukų ar skaidrių, kurių dauguma falsifikatai, fotomontažai. Tačiau ufologai atlaidūs vieni kitiems.

 

Paskutinio Diuseldorfo suvažiavimo kuliminacija nauji kino juostoje nufilmuoti įrodymai – ateivio lavono skrodimas. Juostos kokybė bloga, tačiau tuo stebėtis nereikia, nes ji filmuota penktame dešimtmetyje. Ant metalinio stalo guli būtybė didele vandeninga galva, jos rankos su šešiais pirštais, akys atmerktos, be rainelių, dešinėje šlaunyje – gili plėštinė žaizda. Ties būtybe palinkę apsauginiais kostiumais vilkintys žmonės spaudo išpūstą pilvą ir krapštinėja žaizdą. Vėliau imasi skalpelių ir viena po kito išpjauna vidaus organus. Šis 18 minučių trunkantis filmas rodo, kaip Amerikos kariškiai daro ateivio iš kosmoso skrodimą. 28 šalių televizijos už šį filmą paklojo didžiules sumas pinigų. Filmą visuomenei pasiūlė britų režisierius Rėjus Santilis, teigiantis, kad šiuos slaptus kadrus 1947 metais nufilmavo JAV karinių pajėgų operatorius Džekas Bernetas, kuriam dabar 82-ji. Jis ir pardavė juostą režisieriui santiliui už 150 000 dolerių. Skrodžiamasis – buvęs netoli JAV karo aviacijos bazės Rosvele nukritusios lėkštės pilotas. Teigiama, kad aparato nuolaužas slapta užkasė JAV karinių oro pajėgų kariškiai.

 

Ši skraidančios lėkštės katastrofa aprašyta daugelyje JAV išleistų knygų, tai vienas ufologijos pagrindų, istorija nuo kurios ir prasidėjo mokslas apie nežemiškas civilizacijas. Tačiau atidžiau patyrinėję nufilmuotus kadrus. Skeptikai atrado triuškinančių kontraargumentų. Pavyzdžiui ties metaliniu stalu, ant kurio guli ateivio kūnas, matyti sieninio telefono aparato laidas. Tokį telefoną suprojektavo Henris Dreifusas, jie pradėti gaminti tik 1956 metais, t. y. praėjus 9 metams nuo tariamosios filmo datos, 1947 metais buvo gaminami tik staliniai telefono aparatai. Abejonių kelia ir pats stalas: paprastai skrodimai daromi ant specialaus vonios formos stalo, su angomis kūno skysčiams nutekėti. Filme parodytas stalas yra plokščias, skrodimui visiškai nepritaikytas. Ateivio kraujas iš žaizdos sunkiasi labai jau tolygiai. Specialistų nuomone, skrodimą atliekantys patologai elgiasi labai jau nemokšiškai – atveria kaukolę tartum pirmą kartą gyvenime laikytų rankose, skrodimui skirtą pjūklą. Neįtikėtina, kad amžiaus skrodimą būtų darę visiški diletantai.

 

Manoma, kad šis filmas galėjo atsirasti dėl JAV kariškių slaptų projektų. Visai neseniai slaptieji dokumentai, apie kuriuos šaltojo karo metais žinojo tik keli atsakingi asmenys, buvo perduoti žurnalistams bei visuomenei susipažinti. Paaiškėjo, kas 1947 metais iš tikrujų atsitiko Naujosios Meksikos valstijoje. Rosvelo legenda atsirado po to, kai fermeris Makas Breizelis pranešė vietos šerifui savo žemėje radęs nežinomo skraidančio aparato nuolaužas. Jis pats katastrofos nematęs. Breizelis labai norėjo gauti 3000 dolerių premiją, kurią vienas laikraštis buvo pažadėjęs žmogui, pateiksiančiam įrodymų apie NSO. Premija buvo paskirta po to, kai 1947 metų birželyje privataus lėktuvo pilotas pamatė pjautuvo formos NSO. Tuomet visą Ameriką ėmė krėsti skraidančių lekščių karštinė. Tais metais pranešimų apie sidabriškas skraidykles netrūko, tačiau dauguma žmonių galvojo, kad tai sovietų sukurti nauji super-lėktuvai.

 

Kitą dieną po Breizelio atradimo kariškiai ėmėsi laidoti “lėkštės” nuolaužas. kažkoks uolus kariškis žurnalistams paskelbė, kad gandai apie ateivių aparatus tapo realybe. Bet po kelių valandų šį pranešimą kariškiai paneigė, sakydami, jog tai buvo tik meteorologų oro baliono nuolaužos – sidabro spalvos folija ir keletas lengvujų lydinių strypelių.

 

Po 30 metų ufologų judėjimo aktyvistai vėl iškapstė šią istoriją. Nutylėjimai apie nuolaužų laidojimą sukėlė įvairiausių spekuliacijų ateivių tema. Imta aiškinti, kad keistos metalinės struktūros negalėjo būti oro baliono liekanomis. Atsirado ir liudininkų, mačiusių žuvusių ateivių kūnus. Dar vėliau imta kalbėti apie sudėtingos mikrotechnikos detales ir net stiklo pluoštą, kurio detalių rasta tarp nuolaužų. Tik JAV kariškiai norėję viską nuslėpti.

 

Šie teiginiai turėjo ir dalelę tiesos: prie Rosvelo iš tikrųjų nenukrito joks meteorologų oro balionas. Bet karinio oro laivyno kariškiai turėjo pagrindo slėpti šio įvykio detales. Mat 1947 metais nukritęs skraidantis objektas – tai šnipinėjimui skirtas balionas, bent taip teigiama JAV kongreso atlikto tyrimo ataskaitoje. Tokius balionus JAV karinis oro laivynas naudojo Tarybų sajungos atliekamiems atominiams sprogdinimams registruoti. Tuo laiku tokių oro balionų armada kybojo12 km aukštyje ties troposferos riba. Prie baliono būdavo prikabinami jautrūs sensoriai, registruojantys oro slėgio bangas ateinančias už tūkstančių kilometrų iš branduolinių sprogdinimų poligonų. Viena baliono sudedamųjų dalių buvo šiešiakampis reflektorius, atspindintis nuo žemės siunčiamus radaro spindulius ir rodantis tikslią baliono buvimo vietą, šis radaro reflektorius būdavo padengiamas plona aliuminio folija, todėl spindėjo sidabru. Būtent šios folijos skutai ir įkvėpė ufologus legendoms. Dar ir šiandien tokie reflektoriai danguje laikomi skraidančiais ateivių laivais. Šnipinėjimo projektas turėjo kodinį pavadinimą “Mogulas” ir dokumentuose buvo žymimas grifu “visiškai slaptai”. 1950 metais sukūrus smūgines oro bangas žemės paviršiuje registruojančius prietaisus, “Mogulo” operacija buvo baigta. Karinis oro laivynas be skrupulų atsisakė šnipinėjimui skirtų balionų, nes nuslėpti tiesą apie danguje taip akį traukančius objektus buvo nepaprastai sunku. O sklandančiais įvairiausiais gandais tuoj pasinaudojo ufologai. Taip gimė istorijos apie skraidančias lėkštes ir ateivius iš kosmoso.

 

Šaltinis: ateiviai.phplabs.net

Rekomenduojami video:


2500
5 Comment threads
8 Thread replies
0 Followers
 
Most reacted comment
Hottest comment thread
1 Comment authors
Naujausius Seniausius Geriausius
V.I.K.U.

dabar taip visi asilai su asiliukais kurie netiki . Išnarkliokit ne tik musu galakta bet ir visos kosmosinės erdvės galaktika . paziuresim ar tiktai tarp milijardu galaktiku ir zvaigzdiu neatrasit kitos gyvybar . Dundos

Astronautasx to ATEIVIS

Pasiziurek i veidrodi, pamatysi tikra bukagalvi su menku proteliu, ZASINE. :D

Astronautasx to Ateivis

tai ko cia eini i sita saita, jei tavo protelis permenkas suprast realybe? dauguma manau lankosi cia, nes domisi kaip, kas, kur.. o ta savo nuomone susikisk sau kur lenda.. :D

ATEIVIS

paziuret kiek cia bukagalviu renkasi,kurie tiki cia idetom pasakom, ir is ju pasilazdavot,ASILE

opc

matyt tau tai vienintele pramoga, AVINE :)

ATEIVIS

nera ir nebus jokiu ateiviu,nso,ufo ir t.t ir t.t

Vaidas

Jau ir komentarus trinat? :)

opc

panasu kad trina :/ butu gerai kad administracija argumentuotai paaiskintu trynimo priezastis. Tik ar sugebes ta padaryt…

nesidalinsiu

Taip ir patikejom… Izvelgiu samoksla :D

opc

jasna, dekui uz info :) greit sureagavo, vienok…

Villy

Nebutu LT runkeliai… taigi rasesi siandien tinklapyje, kad vyksta tech. darbai, o cia is karto: komentarus trinat ir t.t. tik kad apsikt zmones kurie dirba…

opc

nezysk

Taip pat skaitykite