Skaitytojo istorija: Kažkas dedasi nepaaiškinamo

Sveiki visi, papasakosiu jums kas dedasi mano namuose, mano manymu pas mane gyvena vaiduoklis. Pirmą kartą susitikau su juo 1996m. vasario mėn. Tada man buvo tik 4 metai, per mano ketvirtąjį gimtadienį, bet to nepamirštu iki dabar.

Susirinko svečiai kaip ir kiekviename gimtadienyje, suaugę aptarinėjo savo reikalus dar kažką kalbėjo, aš ten su savo bendraamžiais žaidžiau, na ir atėjo laikas išlydėti svečius, išlydėjau atsisveikinau ir t.t. Tėvas paguldė mane į lovą, nes buvo jau labai vėlu, ir pats nuėjo miegoti į kitą kambarį. Na ką, guliu žaidžiu lovoje su padovanotu laivu.

Žaidžiu, žaidžiu ir staiga atsidaro mano kambario durys labai lėtai, aš staiga žvilgtelėjau į jas žiūriu nieko nėra, vėl žaidžiu ir pajutau staiga per kūną nubėgančius šiurpuliukus, atsisuku vėl į duris ir matau, kad įslenka baltas vos matomas peršviečiamas silujetas, nepanašus nei kiek į žmogaus forma, net nemoku apsakyti. Pamatęs tą vaizdą sustingau kaip akmeninis, pajudėti nei kiek negalėjau, bandžiau rėkti iš visų jėgų, bet sugebėjau išlementi labai tyliai.

Tas vaiduoklis, kas keisčiausia keik pamenu praslinko priešais mano lovą link balkono ir po to dingo prie balkono durų. Po jo dingimo kambaryje pasidarė nežmoniškai šalta. Sugebėjau vos išlipti iš lovos ir nueiti į tėvų kambarį miegoti, nes vienas niekaip nebegalėjau užmigti.

Sakom, kad vaikai iki 4 ar 5 metų mato dvasias taip kaip ir gyvūnai. Po to laiko gal 10 metų nieko nesidarė. Tol kol naktimis nepradėjau girdėti keistų garsų. Guliu lovoje ir viskas prasideda kažkur apie 01:30.

Pradeda kažkas lakstyti po kambarius, bet iš garso sprendžiant tai lyg ir koks vaikas butu nes žingsniai tokie lengvi ir tai vykdavo kolidoriuje tik tą bėgiojimą girdėdavau iš savo kambario. Ir kiekvieną rytą manęs motina klausdavo ar aš bėgiojau naktį, o aš sakydavau kad ne. Po kurio laiko vėl aprimo tie keisti dalykai. Pamenu praėjo kažkur 2 ar 3 metai po vaikščiojimų visokių.

Grįžtu iš šulės, žiūriu kolidoriuje lempa su visais laidais išlupta iki pat žemės, o lempute gal koki 5metrai nuo jos, o nuriedėti ji niekaip negalėjo taip toli. Tada pagalvojau, kad čia tėvai kažką darė. Bet kai jie grįžo iš darbo pradėjo manęs klausinėti ką aš čia su lempa pridirbau, o aš atsakiau jiems tą patį ir niekaip nesupratom kas čia su ta lempa atsitiko.

Po šio įvykio praėjo 2 sav. kažkur, ir tada įvyko vėl nepaaiškinamas dalykas. Sėdim visa šeima vienam kambarį, tėvai žiūrėjo tv, o aš žaidžiau prie pc, buvo kažkur apie 18h vakaro, ir tik staiga baisus trenksmas vonioje. Sulėkėm visi į vonią, žiūrim visi trys veidrodžiai sudužę į labai smulkes daleles, bet čia dar nieko, keisčiausia kad jie vis dar kabėjo savo vietose nei vienos veidrodžio šukės nebuvo ant žemės, ir supraskit jus tai kaip norit, taip kaip ir mes nesupratome niekaip, kas ir kaip įvyko.

Po to pradėjau, naktį palikinėti telefoną, kad įrašinėtų garsus, ryta atsikėlęs į kompą įkėlęs tikrindavau. Pirmas keturias dienas tiesiog girdėdavau įvairius trenksmus po to jau užfiksavau kažkas lyg ir bandytų kalbėti na net nežinau kaip paaiškinti tikslai tą kalbėjimą. Ten buvo toks čežėjimas skardus kažkoks balsas ir dar kažkokie garsai, tai iš to pokalbio kuris truko kažkur apie 5min ar net gi daugiau pavyko išsiaiškinti tik šiuos žodžius: ” Kas čia. ir Išeik”. Daugiau nieko. Tą dieną kaip paklausiau to pokalbio nuvariau miegot kažkur apie 03 h nakties. Tėvai buvo išvarę kažkur į plotą. Atsiguliau, stengiausi kuo greičiau užmigti.

Praėjo gal kokių 15min ir užsimaniau į tualetą, atsimerkiu ir žiūriu. Tarp mano kambario durų staktos atsirėmęs juodas siluetas ir žiūri į mane. Sustingau galvojau viskas. Pajudėt nebegalėjau, išpylė šaltas prakaitas, nežinojau ką daryti, gulėjau lovoje kaip akmeninis, žiūrėjau į tą siluetą gal minutę, tol kol nesumirksėjau. Po sumirksėjimo siluetas dingo. Į tualetą vis dar norėjosi, bet labiau norėjau sulaukti ryto, ir tada nueiti, nes baisu buvo net iš lovos naktį išlipti. Kai kitą dieną grįžo tėvai papasakojau kaip buvo. Kitą naktį buvo ne ką geriau.

Miegu ir pamenu sapnavau, kad man kažkas laužia ranką į viršų. Atsibundu ir jaučiu ištikrųjų laužia kažkas, nieko nesupratau kas vyksta. Laužimas truko neilgai, bet nustojo tada kai iš kolidoriaus išgirdau moters balsą, kuris pasakė: “kam tu taip jam darai”. Po šių žodžių laužimas baigėsi.

Po tokiu įvykių naktį miegojau galima sakyti atmerktomis akimis ir gaudžiau kiekvieną garselį. Rytą papasakojau tėvams viską, iškvietėm tada jau kunigą. Pašventino namus. Atrodė pirmą mėnesį viskas gerai, bet pasirodo ne.

Vėl girdėjau bėgiojimus naktį ir vėl tas pats š… buvo tik kitoj saujoje. Atsikeldavau kiekvieną rytą su įbrėžimais ant rankų, kojų, kūno, bet tokiais lyg nuogas bučiau per kokius rožių krūmus prabėgęs, atrodydavo kaip savižūdis. Po kurio laiko nebekreipdavau į tai dėmesio nes tai jau buvo kaip ir mano gyvenimo dalis. O dabar manęs jau puse metų nėra namuose. Dirbu Anglijoje ir negaliu pasakyti kas kaip dabar vyksta mano namuose.

O ką Jūs mielieji skaitytojai manote apie šią, Pauliaus papasakota istoriją? Laukiame jūsų nuomonių komentaruose!
 
Anomalija.lt portalas primena, jog jeigu turite įdomios informacijos ar norite papasakoti savo keistą ir nepaaiškinamą nutikimą, parašykite mums!