Kas nutiktų, jei visi taptume genijais?

Vieną dieną galime būti daug protingesni nei esame dabar. Būtent to tikisi neuromokslininkai, besistengiantys suprasti protinių gabumų esmę.

 

Jie jau nustatė, kad aukštą intelekto koeficientą (IQ) turinčių žmonių smegenys yra labiau kompleksinės, o neuronų takai jungia atokias smegenų sritis. Tuo metu mažesnių protinių gebėjimų žmonių smegenys sukonstruotos paprasčiau, čia neuronų takai trumpesni. Tačiau niekaReklama s nežino, kodėl vienos smegenys kuria tolimesnes sąsajas nei kitos, rašo lifeslittlemysteries.com.

 

„Kai bus suprasti smegenų mechanizmai, lemiantys protinius gebėjimus, teoriškai taps įmanoma šiuos mechanizmus patobulinti ir padidinti IQ“, – teigė neuromokslininkas Richardas Haieris. Pirmą kartą žmonijos istorijoje, anot jo, idėja, kad protinius gebėjimus galima padidinti, skamba protingai.

 

Tai viliojanti mintis, tačiau aforizmas „Palaiminti tie, kurie nežino“ verčia susimąstyti: ar iš tiesų geriau būti protingesniam? Kaip atrodytų mūsų gyvenimas ir visuomenė, jei staiga visi taptų, tarkime, dvigubai protingesni?

Junkitės prie mūsų Facebooke
ir
sekite mus Instagram @anomalija.lt

Aš jau Jus seku!

 

Paprastumo dėlei įsivaizduokime, kad vietoje dabartinio vidutinio 100 siekiančio IQ, vidutinio žmogaus koeficientas padidėtų iki 200 (nors ekspertai teigia, kad tai nėra tikras protingumo „padvigubėjimas“, nes IQ skalė neprasideda nuo nulio, o be to, testai nėra sukurti taip, kad atskleistų 200 siekiantį intelektą). Pasak Earlo Hunto, Wašingtono universiteto psichologijos garbės profesoriaus ir Tarptautinės intelekto tyrimų draugijos prezidento, maždaug vieno asmens iš 10 milijardų IQ siekia 200.

 

Dabar planetoje gyvena 7 mlrd. žmonių, tad tarp jų toks asmuo gali būti arba nebūti, tačiau bet kokiu atveju jo tapatybė nežinoma. Tačiau XVII amžiaus genijaus Isaaco Newtono, traukos, skaičiavimo ir kitų atradimų autoriaus, IQ, kai kuriais skaičiavimais, galėjo siekti 200. Tad kas nutiktų, jei būtų visa grupė Newtonų? Ar pasaulis būtų daug labiau pažengęs nei yra dabar?

 

R. Haieris mano, kad didesnis intelektas, kurį jis apibrėžia kaip gebėjimą greičiau išmokti ir daugiau prisiminti, individualiu lygiu būtų labai naudingas. „Patirti pasaulį aukštesniu IQ daugumai žmonių gali būti daug įdomiau. Jiems galbūt labiau patiktų skaityti, jie labiau vertintų tam tikrus dalykus, turėtų daugiau įžvalgų apie gyvenimą“, – kalbėjo jis.

 

Be to, 200 siekiantis IQ leistų mums imtis veiksmų ir siekti karjeros toje srityje, kuri mus labiausiai domina, o ne toje, kuri atitinka mūsų protinius sugebėjimus. Galėtume per keletą savaičių gerai išmokti naujas kalbas ar, pavyzdžiui, tapti smegenų chirurgais.

 

Protingesni žmonės taip pat būtų sveikesni ar ilgiau gyventų, teigia mokslininkai, nes jie geriau perprastų, koks elgesys tai leidžia pasiekti. „Sveikos gyvensenos laikymasis ir chroniškų ligų, tokių kaip diabetas, valdymas gali būti kognityviai gana sudėtingi dalykai. Tai iššūkis, kurį gali priimti protingi žmonės“, – teigė E. Huntas.

 

Visuomenei visuotinis intelekto išaugimas neduotų tokios naudos, kaip individui. Nors žmonės dėl socialinių problemų linkę kaltinti žmonių neišmanymą ir kvailumą, mokslininkai teigia, kad šių veiksnių pašalinimas nereikštų darnios Utopijos iškilimo. Didelis protas neina ranka rankon su geresniu gebėjimu bendradarbiauti.

 

„Intelektas nepriklauso nuo asmenybės ir jausmų, tad galite susidurti su labai protingais žmonėmis, kurie tiesiog savaip pamišę. Net jei žmonių IQ siektų 200, turėtume lygiai tokius pačius asmenybių tipus kaip ir dabar. O kadangi tai yra visuomenės gerovę lemiantis faktas, tai nebūtinai būtų geresnis jos variantas“, – aiškino R. Haieris.

 

Prisimenant I. Newtoną, jis buvo nepaprastai protingas, tačiau ir liūdnai pagarsėjęs mizantropas.

 

Nors Newtonų visuomenėje smulkių nusikaltimų sumažėtų, tarnautojų nusikaltimų, tokių kaip bankinių sukčiavimų ar farmacinių kompanijų bandymų nuslėpti savo nusikaltimus, net padaugėtų ir jie taptų įmantresni. Kita vertus, pažangesnė taptų ir kova su nusikalstamumu.

 

„Blogieji korporacijų niekšai būtų protingesni nei bet kada, tačiau tokie būtų ir vyriausybės pareigūnai, kurie kurtų ir įgyvendintų saugumo taisykles. Kas lamėtų? Kas žino?“ – teigė mokslininkas.

 

Nepaisant šių problemų, egzistuoja nemaža tikimybė, kad geriau funkcionuojančios smegenys padėtų išrasti technologijas, kurios galėtų susidoroti su didžiausiomis mūsų problemomis. R. Haieris aiškino, kad labiau tikėtina, jog 100, o ne 10 inžinierių komanda sukurs neįtikėtiną naujovę (nes šiam darbui pasitelkiama didesnė protinė galia). Turint Žemėje 7 mlrd. „genijų“ greičiausiai pavyktų išspręsti kai kurias šiuo metu sunkiai suvaldomas problemas. Galėtume surasti būdą, kaip ypač efektyviai nudruskinti jūrų vandenį ar atrasti beribius alternatyvios energijos šaltinius.

 

Kadangi tokia pažanga sukurtų didesnę išteklių gausą, ji greičiausiai minimalizuotų socialinį konfliktą.

 

Pasak E. Hunto, nėra jokių įrodymų, leidžiančių manyti, kad tapę daug protingesni dauguma žmonių nustotų tikėti Dievu. „Egzistuoja nedidelė tendencija, kad didesnio intelekto žmonės yra liberalesni ir rečiau turintys stiprius religinius įsitikinimus. Tai turi prasmės. Galime žinoti dalykus protaudami arba priimti ką nors remdamiesi tikėjimu. Jei visi taptume labai gerais mąstytojais, greičiausiai atsirastų daugiau žmonių, pirmenybę teikiančių mąstymu, o ne tikėjimu paremtiems gyvenimo reiškinių paaiškinimams“, – teigė jis.

 

Kai kurie žmonės, be jokios abejonės, ir toliau laikytųsi tikėjimų grįstų kosmologijų, nes istorijoje galima rasti ne vieną labai protingų ir religingų žmonių pavyzdį, pridūrė mokslininkas.

 

Ardydamas nuobodaus genijaus su petnešomis ir akiniais storais stiklais stereotipą, E. Huntas užsiminė apie dar vieną pokytį, kurio būtų galima tikėtis, jei visi taptume protingesni.

 

„Žmonės būtų gražesni“, – teigė jis. Harvardo universiteto mokslininkų atliktas tyrimas nustatė reikšmingą koreliaciją tarp žmonių intelekto testo rezultatų ir kiek fiziškai patrauklūs jiems atrodo kiti žmonės.

 

Tačiau net jei mokslininkai galiausiai atrastų mechanizmą, padidinantį intelektą, mažai tikėtina, kad didesniu IQ galėtų džiaugtisvisi žmonės. „Turintieji“ be jokios abejonės pasipelnytų labiau nei „neturintieji“. E Huntas teigia: „Tarkime, kad kažkokioje ateities visuomenėje dalis žmonių, sakykime, 10 proc., tampa labai protingi, o visi kiti lieka ten, kur yra, arba atsirudina dar žemiau. Ką tai padarytų visuomenei?“

 


Facebook komentarai
9 komentarų "Kas nutiktų, jei visi taptume genijais?"
2500
Rūšiuoti pagal:   Naujausius | Seniausius | Geriausius
Hipis

Pagal mane tapti protingų galima ir be jokių žmogaus įsikišimu ar preparatu tesiog treniruokit savo smegenis ir vsio

yes.

Protingieji galiausiai įgytų didybės maniją,nes žinotų,kad yra geresni ,o kitoje t.y. neprotingoje žmonių grupėje galbūt padidėtų savižudybių kiekis ,dėl galimų patyčių ir nereikšmingumo jausmo.Todėl mano nuomone tai būtų didelė krizė žmonėms.Tai yra lyg žmonių izoliavimas ir padalinimas į dvi grupes.Tai lygiai tas pats kas žinoti ,jog esi psichinis ligonis arba protingiausias ir sumaniausias žmogus pasaulyje. Kaip žmonės žiūri į psichinius ligonius,taip ir žiūrėtų į prastųjų grupę.Ar jai būtų malonu?

AVATAR

Tai būtų tikrai geras išradimas ,kuris padėtų auginti geresnę civilizaciją.

gintas

as manau kad tereikia paciam savo smegenims uzdeti pavadely ir jos veiks daug geriau nei betkoks isikisimas is ysores, smegenys veikia labai panasiai kaip bangas priimantis imtuvas kokia nori stoty jos isryskina nutyldidama triuksmus, dabar masiu imtuvai nustatyti isryskinant trugdzius todel nebesigirdi prasmyngu sumanimu ir esmes..

Serbas

Neradau teigiamo mastymo, ar tai bus jusu smegenu veikla? ar isudyta baime? Gal pakanka tik labai noreti?

Patariu toki ivadini filmuka: The Secret.

Kestas

vaistas nuo vezio yra , tik jis nera toleruojamas didziausiu vaistu gamintoju , nes jie uz savo vaistus ( neveiksmingus vaistus ) gauna milziniskus pinigus

Bichslap

Iki tokio smegenu moduliacijos zmonijai dar labai labai toli, galima sakyti sviesmeciai, kaip galima sneketi apie toki apsurda, jei nera sukurta vaistu atstatanciu nervini audini, tai ka galima sneketi apie neuronu smegenyse strukturos kitima.

Archangel

As manau tai tikrai mums pagelbetu, juk „galbut“ mes sugebetume isgydyti tokias ligas kaip vezi, o gal net sukurtume tikrus KVANTINIUS kompiuterius

Akmuo

Ir išsižudytume su tais kompiuteriais…

wpDiscuz