Mirę daktarai nemeluoja

Išversta iš paskaitos fonogramos, laikantis autoriaus leksikos. Joel D. Wallach’as – labai populiarus daktaras Amerikoje, kuris 1991 m. buvo nominuotas Nobelio premijai.

Tai ką jūs čia perskaitysite, gali pakeisti jūsų nuomonę apie sveikatą ir šiuolaikinę mediciną. Taigi – gali ir radikaliai pakeisti jūsų ir jūsų artimųjų likimus.

Man labai malonu su jumis susitikti. Aš augau fermoje, Sant Louis Grafystės vakaruose. Penkiasdešimtaisiais metais mes pradėjome auginti mėsines karves. Jeigu jūs nors kiek susipažinę su naminių gyvulių auginimu, jūs tikriausiai žinote, kad vienintelis kelias užsidirbti pinigų žemės ūkyje – patiems užsiauginti kukurūzus, sojos pupeles ir šieną. Malūne mums sumaldavo kukurūzus, sojos pupeles ir šieną, pridėdavo ten dar daugybę vitaminų ir mineralų. Taip mes ruošėme pašarus karvėms. Po šešių mėnesių tas karves buvo galima jau parduoti. Prieš parduodami mes atrinkdavome pačias geriausias karves ir pasilikdavome sau. Įdomiausia, kad taip rūpindamiesi karvėmis, mes patys nevartojome jokių mineralų ar vitaminų, o juk mes buvome jauni ir norėjome gyventi 100 metų be jokių skausmų ir negalavimų. Man visa tai taip rūpėjo, kad aš paklausiau tėvo: “Kodėl mes nesirūpiname savimi taip, kaip rūpinamės karvėmis?” Tėvas pasakė, kad aš turėčiau vertinti tai, kad kasdien gaunu valgyti fermoje užaugintus šviežius produktus ir neuždavinėti nereikalingų klausimų…

Vėliau aš įstojau į žemės ūkio mokyklą ir, apsigynęs mokslinį laipsnį, tapau gyvulininkystės ir augalininkystės specialistu. Po to aš išvykau į Afriką, kur man pavyko įgyvendinti paauglystės dienų svajonę – dirbti kartu su didžiu žmogum – Marlin Perkins. Po dviejų metų mane pakvietė dirbti San Louis zoologijos sode veterinaru, atliekančiu mirusių gyvūnų skrodimus. Aišku, skrodimus man teko daryti ne tik tame zoologijos sode, bet ir beveik visoje Amerikoje. Be to aš turėjau ir rasti bei stebėti aplinkos užterštumui labai jautrius gyvūnus, kadangi šeštojo dešimtmečio pradžioje niekas nieko rimčiau nežinojo apie ekologines problemas ir katastrofas. Taigi, tyrinėdamas žmonių ir gyvulių mirties priežastis, aš padariau 17500 skrodimų ir priėjau štai kokių išvadų: “Kiekvienas savo mirtimi miręs gyvūnas ar žmogus miršta nuo nepilnaverčio maisto, tai yra nuo maisto medžiagų deficito…”

Cheminių, bei biocheminių tyrimų rezultatai labai tiksliai rodo, kad mirtis ateina dėl neteisingo maitinimosi. Tai mane taip sukrėtė, kad aš vėl grįžau prie istorijos su karvėmis. Aš parašiau 75 mokslinius darbus ir straipsnius, 8 vadovėlius ir vieną knygą medicinos studentams. Mano straipsnius spausdino 1700 laikraščių ir žurnalų, aš dalyvavau televizijos laidose. Bet tada, šeštajame dešimtmetyje mano darbai apie mitybą mažai ką jaudino. Teko grįžti prie mokslo ir tapti gydytoju. Tai man leido panaudoti visas anksčiau įgytas žinias apie mitybą. Ir tai suveikė. 15 metų aš praktikavau Origono valstijoje. Šiandien aš noriu pasidalinti su jumis savo žiniomis ir išvadomis, gautomis per tuos metus. Ir jeigu jūs iš čia išsinešite bent 10% to, ką išgirsite – jūs apsisaugosite nuo daugelio nemalonumų, kančių, sutaupysite daugybę pinigų ir daugeliu metų prailginsite savo gyvenimą.

Jūs neturite jokių galimybių to pasiekti, t.y. gauti papildomų gyvenimo metų, pasiekti savo genetinio potencialo šiaip sau, be jokių asmeninių pastangų. Dabar pasakysiu jums svarbiausią dalyką: žmogaus genetinis gyvenimo trukmės potencialas šiandien sudaro 120-140 metų. Šiuo metu galima surasti tik 5 tautas Rytuose, Tibete ir Vakarų Kinijoje, kurių atstovai išgyvena iki 120-140 metų. Pagal turimus duomenis, seniausias žmogus buvo daktaras Li iš Kinijos, gimęs Tibete. Kai jam buvo 150 metų, jis gavo Kinijos imperatoriškosios valdžios ypatingą sertifikatą, patvirtinantį jo amžių ir gimimo datą – 1677 metus. Kas kiekvienus sekančius 50 metų jis gaudavo eilinį panašų raštą. Dokumentai liudija, kad jis mirė sulaukęs 256 metų. Kai jis mirė 1933 metais, apie jį rašė daugelis didžiausių laikraščių, pateikdami gana rimtus tai patvirtinančius dokumentus. Rytų Pakistane gyveno grupė žmonių, kuriuos vadino – dieviniais. Jie pagarsėjo kaip ilgaamžiai – gyveno apie 120-140 metų. Buvusioje SSRS gruzinai, armėnai, azerbaidžaniečiai, abchazai, vartojantys rauginto pieno produktus, išgyvena, gerai išsilaikydami, iki 120-140 metų. “National Geographic” 1973m. Sausio numeryje buvo straipsnis apie žmones, išgyvenusius virš 100 metų. Medžiaga buvo iliustruota puikiomis nuotraukomis. Iš tų daugelio aprašymų man ypač įsiminė trys. Vienoje nufotografuota 136m. moteris, sėdinti fotelyje, rūkanti kubietišką cigarą, gerianti degtinę, dalyvaujanti baliuje. Ji puikiai linksminosi senelių namuose, o ne gulėjo lovoje.

Sulaukusi 136 m. ji džiaugėsi gyvenimu. Kitoje nuotraukoje – dvi sutuoktinių poros, švenčiančios 100-tąsias ir 115-tąsias savo bendro gyvenimo metines. Trečioje mačiau vyriškį, Armėnijos kalnuose renkantį arbatą ir klausantį nedidelio tranzistorinio radijo imtuvo. Pagal įrašus jo dokumentuose – gimimo datą, krikšto datą, duomenis apie jo vaikus, jam buvo 167 metai ir tuo metu jis buvo seniausias planetos gyventojas. Vakariniame pusrutulyje savo ilgaamžiais garsės indėnai – Vilkabandai ir žymieji Ekvadoro gyventojai, gyvenę Anduose, pietrytinėje Peru dalyje, o taip pat Titi-Kaka ir Maču-Piču gentys. Seniausios Titi-Kaka genties atstovai gyvena iki 120 metų. Amerikietė Margaret Skates iš Virdžinijos valstijos, įrašyta į Gineso rekordų knygą kaip seniausia amerikietė, mirė 115 metų amžiaus, nuo nepakankamos mitybos. Tiksliau mirė nuo komplikacijų po griuvimo. Kas pasakys nuo ko ji galėjo mirti?.. Teisingai, nuo osteoporozės. Išgyvenusi 115m., moteris mirė nuo kalcio trūkumo organizme. Ji neturėjo širdies ar kraujagyslių problemų vėžio ar diabeto, bet nugriuvusi po trijų savaičių mirė, nes jos organizme trūko kalcio. Štai kas dar įdomu: jos dukra pasakojo, kad prieš mirtį motiną labai traukė saldumynai. Šis susirgimas žinomas Pica ligos pavadinimu. Apie jį mes pakalbėsime vėliau. Bet paprastai didelis potraukis šokoladui ir saldumynams reiškia, kad jūsų organizme trūksta chromo ir vanadžio.

Vienoje iš trečiojo pasaulio šalių, Nigerijoje, Bauė genties vadas mirė sulaukęs 126 metų. Viena iš daugelio jo žmonų laidotuvėse gyrėsi, kad visi jos vyro dantys buvo sveiki, o tai reiškė, kad ir visi kiti jo organai pilnai atliko savo funkcijas. Vienas vyriškis iš Sirijos mirė 1993m., išgyvenęs 133 metus. Jis įrašytas į Gineso rekordų knygą ne todėl, kad jam buvo 133 metai – daugelis sulaukę tokio amžiaus. Ir ne todėl, kad būdamas 80-metis jis vedė ketvirtą kartą, o todėl, kad virš 80 metų amžiaus jis dar tapo 9 vaikų tėvu. Amžiaus skirtumas tarp visų šių vaikų buvo daugiau kaip 2 metai. Į Gineso rekordų knygą jį įrašė dėl to, kad šis gamybos didvyris “gamino” ir būdamas virš 100 metų. Taigi, ponai – nenusiminkite – jūs dar turite viltį!

Dabar truputis mokslo: 1993m. Lapkritį Arizonoje buvo atliktas įdomus eksperimentas: trys poros gyveno izoliacijoje 3 metus. Ten jie valgė sveiką maistą, pačių užaugintą maistą, kvėpavo švariu, išvalytu oru ir gėrė šaltinio vandenį. Juos ištyrę medikai-gerontologai, visus kraujo tyrimus, kitų gyvenimiškai svarbių rodiklių duomenis, įvedė į kompiuterį, kuris pateikė prognozę, kad jeigu tie žmonės ir toliau gyvens tokiom sąlygom, tai jie gali gyventi iki 165 metų. Tai tik įrodo, kad gyventi 120-140 metų visiškai įmanoma. Šiandien vidutinis amerikiečių amžius 75,5 metų, o vidutinis gydytojų amžius 58 metai. Jeigu jūs norite išsikovoti 20 statistinių gyvenimo metų – nestudijuokite medicinos mokyklose. Yra du pagrindiniai dalykai, kuriuos reikia padaryti, norint ilgai gyventi.

Jeigu jūs tikrai norite išgyventi 100 – 140 m. – atsiminkite:

Pirmiausia, reikia vengti pavojų, neužlipti ant minų, t.y. vengti beprasmių ir nereikalingų pavojų. Aišku, jeigu jūs žaisite rusišką ruletę, rūkysite, gersite alkoholį, išbėgsite piko valandą į vidurį greitkelio – kažin ar gyvensite 120m. Visa tai skamba gal ir juokingai, bet tūkstančiai žmonių miršta būtent dėl to, kad daro panašias kvailystes. Todėl pagalvokite: ten, kur įmanoma, reikia saugotis ir vengti pavojų. T.y., jei jūs galite išvengti ligos, ypač nepagydomos, – jūs turite būtinai ta galimybe pasinaudoti.

Antra, jūs turite daryti tik tai, kas naudinga. Jums reikia 90 maisto medžiagų: 60 mineralų, 16 vitaminų, 12 pagrindinių amino rūgščių ir baltymų, ir 3 pagrindinių riebalinių rūgščių. 90 maisto medžiagų kasdieniniame racione, priešingu atveju išsivystys ligos, kurias sukelia minimų medžiagų trūkumas.

Šiandien apie tai rašo laikraščiai, kalba per radiją, televiziją; visi apie tai žino, nes domisi sveikata, ilgu gyvenimu ir maisto papildais. Nepagalvokite, kad tai medikai prašo laikraštininkų apie tai kalbėti. Priešingai. Tai vyksta todėl, kad tokia informacija padeda geriau išplatinti laikraščius. 1992-04-06 žurnale “Time” parašiau straipsnį. Tai buvo išsamus straipsnis apie tai, kad vitaminai gali nugalėti vėžį, širdies ir kraujagyslių ligas, ir sulėtinti senėjimą. Šešių puslapių straipsnyje yra viena priešinga mintis, išsakyta gydytojo, kuriam aš uždaviau klausimą: “Ką jūs manote apie vitaminus ir mineralus, kaip maisto papildus?” Ir štai ką atsako tas gydytojas: “Vitaminų rijimas neduoda jokios naudos. Visi vitaminai naudojami kaip maisto papildai, tik daro mūsų šlapimą daug brangesnį”. Išeitų, kad mes šlapinamės doleriais, jei vartojame vitaminus ir mineralus, t.y. paprasčiausia veltui leidžiame pinigus jiems. Bet štai ką aš turiu jums pasakyti po to, kai padariau 17500 skrodimų- 14500 gyvulių iš viso pasaulio ir 3000 žmonių, ir pats visada norėjau būti sveikas. Turėdamas vaikų, anūkų ir proanūkių, – aš galiu konstatuoti, kad neinvestuodami į save patį, nevartodami vitaminų ir mineralų, jūs investuojate į mediciną, skiriate tuos pinigus gydytojų gyvenimui pagerinti. Būtent mes stengiamės, kad gydytojai būtų, turtingesni. Medicinai ir moksliniams tyrimams sveikatos apsaugos srityje išleidžiami milžiniški pinigai, bet medikai mažai ką išgydo. Jeigu mes žemės ūkyje, tiksliau gyvulininkystėje taikytume žmogišką medicinos sistemą – gyvulininkystė žlugtų. Bet, jeigu jūs pasinaudosite gyvulininkystės medicinos sistema, kurią mes taikome – 90% medikų taps bedarbiais. Pasirinkite patys kaip norite gyventi. Kadangi mes draudimo ir valstybinių subsidijų pagalba išlaikom gydytojus, jie mums taip pat kai ką skolingi. Na, galėtų atsiųsti bent informacinius biuletenius apie naujausių medicinos tyrimų rezultatus. Gal kas nors iš jūsų gavo tokią informaciją iš savo gydytojo? Ne?.. Bet aš turiu daug informacijos, kurią jūs galėtumėte gauti. Noriu su jumis ja pasidalinti.

1. Skrandžio opa. Ar kas girdėjote, kad skrandžio žaizdos priežastimi yra stresas? Bet jau prieš 50 metų mes veterinarijoje žinojome, kad kiaulėms skrandžio žaizdas sukelia bakterijos. Negalėjome sau leisti daryti brangias kiaulės pilvo operacijas, o jei ir būtume galėję, tokia kiauliena būtų kainavusi 500 dolerių už kilogramą. Bet veterinarai žino, kad yra toks mineralas, vadinamas bismutu, kuris apsaugo nuo skrandžio žaizdų ir net išgydo jas be jokio chirurginio įsikišimo. Mes gydėme savo gyvulius bismutu, kitais mineralais ir tetraciklinu, ir toks gydymas kainavo apie 5 dolerius vienam gyvuliui. Tik 1994m. Amerikos nacionalinis sveikatos institutas padarė pranešimą, kad skrandžio žaizdas sukelia bakterijos, o ne stresai, ir kad jas “galima išgydyti derinant mineralą bismutą su tetraciklinu”. Tie, kurie nežino, kas yra bismutas, turėtų užeiti į pirmą pasitaikiusią vaistinę ir nusipirkti už 3 dolerius buteliuką su rožinės spalvos turiniu, pavadintu “Pepto-bismor”. Taigi, vienas arbatinis šaukštelis per dieną – ir galima išgydyti žaizdas. Jūs vėl turite pasirinkimą: arba išsigydyti už 5 dolerius, arba leisti, kad jus supjaustytų. Rinkitės.

2. Vėžys. 1993m. Rugsėjo mėn. Bostono medicinos mokyklos nacionalinis onkologijos institutas paskelbė, kad stebint sergančius vėžiu ligonius nustatyta priešvėžinę dieta. Tyrimai buvo atliekami Kinijoje, kur, Henon provincijoje, buvo užregistruotas pats didžiausias sergamumas vėžiu. 5 metus buvo tiriami 29000 žmonių. Jiems buvo duodama dvigubai didesnė nei rekomenduojama dienos vitaminų ir mineralų norma. T.y., jei rekomenduojama dienos vitamino C norma yra 60mg, tai jie gaudavo 120mg per dieną. Dviem Nobelio premijom apdovanotas gydytojas Lynus Pauling kalbėjo, kad jeigu norite apsisaugoti nuo vėžio vitamino C pagalba, jūs turite naudoti jo po 10000mg per dieną. Štai jums rezultatas – gydytojai, kurie su juo ginčijosi, jau iškeliavo iš šio pasaulio. O Lynus Pauling gyvena sau sveikas. Jam 94 metai, dirba jis po 14 valandų per dieną, po 7 dienas per savaitę, gyvena rančoje Kalifornijoje ir dėsto Kalifornijos universitete. Tik jūs galite pasirinkti: klausyti mirusių daktarų patarimų ar laikytis daktaro Pauling nuomonės. Taigi, visiškai normalu vartoti dvigubą rekomenduojamą vitamino C normą – dvigubą vitamino A, cinko, o taip pat riboflaviną, molibdeną ir pan. Ir dar viena labai naudinga grupė. Jos sudėtyje vitaminas E, beta-karotinas ir mineralas selenas. Šiuos tris komponentus reikėtų vartoti kasdien dvigubą rekomenduojamą normą. Ir jei jūs turėsite bent 0.5% naudos – tai jau gerai. Henon provincijoje, kur daugiausia buvo sergančių skrandžio ir žarnyno vėžiu, išgyveno 21% žmonių, – tai yra išgyveno 21 žmogus iš 100 pasmerktūjų. O jūsų gydytojas turėjo jums atsiųsti apie tai informaciją. Jei jis nenorėjo pats imtis atsakomybės už jūsų sveikatą, tai galėjo bent informuoti jus, kad jūs pats galėtumėt pasirinkti. Štai kodėl tokį gydytojų požiūrį į pacientą aš laikau paprasčiausiai juokingu, o iš kitos pusės tai dar vienas jų abejingumo įrodymas.

3. Artritas. 1993m. rugsėjį, Harvardo medicinos mokykloje buvo gydomi ligoniai, iššokusiomis dėl artrito gyslomis. Juos gydė vištų proteinu. Buvo atrenkami ligoniai, kuriuos gydant nuo artrito medikamentais, jų sveikata negerėjo. Tiems ligoniams leido aspirino, mezotriksido, prednizolono, kortizono injekcijas, taikė įvairius fizioterapijos metodus. Liko vienintelė žinoma galimybė- venų keitimo operacijos. Daktarai sumanė atlikti eksperimentą, kuriam atsirado 29 savanoriai, jiems – visos medicinos galimybės buvo išsekusios, tačiau sveikatos pagerėjimo nesulaukta. Juos gydėme sekančiai: kas rytą duodavome arbatinį šaukštelį su kaupu susmulkintų vištos kremzlių, išmaišytų sultyse. Po 10 dienų visi skausmingi uždegimai praėjo, po 30 dienų jie jau galėjo vaikščioti, o po trijų mėnesių kraujagyslių funkcijos visiškai atsistatė. Juokingiausia šios istorijos dalis susijusi su gydytojo, dalyvavusio šiame tyrime pasisakymu. Jis paskelbė vištos kremzlę vaistais, kadangi jeigu kažkas padeda išgydyti ligą, reiškia tai reikia vadinti vaistais ir išdavinėti žmonėms pagal receptus vaistinėse, už pinigus. Na, o jei jūs miestietis ir nenorite turėti reikalų su vištos kremzlėmis – nusipirkite vaistinėje Knox’o želatinos, kurią gerai žino moterys. Jos naudoja šią želatiną nagų ir plaukų stiprinimui. Pagrindinis komponentas yra karvių kremzlės ir kaulai, kurie gerai stiprina mūsų kremzles ir kaulus. Ir jeigu jūs naudosite ją su koloidiniais mineralais – tai kitame mūsų susitikime jūs jau būsit užmiršę apie savo artritą.

4. Ar ką nors girdėjote apie Alzhaimerio ligą? Dabar apie ją žino visi, o anksčiau Alzhaimerio ligos paprasčiausiai nebuvo. Dabar tai viena iš labiausiai paplitusių nelaimių, pažeidžianti kas antrą žmogų, sulaukusį 70 metų. Gana bauginantys duomenys. O kaip nustatyti ir išgydyti Alzhaimerio ligą gyvuliams, ankstyvoje jos stadijoje? Kokius nuostolius patirtų ferma, jeigu kiaulės neatsimintų, ko jos atėjo prie lovio? Todėl jau prieš 50 metų mes pradėjome studijuoti kaip apsaugoti ir išgydyti gyvulius nuo šios ligos ankstyvoje jos stadijoje. Ir darėme tai sėkmingai su didelėmis vitamino E dozėmis. Jūs turėjote gauti laišką nuo savo gydytojo 1992m. birželio mėnesį, nes rimta Kalifornijos universiteto mokslinio tyrimo mokykla padarė pranešimą, kad vitaminas E lėtina atminties praradimą, sergant Alzhaimerio liga. Nuo veterinarijos jie atsiliko 50 metų. Ko gero patikimiau mums butų eiti pas veterinarą.

5. Kam teko turėti nemalonumų su akmenimis inkstuose? Pasakykite, kokio maisto daktaras jums liepė pirmiausiai atsisakyti? Nuo kalcio. Ir jokių pieno produktų, jokių produktų, kurių sudėtyje yra kalcio. Todėl, kad vyravo įsitikinimas, kad “kalcis inkstuose atsiranda iš suvalgomų maisto produktų, kurių sudėtyje yra kalcio”. Iš tikrųjų akmenys mūsų inkstuose susidaro iš mūsų pačių kaulų. Akmenys inkstuose atsiranda būtent tada, kai organizme trūksta kalcio. Žmonės jau prieš tūkstantį metų žinojo, kad norint apsaugoti naminius gyvulius nuo akmenų jų inkstuose, jiems reikia duoti daugiau kalcio, magnio ir boro. Bet galvijų, avių anatomija tokia, kad susirgę ta liga jie paprasčiausiai miršta. Jei akmenys inkstuose atsiranda žmogui, jam lieka tik kenčiant skausmą gailėtis, kad negali numirti. Mes žinome, kaip reikia apsisaugoti nuo šio susirgimo. Jūs turėjote jau 1993 metais gauti nuo savo daktaro laišką, kuriame rašoma apie tai, kad kalcis sumažina akmenų susidarymo inkstuose riziką. Aš jums jau kalbėjau, kad gydytojai gyvena iki 58 metų, o mes su jumis iki 75,5 metų. Grupė žmonių, profesionalų, kurie nurodinėja kaip mums gyventi, įtikinėja nevartoti druskos, kofeino, valgyti ne grietininį sviestą, bet margariną, nedaryti įvairių kitų kvailysčių – miršta sulaukę 58 metų; o žmonės, sulaukę 120-140 metų deda gabalėlį akmens druskos į kiekvieną arbatos puoduką ir geria per dieną po 40 tokių puodukų, valgo sviestą ir… gyvena 120 metų. Tai kuo jūs tikėsite?

6. Aneurizma. Tačiau kai kuriuos iš jų aš labai gerbiu. Tarp jų daktaras Stewart Cartright. Jam buvo 38 metai. Jis buvo šeimos gydytojas. Jis mirė staiga, savo namuose, nuo aneurizmos. Tai susilpnėjusios arterijos išsiplėtimas dėl audinių elastingumo praradimo. 1957 metais mes sužinojome, kad aneurizmos priežastimi yra vario trūkumas organizme. Mes tada stebėjome 250 tūkstančių kalakučių, kurioms davėme specialų maistą, turintį 90 įvairių maisto medžiagų. Per pirmas 13 savaičių numirė lygiai pusė kalakučių. Išskrodę nustatėme, kad jos mirė nuo aneurizmos. Padidinę dvigubai vario kiekį racione, fermeriai išaugino visas likusias kalakutes, ir nė viena daugiau nekrito nuo aneurizmos. Šitas eksperimentas buvo pakartotas su daugeliu kitų gyvūnų, ir mes padarėme išvadą, kad būtent vario trūkumas yra pagrindinė aneurizmos priežastis. Taip pat buvo nustatyta daugybė ligų, kurios išsivysto dėl vario trūkumo:

– ankstyvas žilimas – pirmas požymis, kad jums trūksta vario;

– venų išsiplėtimas, kurio priežastis – sumažėjęs audinių elastingumas. Ir visas jūsų kūnas pradeda sudribti: ant rankų, krūtinės, pilvo, ant skruostų sudrimba oda – jūs puolate darytis plastines operacijas. Tačiau žymiai pigiau būtų jei jūs vartotumėte koloidinius mineralus arba šiek tiek vario. Daktaras Cartright turėjo mokslinį laipsnį, bet jo šlapimas buvo pigus, ir jis mirė nuo ligos, nuo kurios nemiršta kalakutės. O dabar aš supažindinsiu jus su jo kolega – daktaru Martin Carter. Jis padarė tą patį – mirė sulaukęs 57 metų. Gydytoju jis tapo Harvardo universitete, Jeilyje apsigynė medicinos daktaro laipsnį. Po skrodimo išaiškėjo jo mirties priežastis – aortos Aneurizma, tokia buvo daktarų išvada. Jis numirė dėl vario trūkumo organizme, jo šlapimas irgi nebuvo brangus. Kitas pavyzdys. Pakankamai žymi Detroito advokatė Ellen Alter mirė 44 metų. Ji lankė vieną madingiausių sporto klubų, kuriuose moterys nori nebrangiai įsigyti “plieninius” kaulus. Ji taip pat mirė nuo aneurizmos. Skrodimo metu pastebėti paralyžiaus ir kraujo išsiliejimo simptomai. To priežastis taip pat vario trūkumas. Jos šlapimas taip pat nebuvo “brangus”.