Sveikatą kuria mūsų mintys

Specialistai tvirtina, kad stiprinti imunitetą padeda grūdini­masis, subalansuota ir sveika mityba, vitaminų vartojimas, įtampos vengimas ir žalingų įpročių atsisakymas. „Dauge­lis imuninę sistemą stiprina įvairiomis priemonėmis pamirš­dami, kad be tinkamo nusiteikimo, t. y. pozityvaus mąsty­mo, visos priemonės yra bevertės“, – tvirtina šeimos gydy­toja Jurgita Jankauskienė.

Noras būti sveikam

Anot šeimos gydytojos, sveiko žmogaus imunitetas nusipelno pačių gražiausių žodžių – jis tarsi ange­las sargas saugo žmogaus organizmą nuo ligų, tad jį taip pat būtina saugoti ir jam padėti, tačiau no­rint žinoti, ar imuninėsistema galės įveikti organizmą puolančius mikrobus ir virusus, reikia išsiaiškinti, ar mes patys negatyviomis mintimis ir jausmais netrukdome organizmui kovoti už savo sveikatą. Įpro­tis mąstyti neigiamai blogina ląstelių, fiksuojančių negatyvias mintis, gyvybines funkcijas. Neigiamos mintys kelia bereikalingą įtampą ir didina stresą. Ilgalaikė psichinė įtampa silpnina imunitetą, kuriam sušlubavus prasideda visos kitos bėdos. „Kai nusivylę leptelime, kad viskas nusibodo, nebesinori gy­venti – pateikiame programą savo organizmui. Nors dažnai tai darome nesąmoningai, tačiau organiz­mas bematant pagauna mūsų nuostatą ir ima veikti – bėga į ligą, nes imuniteto veikimo mechaniz­mas tolygus specialiai parengtai kariuomenei, kurios uždavinys – žaibiškai reaguoti į patogeninius mikroorganizmus. Mes tik abstrakčiai fantazuojame, o smegenys jau pluša sudarinėdamos schemas ir signalus imuninei sistemai, kad ji išjungtų visus apsaugos nuo kėsinimosi į sveikatą mechaniz­mus“, – sako gydytoja.

Tarsi gripo virusas

Emocijos tiesiog sklinda aplink žmones ir mes užsikrečiame jomis vieni nuo kitų, kaip užsikrečiame gri­pu. „Turbūt pastebėjote, kad šalia linksmo žmogaus yra linksma, o šalia liūdno – liūdna. Laimė, mes galime valdyti šiuos procesus, kaip kovojame su gripu. Svarbus imunitetas – stipraus imuniteto žmo­gus, būdamas tarp sergančiųjų, neužsikrečia. Taigi svarbus „emocinis imunitetas“. Jei jūsų pozityvios emocijos bus stipresnės už kitų negatyvias nuotaikas, jūs tiesiog „neužsikrėsite“. Todėl reikia stiprinti savo gerą nuotaiką, gerą savijautą ir teigiamas mintis. Tuomet aplinkinių pesimizmas bus „kaip nuo žąsies vanduo“, – tikina gydytoja.

Pozityvus programavimas atneša laimę, sėkmę ir sveikatą, todėl norint būti sveikam, anot gydytojos, reikia sutelkti dėmesį į sėkmes, o ne į pralaimėjimus, sąmoningai valdyti savo mintis ir vyti šalin neri­mą bei pyktį. Imunitetas tam visada pasiruošęs – smegenų neuronai tokį programavimą priima kaip nurodymą ir jam paklūsta. „Geriau kartoti sau, kad esate sveikas, nei nuolat tvirtinti, kad nesate ligo­nis. Žodis „sveikas“ verčia mūsų mąstymą veikti mūsų naudai, o mąstymas ir teigimas sau „nesu ligo­nis“ jau savaime turi kažką neigiamo, todėl veikia žlugdomai“, – sako medikė apgailestaudama, kad neretai pozityvumą suprantame kaip išorinį jo demonstravimą, dirbtines šypsenas ir atsakymą į bet kokį klausimą „ačiū, viskas gerai“. Ir sakymas, kad yra gerai, kai iš tiesų blogai, ir įsikalbėjimas, kad yra blogai, kai iš esmės yra gerai, yra psichologiniai sutrikimai, vedantys į neurotiškas būsenas. Reakcija į įvykius ir gyvenimą turi būti adekvati, tuomet įvykius išgyvensime be liguistų būsenų. „Natū­rali žmogaus būsena gyvenimo tėkmėje iš esmės ir yra pozityvumo būsena“, – sako gydytoja.

Vien optimizmo nepakanka

Tai kaip gi neprogramuoti savęs ligai ir nesėkmei? Anot gydytojos, pozityviai mąstyti išmokstama pa­laipsniui, bet kada ir bet kokio amžiaus. „Mąstykite ir kalbėkite tik pozityviai. „Aš galiu“, „Aš moku“, „Aš sugebu“, „Aš tai padarysiu“ – tai frazės, kurias būtina vartoti nuolat. Tegul tai tampa teigiamu įpročiu. Laikui bėgant net patys nustebsite, kiek galios turi šie teiginiai!“ – tvirtina medikė ir rekomen­duoja pabandyti išspręsti bet kokią jus užklupusią problemą kuo naudingiau sau, atrandant joje ne mažiau kaip dešimt teigiamų savybių. Palaipsniui pozityvaus mąstymo dėka gebėsite valdyti stresą, tapsite ramesni ir atsipalaidavę. Kilus stresinėms situacijoms, pirmiau įjungsite protą, ramiau įveiksite nemalonias situacijas, tapsite tvirtesni, tuomet stresas jus vis mažiau veiks. Gyvenime atsiras dau­giau pozityvumo, kuris jums padės judėti savo tikslų link, nepasiduodant bereikalingai panikai.

Nors pozityvus mąstymas kelia pasitikėjimą savimi, tačiau vien jo tikrai neužtenka. Kad ligos nepultų, reikalinga visavertė mityba. „Pasirūpinkite, kad jūsų dienos racione netrūktų kokybiško, šviežio, nerie­baus maisto. Rekomenduojama valgyti mažiau gyvulinės kilmės riebalų, dažniau rinktis daržoves ir vaisius. Antioksidantai, ypač A, C ir E grupės vitaminai, išvalo organizmą nuo laisvųjų radikalų, t. y. potencialiai kenksmingų medžiagų, galinčių pažeisti sveikas ląsteles. Daržovės ir vaisiai padidina an­tioksidantų, kurie sunaikina laisvuosius radikalus dar nespėjus jiems pakenkti, kiekį“, – pasakoja me­dikė.

Padėti savo organizmui stiprinti imunitetą galite sportuodami, juolab kad dabar judėjimo galimybės iš­ties gana didelės, tereikia kiekvienam susirasti sau patinkančią veiklą – be tradicinių aerobikos ar tre­niruoklių salių, baseino, galima lankyti šokius, jogos pratybas ir pan.

Pirtis – tai ne tik švara, bet ir puiki sveikatinimo procedūra, itin veiksmingai padedanti sustiprinti imu­nitetą. Dar Hipokratas teigė, kad pirtis gerai veikia virškinamąją, kvėpavimo, nervų sistemas. Su šiais teiginiais sutinka ir šių laikų medikai. Temperatūrų kaita, kontrastinis dušas grūdina mūsų organiz­mą. „Prieš einant į pirtį negalima daug valgyti, tačiau ir alkaniems eiti nepatartina. Negalima pirtyje būti per ilgai: paprastai seansas trunka 5–8 min., o jį kartoti sveika ne daugiau nei 3-4 kartus“, – pa­taria gydytoja.

Miegokite naktį, o ne dieną

Dažnai net neįtariame, kad dėl pašlijusios imuninės sistemos kaltas miego trūkumas. Įrodyta, jog imu­ninės ląstelės visu pajėgumu kovoja su bakterijomis tik naktį, kai metabolizmas visuose organuose sulėtėja. Būtent tada intensyviausiai dirba atkuriamosios imuniteto funkcijos. Miegant organizme ga­minasi tam tikri cheminiai elementai, kurie būtini stipriai organizmo apsaugai palaikyti. Nuolatinis neiš­simiegojimas pažeidžia imuninę sistemą, todėl dažniau sergama infekcijomis ir kitomis imuninės siste­mos ligomis. Naktinio miego stoka apkrauna širdį ir ši taip pat gali „sušlubuoti“, pažeidžia endokrininę sistemą, sutrikdo angliavandenių apykaitą, kyla cukrinio diabeto ir kitų ligų grėsmė. „Nepamiegojus naktį, „atsigriebti“ dieną neįmanoma, nes dienos miegas negali pakeisti nakties miego, tad nuolat neišsimiegodami naktį nualinsite savo imuninę sistemą“, – perspėja gydytoja.

Miglė REMEŠKEVIČIŪTĖ, siauliaiplius.lt