Po 72 m. santuokoje – mirtis, susikibus už rankų

Amerikiečių pora, santuokoje pragyvenusi net 72 metus, mirė susikibusi už rankų, praėjus daugiau nei valandai po lemtingos automobilio avarijos.

„Jie karštai tikėjo santuokos galia ir nuostata, kad savo sutuoktinį reikia mylėti iki mirties“, – apie simbolinį tėvų išėjimą iš gyvenimo kalbėjo velionių Gordono and Normos Yeagegerių sūnus.

Msn.com rašoma, kad avarija, pasiglemžusi 94-erių Gordono ir 90-ies Normos Yeagerių gyvybės,
įvyko spalio viduryje, kuomet pora savo automobiliu išvažiavo iš namų ir susidūrė su kita mašina.

Yeagerių vaikai pasakojo, kad tėveliai nuo pat 1939 m. vykusių vestuvių visuomet leisdavo laiką drauge, negalėdavo pakęsti išsiskyrimų. Likimas lėmė, kad paskutines gyvenimo minutes jiems taip pat pavyko praleisti kartu ir išeiti anapilin susivijus rankomis.

„Ligoninės personalas paguldė juos į tą pačią palatą, šalimais – jie nepaleido vienas kito rankos iki pat paskutinės gyvenimo akimirkos“, – žurnalistams pasakojo sūnus Dennisas Yeageris.

Taigi Gordonas mirė 3 val. 38 min., apsuptas savo šeimos ir suspaudęs savo mylimosios ranką.

„Iš tikrųjų buvo labai keista – kai tėvelis nustojo kvėpuoti, monitorius vis dar teberodė širdies plakimą. Seselė paaiškino, kad tai dėl to, kad senoliai laikėsi už rankų. Mamos širdies dūžiai ėjo jo kūnu“, – sunkų išsiskyrimo su tėvu momomentą prisiminė sūnus.

Norma Yeager mirė visai netrukus, praėjus vos 10 minučių, 3 h 48 min.

„Nei vienas iš jų nebūtų norėjęs ir galėjęs gyventi be vienas kito. Neįsivaizduoju, kaip tai būtų buvę įmanoma“, – tėvų prisirišimą liudijo dukra Donna Sheets. „Tad iš tikrųjų, tokia mirtis buvo visai graži ir tinkama“, – pridūrė ji.

Yeagerių vaikai taip pat pabrėžė, kad jų tėvai buvo lyg pliusas su minusu – labai traukiančios vienas kitą priešingybės. Jie puikiai papildydavo vienas kitą.

„Kad ir kas užeitų, ji visuomet priimdavo su šypsena, svetingai. Ji buvo labai pasiaukojanti, maloni ir tai jai nešė džiaugsmą. Tėvelis – priešingai – mėgdavo būti dėmesio centre“, – kalbėjo D. Yeageris.

Ir nors jie nuolat ginčydavosi, beprotiškai mėgdavo būti drauge. „Aš privalau visada būti su ja – negaliu mirti pirmasis ir palikti jos vienos. O ji – lygiai taip pat turi pasilikti su manimi iki paskutinioisios“, – sakydavo velionis tėvas apie save ir žmoną siejantį ryšį.

Pranešama, kad pora buvo pašarvota drauge, karste jie taip pat buvo susukabinę už rankų. Šeima kremuoti juos planavo kartu, o po to sumaišyti jų pelenus.