Nepaprasti ir pavojingi ežerai

Natūralus ežeras, užpildytas tikru rašalu, yra Alžyre, netoli Sidi Bel Abeso miesto. Vandens telkinyje nėra nei žuvų, nei augalų, kadangi šis gamtos sukurtas rašalas yra nuodingas ir tinka tik tam, kad juo rašytum. Ilgą laiką žmonės negalėjo suprasti, kokiu būdu atsiranda tokia neįprasta medžiaga. Neseniai mokslininkai, atlikę tyrimus ir analizes, išsiaiškino šio fenomeno priežastį. Rašalą sukuria dviejų į ežerą sutekančių upelių vanduo.

 

Viename iš upelių yra didelis kiekis ištirpusių geležies druskų, o kitame – įvairūs organiniai junginiai, kurių dauguma paimti iš upelio slėnyje išsidėsčiusių durpinių pelkių. Susilieję ežero duburyje srautai sąveikauja tarpusavyje ir vykstant nuolatinėms cheminėms reakcijoms rašalo kiekis vis auga.

 

Vietiniai gyventojai žvelgia į šį dalyką nevienareikšmiškai. Vieni laiko ežerą velnio kūriniu, kiti, atvirkščiai, bando gauti iš jo naudos. Todėl ir pavadinimų ežeras turi gerą pustuzinį. Tarp žinomiausių – “Velnio akis”, “Juodasis ežeras”, “Rašalinė”. O rašalas iš ežero pardavinėjamas kanceliarinių prekių parduotuvėse ne tik Alžyre, bet ir aplinkinėse šalyse.

Junkitės prie mūsų Facebooke
ir
sekite mus Instagram @anomalija.lt

Aš jau Jus seku!

 

Tikras asfalto ežeras (ang. asphalt lake) yra Trinidado saloje, esančioje už pusšimčio kilometrų nuo šiaurinės Venesuelos pakrantės. Maudytis ir plaukioti jame, suprantama, neįmanoma. Ežeras randasi buvusio purvo vulkano krateryje, jo gylis – 90 metrų, o plotas – 46 hektarai. Už kelių kilometrų yra La Brea gyvenvietė.

 

Sunkdamasi iš žemės gelmių per vulkano žiotis nafta garuodama praranda lakiąsias medžiagas, dėl ko pavirsta į asfaltą. Visa tai vyksta ežero duburio centre. Vieta, kur gimsta vis naujos ir naujos porcijos asfalto, jau daugelį metų turi pavadinimą “Motina ežeras”. Būtent dėka jos Trinidado ežeras išsaugo savo rezervus, nežiūrint į tai, kad kasmet čia išgaunama iki 150 000 tonų asfalto, naudojamo statybose. Didžioji gauto asfalto dalis eksportuojama į JAV, Angliją ir daugelį kitų šalių. Per visą eksploatacijos laiką čia gauta daugiau kaip 5 mln tonų asfalto, o ežero lygis pažemėjo vos pusmetriu.

 

Trinidado ežero paviršiumi, išskyrus jo centrą, žmogus gali ramiai vaikščioti, be rizikos įklimpti ar būti įtrauktam į gelmę. Tačiau jeigu pvz., kas nors surizikuos pasilikti ilgesniam laikui vienoje vietoje ir nejudės, jis ims lėtai grimzti į asfaltą. Praktiškai bet koks daiktas, ilgam paliktas ant ežero paviršiaus, po kurio laiko dingsta juodoje bedugnėje. Mokslininkai, užsiimantys ežero gelmių tyrinėjimu, aptiko ištisas ikiistorinių gyvūnų kapines, tame tarpe kaulus mastodontų, išmirusių ledynmečio laikotarpiu ir, iš visko sprendžiant, niekad negyvenusių šiame regione. Matyt, stebuklingame ežere bus padarytas dar ne vienas atradimas.

 

Yra asfalto atsargų ir savo gydomąja druska garsėjančioje Negyvojoje jūroje, esančioje Izraelio ir Jordanijos pasienyje. Apie nepaprastą jos druskingumą ir ypatingą vandens sudėtį žino daugelis, tačiau apie asfalto klodus teko girdėti toli gražu ne kiekvienam. Susikaupęs asfaltas, iš išvaizdos panašus į dervą, periodiškai išplaukia į vandens paviršių, atsiduoda bangų valiai ir dažnai didžiulėmis sankaupomis išmetamas į krantą. Asfalto gavyba iš Negyvosios jūros vykdoma nuo neatmenamų laikų. Asfaltas naudojamas įvairiose srityse: kelių tiesimui, laivų smalavimui, įvairių cheminių produktų gamybai… Iki pat XX amžiaus vidurio buvo laikoma, kad Negyvosios jūros rajonas yra praktiškai vienintelis pasaulyje asfalto tiekėjas ir tik vėliau buvo atrastos kitos vietovės.

 

Pačiu negyviausiu vandens telkiniu visoje planetoje teisėtai laikomas Mirties ežeras Sicilijos saloje. Maža to, kad jo krantai ir vanduo neturi jokios gyvybės, tai dar ir maudytis jame mirtinai pavojinga. Bet kokia gyva būtybė, pakliuvusi į šio baisaus ežero vandenis, akimirksniu žūsta. Žmogus, įmerkęs į vandenį koją arba ranką, jaučia stiprų deginimą, o paskui su siaubu stebi, kaip oda pasidengia nudegimais ir pūslėmis. Chemikai, padarę ežero turinio analizę, buvo nustebinti. Vandenyje yra pakankamai didelės koncentracijos sieros rūgšties. Mokslininkai iškėlė kelias versijas, pavyzdžiui, tokią, kuri teigia, jog ežeras tirpdo kažkokias nežinomas uolienas ir dėl to prisisodrina rūgštimi. Tačiau tyrimai patvirtino kitą hipotezę. Paaiškėjo, kad koncentruota sieros rūgštis pakliūna į ežerą iš dviejų šaltinių, esančių dugne.

 

O štai Tuščiojo ežero, esančio tarp daugelio kitų ežerų Kuzneckio Alatau, Rusijoje, mįslė iki šiol neįminta. Aplinkui visi ežerai knibždėte knibžda žuvimis, o Tuščiąjame – nė vienos, nežiųrint į tai, kad į jį įteka upės, prasidedančios žuvinguose ežeruose.

 

Tyrinėtojai ne kartą bandė užveisti keistąjame vandens telkinyje įvairių rūšių žuvis, suteikdami pirmenybę pačioms nereikliausioms, tačiau nieko iš to neišėjo, visa žuvis žuvo ir Tuščiasis vėl liko tuščias. Chemikai, ieškoję vandenyje nuodingų medžiagų, nustatė, kad nieko panašaus nėra. Tuščiojo ežero vanduo yra praktiškai toks pats, kaip ir kaimyniniuose ežeruose. Ir niekas iki šiol negali paaiškinti ar bent jau iškelti į tiesą panašią hipotezę, paaiškinančią šį fenomeną. Ar pavyks įminti šią mįslę, parodys laikas.


Facebook komentarai
4 komentarų "Nepaprasti ir pavojingi ežerai"
2500
Rūšiuoti pagal:   Naujausius | Seniausius | Geriausius
Vikingas

Idomu, reiks pasidomet placiau. Bent jau zemelapius perversti.

aha

Labai idomus straipnis, butu idomu daugiau paskaityt apie visokias gamtas keistenybes. :)

Jaunelis

Geras sraipsnis,naturalus paslaptingi dalykai ir jokiu ateiviu.

razotojas

ko tik nebuna:))

wpDiscuz