Pranašas prie žaidimų stalo

XX amžiaus trečiame-ketvirtame dešimtmečiuose Europos spauda nuolat rašė apie “Graikų sindikatą”. Toks pavadinimas geriausiai tinka detektyviniams romanams, kuriuose veikia slaptos nusikalstamos bendrijos ir anoniminiai agentai.

 

Iš tikrųjų niekas iš “Graikų sindikato” narių neturėjo jokio ryšio su nusikaltimais ar žmogžudystėmis. Be to, ne visi buvo graikais. Sindikatui priklausė penki žmonės: prancūzas Fransua Andre, armėnas Zoretas Kujomdžanas ir graikai Elis Eliopulas, Atanas Vagliano ir Nikolas Zografas. Būtent jie įrašė vieną įdomiausių puslapių į azartinių žaidimų istoriją.

 

Sindikatas atsirado 1919 metais Paryžiuje, kai, palikę Eladą, ten atvažiavo Zografas ir Eliopulas, kad išbandytų savo jėgas azartinių žaidimų srityje. Greitai naujokėliai plačiai išgarsėjo kaip nuolatiniai daugelio prancūzų sostinės žaidimo klubų nuolatiniai lankytojai. Viename tokiame klube jie susipažino su Kujomdžanu, kuris užsidirbdavo pragyvenimui profesionaliu lošimu.

 

Kadangi kiekvienas iš šios trijulės nenusileido vienas kitam meistriškumu ir reguliariai susišluodavo bankus, jie nusprendė susivienyti, kad pinigai nekursuotų be jokios naudos iš kišenės į kišenę. Kadangi armėnas buvo vienas, o graikai – dviese, jie pavadino savo sąjungą “Graikų sindikatu”. Vėliau prie jų prisijungė dar vienas graikas Vaglianas, įdėjęs į biznį savo turtą, įgytą pervežant krovinius. Paskutinis prie jų prisišliejo žinomas lošėjas, prancūzas Andre.

 

Beveik du dešimtmečius šutvė kėlė siaubą kazino Dovilyje, Kanuose ir Monte Karle savininkams. Jos narius galima buvo nuolat sutikti prie stalų, kur lošė to laikmečio turtingiausi žmonės, įskaitant tokias įžymybes kaip Egipto ekskaralius Farukas, baronas Anri Rotšildas. Per savo kovos su su Fortūna metus, sindikatas ne tik išgyveno, bet ir daug pasiekė: karjerai baigiantis, kiekvienas jo narys smarkiai praturtėjo. Dėl turtų jie turėjo būti dėkingi ypatingam Niko Zografo lošimo talentui.

Junkitės prie mūsų Facebooke
ir
sekite mus Instagram @anomalija.lt

Aš jau Jus seku (uždaryti ir daugiau nerodyti)!

 

Po šio nepralenkiamo lošėjo mirties artimas Zografo draugas dar nuo jaunų metų, atskleidė jo paslaptį: Niko buvo aiškiaregis. Be to, jo talentas pasireikšdavo tik už lošimo stalo. Ateidamas į kazino jis visada iš anksto žinojo su kuo jam teks tą vakarą susikauti, kiek bus išlošta ir pralošta visiems būsimiems priešininkams, o taip pat kokia bus riba, iki kurios jie visi bus pasiruošę eiti lošime. Be to, Zografas neklysdamas numatydavo jų strategiją ir taktiką, o taip pat elgesį įvairiose lošimo situacijose.

Įdomu? Sudominkite ir kitus! Pasidalinkite ir tęskite skaitymą.
Dalintis

 

Neįprasti gabumai pasireiškė Nikui, kai jam buvo 20 metų. Tada jis ir nusprendė tapti profesionaliu lošėju. Be to, jis turėjo matematinių gabumų, reikalingų sudėtingiems apskaičiavimams azartiniuose žaidimuose, ypač bakaroje. Iš pradžių jis kruopščiai ištyrė visas šio žaidimo subtilybes, paskui atkakliai treniravosi, žaisdamas su draugais, kurių tarpe buvo taipogi pakankam,ai gabus Eliopulas. Po kurio laiko Zografas pasiekė pakankamą meistriškumą bakaroje, kuri buvo tais laikais labai populiari.

 

Toliau jo aiškeriagiški gabumai pasireiškė tuo, kad jis galėjo neklysdamas pasakyti, kokia korta jam ateis bet kuriuo lošimo momentu. Ir partijos pabaigoje Nikas visada žinojo tikslią kelių paskutinių kortų, likusių kaladėje, vertę ir kiekvieno lošimo dalyvio išlošimo galimybės laipsnį.

 

Įsitikinęs, kad aiškiaregio talentas jo niekad nepaveda, Zografas nutarė pasinaudoti juo, kaip sakoma, pagal pilną programą. 1922 metais jis apstulbino lošimų pasaulį paskelbęs, kad laikydamas banką nuims visus apribojimus statymų dydžiui. Dabar statymus galima buvo kelti nors iki debesų.

 

Saldžiausios “Graikų sindikato” narių svajonės greitai išsipildė. Kazino, kuriame lošė Zografas, ėmė iš viso p[asaulio rinktis labai turtingi lošėjai, pasiruošė surizikuoti didelėmis sumomis, vildamiesi susišluoti banką ir nukelnėti sindikatą. Tačiau besitikintieji didelių laimikių ir patys turėjo daryti stambius statymus.

 

Ir dėka Zografo talento – pralošdavo. Sindikato kapitalas ne tik nemažėjo, bet ir augo tokiu greičiu, kokiu tuštėjo priešininkų piniginės. O tam, kad niekas nesusiprotėtų apie jo aiškiaregystes, Zografas karts nuo karto pralošdavo stambias sumas. Pvz., 1926 metais kanuose jis per savaitę prašvilpė 672 000 dolerių!

 

Po jo mirties 1935 metais “Graikų sindikatas” kaip ir anksčiau išliko pagrindiniu lošimų imperijos, apimančios beveik visą vakarų Europą, herojumi. Tik II-asis pasaulinis karas padarė galą ne tik jam pačiam, bet ir apskritai azartiniams žaidimams.

 

Inf. šaltinis: visokybes.com

Rekomenduojami video:


2500
1 Comment threads
0 Thread replies
0 Followers
 
Most reacted comment
Hottest comment thread
1 Comment authors
Naujausius Seniausius Geriausius
negeriau:D

Butu smagu turet tokia aiskeriagyste :DD

Taip pat skaitykite