Mirusieji aplanko mus ir sapnuose – Seredžiaus gyventojos istorija

1966 m. liepos 23 d., karštą šeštadienį, apie 16 valandą į Nemuną maudytis nuėjo Seredžiaus gyventoja 32 metų siuvėja Ona Parsikaitė. Su savimi ji nusivedė ir brolio Kazimiero aštuonmetę dukrelę Genutę. Maudėsi jos Nemuno pakrašty, ties Pleštvės intaku.

 

Mažoji nemokėjo plaukti, tad Ona ją mokino – laikydama šią už rankučių, pati ėjo atbula tolyn nuo kranto. O mažoji Genutė, įsikibusi rankos, bandė plaukti, linksmai plakdama vandenį kojomis. Taip einant Ona staiga smuktelėjo į gilią duobę ir netikėtai gurkštelėjusi vandens užspringo. Nors ji ir mokėjo plaukti, bet, matyt, išsigando ir pradėjo skęsti. Sukaupusi jėgas, ji stumtelėjo mažąją kranto link, o pati, dar įtraukusi į plaučius vandens, nugrimzdo į dugną. Atsitiktinai krante buvę mokiniai ištraukė mažąją ir ėmė gaivinti. Tik ją atgaivinę, susizgribo, kad nėra krante didžiosios. Patys pabandė ieškoti, bet nieko nerado. Tada pavakary buvo iškviestas naras. Bet ir jis, pusantros valandos prasiplūkęs, skenduolės neaptiko. Žinia apie nelaimę greitai pasklido miestelyje.

X
f
Prisijunk prie mūsų ir Facebook'e! Spausk

 

Ir štai liepos 23 – 24 naktį skenduolė prisisapnavo dviem pažįstamiems: kaimynui Steponavičiui ir savo gerai draugei Ramutei Agurkienei:

 

– Ateikite manęs ieškoti prie Lekečinsko, – pasakė ji sapne Steponavičiui. – Tenai aš jūsų lauksiu

 

Maždaug tą patį skenduolė sapne pasakė ir Ramutei Agurkienei.

 

– Manęs ieško paskendimo duobėj. Bet ten manęs nėra. Rytoj apie pietus mane suras ties Lekečinsku.

 

R.Agurkienė nesiryžo savo sapno papasakoti skenduolės motinai, bijodama jai dar didesnį skausmą suteikti. O Steponavičius savo sapną ryte papasakojo Petrei Ivanauskienei. Tad antrą dieną abiejų brolių žmonos Jadvyga ir Jonė apie pietus dėl viso pikto nuėjo prie Nemuno ties Lekečinsku, t.y. apie porą kilometrų nuo skendimo vietos. Deja, skenduolės kūno, nors ir apvaikščiojo Nemuno pakrantes, nerado. Dar kiek apsižvalgiusios, pasėdėjusios ant kranto, nutarė grįžti namo. Joms jau beeinant, Nemunu praplaukė botas. Jis sujudino vandenį, sukėlė vilnis, ir bangos išnešė į krantą skenduolės kūną.

 

Netoli tos vietos Nemune maudėsi vaikai, matę tas moteris, ieškančias skenduolės. Jie pasivijo tas moteris ir pasakė joms apie priplukdytą prie kranto lavoną.

 

Šį įvykį aprašė skenduolės laidotuvėse buvęs klebonas A. Budrikis.

 

O štai kita istorija iš Žemaitijos, atsitikusi prieš II pasaulinį karą.

 

Kvėdarnos parapijoje, Šventų kaime gyveno nevedęs, linksmo būdo siuvėjas J. Vainoris. Buvo blaivininkas, taupus, todėl visi jį pažįstantys manė jį esant turtingą. Be to, J.Vainoris nesenai buvo pardavęs savo turtą, už kurį gaivo nemažai pinigų. Mat ruošėsi kažkur išsikelti. Ir štai vieną dieną siuvėjas dingo. Artimesnių bičiulių ar giminių neturėjo, tad niekas rimtai nesirūpino jo dingimu ir neieškojo jo nei gyvo, nei mirusio.

 

Praėjo beveik treji metai, ir Kvėdarnos miestelio gyventoja B.Burbienė susapnavo siuvėją Vainorį, baisios išvaizdos, apipuvusį, aplipusį dumbliais ir maurais. Stovi, atrodo, lauke prie jos virtuvės lango ir kalba: „Mane nužudė ir įmetė į tvenkinį netoli Kvėdarnos. Ištraukit mano kūną ir palaidokite“. Ir net pasakė, kuriame tvenkinyje paskandintas, mat Kvėdarnos buvo keli tvenkiniai.

 

B.Burbienė papasakojo apie savo sapną kaimynams ir pažįstamiems. Susirinko nemažai žmonių, kurie su B.Burbiene nuėjo prie tvenkinio ieškoti lavono. Kūdra buvo didelė, dumblina, ir iš pradžių nieko nepavyko surasti. Tada B.Burbienė atitempė vežimo ratą, į ją įstatė grabnyčios žvakę ir paleido plaukti. Ratas, paplaukiojęs po kūdrą, sustojo vienoje vietoje. Čia pagraibę rado paskandinto J.Vainorio lavoną. Jį iškilmingai palaidojo Kvėdarnos kapinėse.

 

Ir nors siuvėjas daugiau nesisapnavo, B.Burbienės vyras buvo priverstas užkalti virtuvės langą, – taip moteriškę sukrėtė sapne matyto skenduolio vaizdas, kad ji bijojo į tą langą sutemus ir žvilgtelėti.

 

Šią istoriją kunigui A.Kaubrei papasakojo kvėdarnietė E.Survilaitė, artima B.Burbienės draugė.

 

Latvis Jurgis Dilans, garvežio mašinistas iš Rygos, būdamas tremtyje Intos lageryje kartu su kunigu E.Simaška, jam papasakojo įdomią istoriją iš savo šeimos gyvenimo. – Naktį mano broliui prisisapnavo vokiečių kareivis, – pasakojo jis, – ir pasakė: „Karo metu mane nušovė ir užkasė žemėje netoli nuo jūsų sodybos, prie keliuko. Iškaskite mane ir palaidokite šventintose kapinėse“.

 

Ryte visa šeima aptarė tą sapną, bet jokių kasinėjimų nepradėjo. Sekančią naktį tas pats vokiečių kareivis vėl pakartojo sapne savo prašymą. Visa Dilansų šeima – tėvas, motina ir trys sūnūs – rytą stebėjosi ir traukė pečiais, bet ir tą kartą jokių žygių nesiėmė. Pagaliau ir trečią naktį pasirodo tas pats vokiečių kareivis ir maldauja jį palaidoti. Šį kartą tėvas sunerimo.

 

– Čia kažko rimto esama, – pasakė vaikams. – Eikime paieškoti lavono.

 

Pasiėmė vyrai kastuvus ir nuėjo prie nurodyto sodybos keliuko. Kasinėjo šen bei ten, bet nieko ne-rado. Grįžo namo, patys ant savęs pykdami, kad patikėjo kažkokiais sapnais.

 

Tad štai ir ketvirtąją naktį vokietis kareivis prisisapnuoja. Dabar jis tiksliai nurodo, kur užkastas jo kūnas: „Ne ten manęs ieškojote. Aš palaidotas už eglutės. Ta pati kulka peršovė eglutę ir nušovė mane…“

 

Išaušus tėvas su sūnumis nuėjo prie eglutės, augančios šalia keliuko, apžiūrėjo ją. Medelio tikrai būta sužaloto – tai rodė išbėgę sakai ir toje vietoje sustorėjęs kamienas. Už tos eglutės ėmė kasti ir aptiko lavoną, jau gerokai apipuvusį. Išlikusios buvo tik odinės aprangos dalys: kepurės priekaktis, diržas ir pistoleto dėklas.

 

Tada Dilansai padarė karstą, sudėjo kareivio palaikus ir palaidojo juos katalikų kapinėse. Daugiau niekas nebetrikdė jų miego.


Facebook komentarai
14 komentarų
2500

Rūšiuoti pagal:   Naujausius | Seniausius | Geriausius
Nesvarbu
11 days 20 hours ago

Aš tai sapnavau savo tėva kad aš pamaitinau maista buvo išalkes ir sakau kur taip ilgai buvai jis atsake kaleime ir man sako tevas ėime kartu aš pasakau negaliu čia mano namai ir nepirma karta sapnuoju.

Tragedija
1 year 10 months ago

Aš sapnavau laidotuves, karsto nešimą ir po savaitės paskendo mano brolis, kai man pranešė, negalėjau patikėti, man dar tik 13 buvo, tuo metu norėjau nusižudyti… niekam nelinkiu to patirti.

zuokaite
1 year 11 months ago

ka gali reiksti-daznai sapnuoju visokius kosmarus ir kazkokias painiavas.Ir savo mociute mirusia, pussesere mirusia ir klasioka mirusi(jisai pries daug metu pasikore).Ka tai galetu reiksti nes tikrai daznai juos sapnuoju(mirusius).Mociute ir pussesere labai mylejau.

raminta
3 years 23 days ago

maziau sapnuokit ir komentuokit nes su laiku mokesit anomalijai lt.duokles arba kitaip tariant nalogus

raminta
3 years 23 days ago

a kitaip tariant

vardenė
3 years 6 months ago

Dvi naktis paeiliui sapnavau, kad man dantys priekiniai iškrenta, labai nemalonus sapnas, beje dantys sapne pranašauja mirtį. Po savaitės mirė močiutės sesers vyras, o kitą dieną ir močiutė. Dabar labai dažnai sapnuoju, kad esu pas močiutę ir ji visad manęs prašo, kad su ja nueičiau iki jos kapo.

Omg
1 year 11 months ago

As irgi susapnavau tai, ir poto laiko netekau dedes. ;'[

qulka
2 years 3 months ago

Jo man irgi su tais dantimis (sapnuose) irgi taip buvo po kiek laiko irgi netekau artimo zmogaus. geriau butu kad neitum su velia i jos kapa.

HipTuck
3 years 8 months ago

Joo… As vis sapnuoju, kaip gelbstu kitus savo sapne.. bet tada suprantu, kad tai mires zmogus…

Anonimas
3 years 9 months ago

Ramutė Agurkienė

Anonimas
3 years 10 months ago

Esu ir aš sapnavus mirusius žmones ne kartą, bet gerai prisimenu tik vieną sapną, nes kitus sapnavau prieš kokius 5metus.
Gal prieš

sapiega
8 months 1 day ago

pastoviai beveik kiekviena nakti sapnuoju mirusius zmones tame tarpe ir savo motina bei kitus bet sapne as bendrauju kaip su gyvais,be to as pastoviai sapnuoju kad ieskau sau buto ,nors ji turiu ,ir namo numeris 21 kur yra mano sapnuose butas,o motina sapnuoju kad ji pastoviai neblaivi ka tai galetu reiksti?????

Audrius
5 years 4 months ago

Uzuojauta tau del brolio…

xna
5 years 5 months ago

As prie brolio zuti (avarija motociklu) sapnavau,kad jis atejo pas mane visas kruvinas ir purvinas ir paprase padeti.Kai suzinojom,kad jo nebera,prisiminiau savo sapna…rubai jo buvo kruvini ir purvini,kaip ir sapne.

wpDiscuz