Kilnių padarų paslaptis

Archeologai aptiko akmeninį stabo veidą iš Prištenos, datuojamą penktuoju tūkstantmečiu prieš Kristų. Tyrėjai mano, jog radinys yra vienas iš svarbiausių akmens amžiaus meno artefaktų.

Vinčio kultūra, nežiūrint į jos gilią senovę lyginant su kitomis, to laikmečio europietiškomis neolito kultūromis, buvo tokia pažengusi, jog galėtų būti priskiriama prie „bronzos amžiaus“ kultūros. Vietiniai gyventojai vertėsi žemdirbyste, gyvulininkyste, audė drabužius, augino grūdines kultūras ir vynuoges. Bet archeologus labiausiai sudomino Pločnik miestelio rajone (Serbija) atkastas metalurginis cechas su lydomąja krosnimi ir instrumentais.

Be to, jau šeštame tūkstantmetyje prieš Kristų, Vinčio kultūros gyventojai turėjo raštą. Rašė jie ant molinių lentelių. Tokiu būdu tampa akivaizdu jog jie raštą turėjo vienu – dviem tūkstantmečiais anksčiau nei šumerai ir trim – keturiais tūkstantmečiais ankščiau nei graikai.

Perėjimas nuo medžioklės ir rankiojimo į žemdirbystę ir civilizaciją, su visomis prie to pridedamomis technologijomis panašu, jog atėjo iš pašalies ir labiau atitinka faktus, nei egzistuojantis mitas apie tai, jog patys „dievai“ nustatė tarp žmonių gyvenimo normas ir taisykles, bendro sėslaus gyvenimo įstatymus ir tvarką. Jei tikėti tuo tai gaunasi jog:

– Žemės sąlygos, nors ir skyrėsi nuo sąlygų gimtojoje „dievų“ planetoje, bet ne itin radikaliai, nes didžioji „dievų“ dalis visai sėkmingai apsieidavo be skafandrų.

– „Dievų“ biochemija visai normaliai priimdavo žemiškuosius produktus, vadinasi ne itin skyrėsi nuo žmogaus biochemijos, kuri buvo jų pačių genetiškai pakoreguota. Kai kurias, žemės ūkio kultūras, jei tikėtume mitais, dievai perduodavo žmonėms, o perdavę „pagerindavo“ pagal klimato sąlygas, pavyzdžiui Pietų Amerikoje randami genetinių eksperimentų su kai kuriomis augalų rūšimis, pėdsakai.

Šumerai gi savo dievus įsivaizdavo visai kitaip:

Šis atvaizdas panašus į Prištenos radinį, kuris buvo padarytas panašiu laikotarpiu. Yra daug panašumų su šumerų Sa–ama kronikų personažu:

Kai kurie tyrėjai randa išorinių, šumerų dievybės, panašumų su ateiviais:

Panašius, kilniuosius padarus vienija spalva: pilkai mėlyna, arba melsvai pilka. Nuo seno tikėta jog juose teka mėlynas kraujas.

Ar tai gali egzistuoti gamtoje? Žemėje yra masė tvarinių turinčių mėlyną, o ne raudoną kraują. Pagrindinė kraujo funkcija – transportavimas, t.y. deguonies pernešimas audiniams ir anglies dvideginio pašalinimas. Tam tarnauja kvėpavimo pigmentai, kurie savo molekulėse turi metalo, sugebančio surišti deguonies molekules.

Žmogiškame kraujyje tai – hemoglobinas, į kurio sudėtį įeina geležis. Žmogiškasis kraujas iš principo taip pat nėra raudonas, raudonu jis tampa tik tada kai prisisotina deguonies. Deguonies pernešimas, gyvuosiuose organizmuose, gali vykti ir kitų metalų pagrindu. Tai dažnai būna varis. Galvakojų, moliuskų, aštuonkojų, sepijų kraujyje veikia pigmentas hemocianinas, kuris veikia vario pagrindu ir daro šių padarų kraują mėlynu. O pagrindinė odos spalva šiuo atveju vyrauja nuo pilkai mėlynos iki kitų pilkų atspalvių.

Ko gero tai gali būti susiję su gyvenamąja terpe, nors pastebėta, kad giminingi moliuskams padarai gali turėti raudoną, melsvą ar net žalsvą kraują. Kokia bebūtų išradinga gamta, vis tik didžioji dalis žemės gyvūnų turi raudoną kraują. Tai greičiausiai susiję su tuo kad geležies Žemėje daug nes tai antrasis labiausiai paplitęs metalas, o kvėpavimo pigmentai geležies pagrindu mūsų atmosferoje, labiau efektyvūs, nei kitų elementų sudaryti pagrindu. Taip pat, geležies poreikis žmogui gerokai viršija fiziologinį poreikį, t.y. organizmui jo nebūna per „daug“, nes geležis sunkiai įsisavinama.

Tuo atveju, jei planetoje geležies butų mažiau, o vario – daug daugiau, panašiems į žmogų padarams „evoliucija“ naudotų varį dujų ir maistinių medžiagų gabenimui, o tai reiškia ir kraujas butų mėlynas.

Kada dieviškosios būtybės atsidūrė planetoje su vario trūkumu ir geležies pertekliumi, jos turėjo kažkokiu būdu adaptuotis prie naujų sąlygų. Tam jie turėjo arba darytis pastovias medicinines injekcijas su trūkstamomis medžiagomis, arba laikytis dietos, vartodami produktus turinčius savyje didelį kiekį vario ir mažą kiekį geležies. O kur jų gauti? Štai ir gaunasi jog melsvas „dievų“ kraujas paaiškina netikėtą žmonių šuolį prie grūdinių kultūrų.

Egzistuoja dar vienas faktorius patvirtinantis šią versiją. Kovojant su vario trūkumu organizme galima buvo jo gauti per odą, apsupant save variniais dirbiniais arba vartoti skysčius iš varinių indų. Varis be viso to savyje turi antibakterinių savybių. Įdomus sutapimas jog vario epocha sutampa su grūdinių kultūrų auginimo pradžia. O štai geležį žmonės pradėjo naudoti žymiai vėliau – tik antrame tūkstantmetyje prieš Kristų.

Tačiau kraujas kurio pagrindas yra varis, Žemės sąlygomis, turi rimtų trūkumų, ir visų pirma tame kas liečia ne deguonies, bet anglies dioksido transportavimą. Esant anglies dioksido pertekliui, padidėja kraujo rūgštingumas. Užsikemša kraujo indai. Rūgštingumo neutralizavimui buvo reikalingas C2H5OH, kurį gaudavo iš grūdų ir vynuogių.

Tokiu būdu anglies dvideginis padarams turintiems melsvą kraują yra daug didesnis nuodas, nei žmonėms turintiems raudoną kraują. Tai ko gero susiję su tuo jog „dievų“ planetoje, anglies dvideginio koncentracija mažesnė už žemiškąją, iš to išplaukia jog ji yra senesnė ir jos vulkaninis aktyvumas buvo mažesnis.

Straipsni vertė ir redagavo: insomnia

Perspausdindami, cituodami ar kitaip platindami skelbiamą turinį portale kuris priklauso Anomalija.lt grupei, Jūs turite įdėti nuorodą į šaltinį (t.y. Anomalija.lt). Daugiau informacijos apie naudojimo taisykles rasite čia.