Saulėje – per pastaruosius 5 metus stipriausi sprogimai

Praėjusio penktadienio naktį buvo užfiksuota didžiausia per penkerius metus magnetinė audra, tačiau panašu, jog Saulė rimti visai nesiruošia. Praėjusią parą artimiausia žvaigždė ir vėl buvo rekordiškai aktyvi – iki antradienio vidurdienio mūsų šviesulio šiauriniame ašigalyje įvyko net keturi galingi sprogimai. Visi jie buvo užfiksuoti toje pačioje padidėjusio aktyvumo srityje, kuri amerikiečių tarnybos NOAA kataloge žymima skaičiumi 1263.

Pirmasis iš keturių žybsnių buvo įvertintas M3,5 balo (ketvirtasis galingumo lygmuo iš penkių galimų). Jis įvyko rugpjūčio 8-osios (pirmadienio) vakarą, maždaug 21:00 Lietuvos laiku. Praėjus maždaug penkioms valandoms, toje pačioje srityje buvo užregistruotas dvigubas C kategorijos išsiveržimas, kurio pirmasis maksimumas užregistruotas 01:09, o antrasis – 02:22 Lietuvos laiku.

Po dar vienos maždaug penkių valandų pauzės, 06:54 Lietuvos laiku ten pat užregistruotas trečias įvykis – M2,5 kategorijos žybsnis. Galiausiai antradienį, maždaug 11:00 Lietuvos laiku užfiksuotas paskutinis ketvirtasis serijos žybsnis, kuris buvo galingiausias per pastaruosius penkerius metus. Ketvirtasis sprogimas Saulės paviršiuje įvertintas X6,9 balo ir tęsėsi apie 20 minučių.

Tokio stiprumo įvykiai Saulėje, atsižvelgiant į ankstyvąją Saulės ciklo stadiją, yra ypač netikėti. Saulės aktyvumas naujame cikle, kuris po labai ilgai trukusio ramybės periodo prasidėjo 2009-2010 m. sandūroje, auga vos antrus metus. Kada šis augimas liausis ir kokio galingumo pikas bus pasiektas, dabar pasakyti sunku. Remiantis ankstesnėmis prognozėmis, aktyvumo piką Saulė pasiekti turėtų ne anksčiau kaip 2013-ųjų vidurį. Vis tik neatmestina galimybė, jog šiomis dienomis stebimi nebūdingai stiprūs energijos pliūpsniai rodo, kad Saulės aktyvumo augimo tempas yra įvertintas nevisai tiksliai, ir ciklo maksimumas gali būti pasiektas kur kas anksčiau – gal net ir iki 2012-ųjų pabaigos.

Nepriklausomai nuo Saulės ciklo stadijos, X kategorijos žybsniai žvaigždės paviršiuje yra reti. Tokių per pastaruosius 11 metų užregistruota 107. Iš jų – tik devyni galingumu pranoko vakarykštį X6,9 kategorijos žybsnį.

Naujausių Saulės stebėjimų istorijoje, galingiausias žybsnis yra įvykęs 2000-ųjų balandžio 2 d. Jo galingumas prilygintas X20 kategorijai. Tikėtina, jog tuomet įvykęs žybsnis buvo dar galingesnis nei užfiksuota – manoma, jog žybsnio intensyvumo balas tada pranoko kosminiuose aparatuose GOES sumontuotų detektorių galimybes.

Antrą ir trečią pagal galingumą žybsnius skyrė vos savaitė – sprogimai Saulės paviršiuje buvo užregistruoti 2003-iųjų rudenį: X17.2 galingumo žybsnis įvyko spalio 28 d., o X17.4 galingumo žybsnis – lapkričio 4 d.

Paskutinis už vakarykštį galingesnis žybsnis mūsų šviesulyje užregistruotas 2006 m. gruodžio 5 d., o jis buvo įvertintas X9,0 balo. Praėjus porai dienų, Žemėje įvyko viena ilgiausiai besitęsusių praėjusio ciklo magnetinių audrų – ji Žemės magnetosferoje siautėjo ištisas tris paras. Panašaus galingumo žybsnio Saulėje nebuvo jau 1708 dienas arba 4,7 metų.

Laimei, rugpjūčio 9-osios žybsnis Žemėje neturėtų pridaryti didelių nemalonumų. Nors žybsnio metu išsviedžiami gigantiški (dešimtis milijonų kilometrų skersmens) dalelių ir plazmos debesys, jie pasklinda ne visomis kryptimis ir ne visada skrieja tiesiai į planetas. Rimčiausių padarinių Žemėje reikėtų laukti, jei žybsnis įvyktų į Žemę atgręžtose centrinėse Saulės disko srityse.

Naujausias X6,9 žybsnis įvyko žvaigždės šiaurinio ašigalio srityje, kuri nuo Žemės pasisukusi maždaug 70 laipsnių kampu. Tad, nors žybsnio metu į kosmosą buvo išmesti didžiuliai kiekiai 800 km/s greičiu skriejančių plazmos dalelių, dauguma jų su Žeme, ko gero, taip ir nesusidurs – tikėtina, jog, Žemės atžvilgiu, dalelių srautas į kosmoso gelmes nuskries ganėtinai atokiai ir mūsų planetos magnetosferos nekliudys. Jei srauto pakraštys Žemės atmosferą ir kliudytų, tai galėtų nutiktų naktį iš rugpjūčio 11 į 12 d.

Priminsime, jog Saulės žybsnių galingumas matuojamas penkiabale skale, kur žybsniui priskiriama viena iš penkių (A, B, C, M arba X) kategorijų (A – silpniausia, X – galingiausia). Gretimos kategorijos galingumu skiriasi dešimteriopai (pvz., B kategorijos sprogimai už A galingesni 10 kartų). Be to, kiekviena kategorija (raidė) būna įvertinama tam tikru balu, kurį žymi skaitmuo nuo 0 iki 9. Žinoma, Saulės žybsnių galingumo „lubos“ nėra nustatytos, tad , kaip jau turėjote progos įsitikinti, yra buvę X kategorijos žybsnių, kurių balas siekia 20.

Taip pat priminsime, jog praėjusio savaitgalio naktį į šeštadienį užfiksuota didžiausia per penkerius metus magnetinė audra, apie kurią pranešė Rusijos mokslų akademijos Lebedevo fizikos instituto Saulės rentgeno astronomijos laboratorijos specialistai.