Priversta rinktis: kuriam vaikui gyventi, kuriam – mirti

Wardo Mohamud Yusuf keliavo dvi savaites su savo vienų metų dukrele ir ketverių metų sūnumi. Kelionės metu juos iškankino Somalio sausra ir badas.

Kai berniukas nusilpo, mama apipylė berniuką trupučiu vandens, kad atvėsintų jį, tačiau jis jau buvo be sąmonės.

Tuomet 29 metų mama turėjo priimti sprendimą, kurio tėvams nederėtų daryti.

„Galiausiai aš nusprendžiau jį palikti Dievo akivaizdoje“, – pasakojo Yusuf.

Somalyje tėvai išgyvena kraupias bado pasekmes – jie turi nuspręsti, kurie iš jų vaikų galės išgyventi, o kurie per silpni ir juos geriau palikti likimo valiai.

„Aš niekad nesu susidūrusi su tokia dilema. Palikusi vaiką, dabar nebeužmiegu naktimis, jaučiuosi baisiai“, – sakė Yusuf.

Gydytojas Johnas Kivelenge‘as teigė: „Tai, ką patiria šie tėvai, yra normalu. Jų jausmai adekvatūs, jie negali leisti mirti visiems, todėl renkasi palikti vaikus. Tačiau po mėnesio juos pradeda kankinti potrauminis stresas – jie prastai miega ir turi socialinių problemų.“

Pranešama, kad daugiau kaip 29 tūkst. Somalio vaikų iki 5 metų amžiaus mirė nuo bado per pastaruosius tris mėnesius.

Dar nežinomas skaičius vaikų mirė palikti savo tėvų smėlėtose dykynėse, išsekus maisto ir vandens atsargoms.

29 metų Faduma Sakow Abdullahi pasakojo, kad keliavo su savo kūdikiu ir kitais 2, 3, 4 ir 5 metų vaikais į pabėgėlių stovyklą.

Abdullahi paaiškino, kad ji turėjo tik 5 litrus vandens ir nenorėjo jo „gadinti“ vyresniems vaikams, nes jo reikėjo ir mažesniems. Todėl moteris nusprendė palikti miegančius vaikus po medžiu, tikėdamasi, kad jie vis tiek išgyvens. Tačiau vaikai nebepabudo.

Daugiau kaip 12 milijonų žmonių Rytų Afrikoje trūksta maisto dėl didžiulės sausros. Jungtinės Tautos praneša, kad daugiau kaip 2,8 milijono iš šių žmonių reikia skubios pagalbos. Tai liečia ir daugiau kaip 450 tūkst. bado kankinamų Somalio zonų.

50 metų Ahmedas Jafaras Nuras pasakojo, kaip keliavo su savo 14 metų sūnumi ir 13 metų dukra. Tačiau po dviejų dienų išseko vandens atsargos. Trečią dieną jie tegalėjo sėdėti po medžiu – alkani, ištroškę ir išvargę.

„Du vaikai nebegalėjo paeiti. Užuot būtume mirę visi kartu, aš priėmiau sprendimą. Aš pagalvojau apie dar penkis vaikus ir žmoną, laukiančius namie, ir turėjau palikti vyresniuosius. Aš pasakiau sau, kad juos apsaugos Dievas“, – pasakojo vyras.

Jis pridūrė: „Tai buvo pati baisiausia patirtis. Aš turėjau palikti dalį savęs.“

Kai Faqid Nur Elmi 3 metų sūnus mirė iš bado, moteris apgaubė jo kūnelį sausomis šakomis vietoj karsto.

„Iš kur aš galėjau turėti jėgų ieškoti berniukui karsto? Tuo metu aš tik galvojau, kaip išsaugoti savo kitus vaikus. Dievas man davė vaiką ir pasiėmė jį. Taigi vėliau aš nebesielvartavau, nes supratau, kad taip išgelbėjau kitus“, – pasakojo moteris.