Kas vyksta, kai mirštame?

Tai yra vienas didžiausių gyvenimo klausimų: „Kas vyksta, kai mes mirštame?“

Pasigirsta vis daugiau pasakojimų apie tai, ką jaučiame, būdami ant mirties slenksčio. Šių pasakojimų daugėja, nes dėl pasiekimų medicinos srityje vis daugiau žmonių ištraukiama iš mirties nagų.

Keletas išgyvenusių pasidalino savo įspūdžiais „iš už anapus“.

Gydytoja iš Hiustono Mary Jo Rapini priklauso grupei tų žmonių, kuriems buvo konstatuota klinikinė mirtis arba jie buvo labai arti mirties, kai įvyko jų susitikimas su anuo pasauliu.

M. Rapini sakė, kad ji girdėjo Dievą liepiant jai grįžti po smegenų aneurizmos 2003 m. Ji prisimena šviesiai rožinį švytėjimą, paskatinusį ją parašyti apie tai knygą.

„Staiga viskas atsivėrė prieš mane, aš buvau ten. Aš buvau toje šviesoje, aš atsidūriau toje gražioje vietoje. Tai nėra žmogiška, todėl sunku tai išreikšti žodžiais, bet vieta buvo graži“, – sakė ji. M. Rapini atmeta mokslinį jos pojūčių paaiškinimą.

„Mane apėmė jausmas, kad žinau, jog ten viskas turi prasmę… Kitaip nei sapnas, kuris niekada nebūna ryškus, tai buvo labai ryšku. Mokslininkai sako, kad tai buvo sapnas. Aš įsitikinusi, kad ne.“

M. Rapini pasakojimas nėra neįprastas. Žinių vedėjas Bobas Woodruffas prisimena, kad jo pojūčiai buvo panašūs po to, kai 2006 m. jis buvo sunkiai sužalotas Irake. Kai jo transporto priemonė užvažiavo ant sprogmens, B. Woodruffas prisimena savo kūną apačioje ir tai, kad tuo metu, kai buvo be sąmonės, matė ryškią baltą šviesą.

Pastorius Donas Piperis iš Pasadenos, Kalifornijos, buvo aštuonerių metų, kai 1989 m. automobilį, kuriame jis važiavo, sutraiškė sunkvežimis. Paramedikai konstatavo jo mirtį – jis 90 minučių neturėjo pulso, bet sugrįžo į gyvenimą po to, kai praeivis pradėjo melstis ir giedoti bažnytines giesmes prie jo kūno.

Tačiau to, ką patyrė prieš sugrįždamas į gyvenimą, jis negali paaiškinti niekaip kitaip, kaip tik gyvenimu po mirties. Jis sakė, kad prisimena muziką, kuri buvo „daugiau nei įspūdinga“ ir kvapus, kurių anksčiau niekada nebuvo uostęs. Jo senelis buvo ten ir sveikino jį kartu su kitais, mirusiais prieš jį. Jie visi stovėjo prieš didingus apšviestus vartus, kurių šviesos „pulsavo gyvenimu“.

D. Piperis atlaikė daugybę kaulų operacijų, turėjo iš naujo mokytis vaikščioti. Savo išgyvenimus jis aprašė savo knygoje „90 minučių rojuje: tikra mirties ir gyvenimo istorija“ (90 Minutes in Heaven: A True Story of Death and Life).

„Jeigu tai būtų buvęs sapnas, to ten nebūtų buvę. Apie kai kuriuos mane prie vartų pasitikusius žmones aš niekada negalvodavau.“

D. Piperis įsitikinęs, kad buvo parsiųstas atgal, kad papasakotų, jog „rojus tikrai yra“.

Aktorė Jane Seymour puikiai apibūdino savo „pomirtinę“ patirtį per interviu su Larry‘iu Kingu 2005 m.

Alerginė reakcija sukėlė jai anafilaksinį šoką. J. Seymour sakė, kad ji matė šviesą ir mano, jog „yra kažkokia dvasinė esybė, kuri yra didingesnė už mus“. Ji teigia nepriklausanti jokiam netradiciniam religiniam judėjimui.

Gali atrodyti neįprasta, kad apie savo pomirtinius įspūdžius gana dažnai pasakoja išgyvenusieji po širdies priepuolio – vienas iš dešimties. Medicinos mokslas pažengė toli į priekį ir atgaivinama vis daugiau žmonių. Tačiau nerimsta diskusija apie tai, ar pomirtinių įspūdžių kilmė yra dvasinė ar mokslinė.

Viena pusė teigia, kad kelionės tamsiais tuneliais, šviesos blyksniai, suvokimas, jog esi negyvas ir susitikimai su mirusiais giminaičiais negali būti paaiškintos moksliškai. Kiti tyrėjai teigia, kad tai yra biologinė reakcija į neįprastą patirtį.

Populiariausias paaiškinimas yra „mirštančių smegenų hipotezė“: kai smegenys patiria stresą, jos gamina medžiagas, kurios sukuria šviesos, taikos ir ramybės akimirkas.

2010 m. Slovėnijos tyrėjai pranešė, kad pacientų, patyrusių širdies priepuolį ir kurie sakėsi buvę „anapus“, anglies dvideginio kiekis buvo daug aukštesnis nei kitų pacientų.

Kitas tyrimas, kurį 2009 m. atliko Kentukio universiteto mokslininkai, aiškina, kad šį reiškinį sukelia „miego ir budrumo būsena“.

Tačiau vis dar labai nedaug žinoma apie šį paslaptingą reiškinį.

Daktaras Samas Parnia, vienas iš žymiausių sąmonės ir mirties ekspertų, atliko didžiausią pasaulyje pomirtinių pojūčių tyrimą 2008 m., kurio metu apklausė tūkstantį po širdies priepuolio išgyvenusių ligonių. Tyrimo rezultatai turėtų būti paskelbti kitais metais.