Egipto kapavietėje rastas matlankis kelia daug klausimų

Jau ilgiau kaip šimtmetį archeologai spėlioja, kokia galėtų būti Senovės Egipto architekto kapavietėje rasto keisto objekto paskirtis.

 

Į jų debatus įsitraukę fizikai įsitikinę, jog mįslingasis įrenginys yra ne kas kitas, o pirmasis pasaulyje matlankis. Skeptiško architektų bendruomenės vertinimo jau spėjusi sulaukti fizikų interpretacija grindžiama akmeninio įrenginio paviršiuje įrėžtais skaitmenų simboliais ir jų paskirtimi.

 

Senovės egiptiečių architektas Kha, kurio kapavietėje radinys ir buvo aptiktas, maždaug 1400 m. pr. Kr. prisidėjo statant 18-osios dinastijos faraonų kapavietes.

 

Paties architekto kapavietę 1906 m. Deir-al-Medinoje, netoli Karalių slėnio aptiko archeologas Ernesto Schiaparelli.

 

Tarp mirusiam architektui priklausiusių daiktų rasta daugybė matavimo reikmenų: uolekties etalonai, kampų matavimui skirtas įrankis, panašus į šių dienų kampainį ir keistos formos tuščias medinis korpusas su vartomu dangčiu.

 

E. Skjaparelis buvo linkęs manyti, jog pastarasis objektas buvo kitokios atmainos kampainis. Ekspertai iš Turino muziejaus (Italija), kuriame radiniai eksponuojami, laikėsi nuomonės, jog mįslingasis architekto reikmuo buvo svėrimui skirtas įrenginys.

 

Tačiau Turino politechnikos instituto fizikei Ameliai Sparavignai nė viena iš šių versijų nepasirodė įtikinama. Mokslininkė laikosi nuomonės, jog mįslingojo radinio paskirtis nesidubliuoja su jokiu kitu kapavietėje rastu įrankiu, ir tai yra paprasčiausias matlankis.

 

Apie tokią daikto paskirtį leidžia spėti puošniai dekoruoti skaitmenų simboliai, kurių išdėstymas ant įrenginio paviršiaus primena kompaso krypčių rožę su šešiolika tolygiais atstumais išdėstytų „vainiklapių“, kuriuos ratu supa 36 kampų zigzagas.

 

Junkitės prie mūsų Facebooke
ir
sekite mus Instagram @anomalija.lt

Aš jau Jus seku (uždaryti ir daugiau nerodyti)!

Anot A. Sparavinjos, kai tiesioji rakando detalė buvo paguldoma ant nuožulnumos, svambalo valas parodydavo nuožulnumos kampą į ratu išdėstytą įrenginio skalę.

 

Mokslininkė siūlo atkreipti dėmesį į tai, jog egiptiečiai savo skaičiavimo sistemoje dažnai naudodavo vienos šešioliktosios trupmeną.

 

Be to, Senovės Egipto gyventojai naktinio dangaus žvaigždes buvo suskirstę į 36 grupes, kurias vadino dekanais – šie vėliau tapo vadinamojo žvaigždžių laikrodžio pagrindu. A. Sparavinja mano, jog radinys „yra dviejų skalių matlankis: vienos skalės pagrindas – egiptietiška trupmena, kitos – dekanai.“

Įdomu? Sudominkite ir kitus! Pasidalinkite ir tęskite skaitymą.
Dalintis

 

Tiesa, Senovės Egipto architektūros specializaciją įgijusi Kembridžo universiteto archeologė Kate Spence su tokia radinio interpretacija nėra linkusi sutikti ir mano, jog radinys tėra puošni dekoracija. Britų archeologė ragina atkreipti dėmesį, jog žymės ant tariamo matlankio paviršiaus nėra jau tokios tikslios.

 

„O juk egiptiečiai, kai jiems prireikdavo, mokėdavo būti preciziškai tikslūs“, – primena archeologė.

 

Rekomenduojami video:


2500
1 Comment threads
0 Thread replies
0 Followers
 
Most reacted comment
Hottest comment thread
1 Comment authors
Naujausius Seniausius Geriausius
armagopakapakas

taigi as girtas egipte pameciau ,,,

Taip pat skaitykite