Smegenys pačios priverčia nusižudyti

Tam tikri gyvenimo atvejai gali sukelti tokius pokyčius smegenyse, kurie skatina savižudybę. Tyrimai rodo, kad neurotiniai pasikeitimai savižudžių smegenyse aiškiai skiriasi nuo kitų žmonių smegenų ir kad tie pasikeitimai vystėsi per visą žmogaus gyvenimą.

 

Dažniausiai žudomasi apėmus depresijai, kuri buvo diagnozuota dviem trečdaliams savižudžių. Kandos tyrinėjai 2008 m. spalio mėn. nustatė, kad depresiją patyrusių savižudžių GABA, vieno gausiausių neurotransmiterių smegenyse, receptorių pasiskirstymas buvo nenormalus. GABA paskirtis yra slopinti neuronų veiklą. Jei kaip analogiją paimsime automobilį, kuris turi gazą ir stabdžius, tai GABA būtų stabdžiai.

 

M. Poulder ir komanda nustatė, kad pas tuos asmenis vieno iš tūkstančių GABA receptorių sumažėję priekinėje smegenų žievės srityje, kuri atsakinga už aukštesnio lygmens mąstymą, pvz., sprendimų priėmimą. Ir nors tiksliai nežinoma, kaip tas pokytis sukelia lemiamą depresiją, tačiau svarbus bet kuris veiksnys, kuris pažeidžia centrinę nervų sistemą.

 

Įdomu, kad ta GABA receptorių problema nėra įgimta ir nėra genų pasekmė. Tuos pasikeitimus sukelia aplinkos poveikis žmogui ir jų pobūdis epigenetinis (susijęs su atkūrimo iš proteinų dažnumu). Toje smegenų srityje GABA-A asmenims, kenčiantiems nuo depresijos, receptoriaus genas dažnai turi molekulę, kuri vadinama metilo grupe. Tokiu atveju genas yra „pašalinimas“ iš ląstelės proteinų gamybos mašinos – taigi, neleidžiant ląstelei Hippocampus in the Brain gaminti GABA-A receptorius.

Junkitės prie mūsų Facebooke
ir
sekite mus Instagram @anomalija.lt

Aš jau Jus seku!

 

Spėjama, kad tai gali būti susiję su vaikų barimu vaikystėje. Buvo nustatyta, kad pas depresiją kentėjusius savižudžius, kurie buvo barami vaikystėje, genai, atsakingi už proteinų gamybą, dažniau užteršiami metilu – hipokampe, kuris yra atsakingas už trumpalaikę atmintį ir orientaciją erdvėje. Akivaizdu, kad jei ribojama proteinų sintezė, palaipsniui sumažėja svarbių sinapsių (neuronų sujungimų) susidarymas. Taigi iškelta hipotezė, kad socialinė aplinka vaikystėje gali epigenetiškai užprogramuoti smegenis.

 

Netgi įsčiose galima epigenetinė įtaka. 2008 m. vasario mėn. studija atskleidė, kad naujagimiai berniukai, kurie gimė mažo ūgio arba mažo svorio, turi didesnį polinkį nusižudyti, kai užaugs. O anksčiau laiko gimusiems naujagimiams berniukams šis polinkis net 4 kartus didesnis.

 

Tyrinėtojai, paskelbę straipsnį „Journal of Epidemiology and Community Health“, teigia, kad cheminė medžiaga serotoninas, kuris dalyvauja embriono smegenų vystymesi, taip pat gali turėti įtaką tam. Stresinė aplinka gali veikti embriono vystymąsi bei serotonino sistemą – mat kiti tyrimai parodė, kad savižudžių serotonino veikla buvo sumažėjusi.

 

Taigi, pateikiami gan rimti argumentai, kad savižudžių smegenys neturi biologinės pusiausvyros. Matyt, kažkada ateis laikas, kai iš anksto bus galima nustatyti jaunuolius, kuriems savižudybės rizika yra didesnė, ir jiems paskirti atitinkamą gydymą.

 

Saltinis: spauda.lt


Facebook komentarai
1 komentaras "Smegenys pačios priverčia nusižudyti"
2500
Rūšiuoti pagal:   Naujausius | Seniausius | Geriausius
Necro

Mano smegenyse nepakanka serotonino ir gydytojai yra perspeje, jog man gali kilti noras nusizudyti. Sis straipsnis tai patvirtino. Taciau as niekada nejutau tokio noro.

wpDiscuz