Pirokinezė (Pyrokinesis)

Pirokinezė (pirogenija) – psichofizinis reiškinys, giminingas psichokinezei, kurio metu įvairūs daiktai užsiliepsnoja dėl nesąmoningo, spontaninio žmogaus psi poveikio. Pirogenija dažnai stebima poltergeistų metu.

 

Atvejai, kai žmonės netikėtai užsiliepsnodavo nežinia kokios kilmės ugnimi ir sudegdavo per kelias sekundes, palikdami po savęs tik žiupsnelį pelenų, žinomi nuo neatmenamų laikų. Nustatyta, kad savaiminio užsidegimo metu liepsnos temperatūra pasiekdavo iki 3000 laipsnių.

 

Įdomiausia, kad šalia aukos esantiems degiems daiktams (pvz., patalynei, vatai, popieriui) jokio poveikio toji ugnis nepadarydavo, kitaip sakant, žmogus, gulintis lovoje, sudegdavo, o paklodės ir antklodės išlikdavo sveikos.

 

Savaiminio užsidegimo atvejai labai reti. XX šimtmetyje užfiksuota 19 tokių reiškinių.

 

Keli atvejai

 

XVIII amžiuje paslaptingai žuvo grafienė Bandi iš Kasenos. Iš jos liko tik galva, trys pirštai ir abi kojos pelenų krūvelėje už 4 pėdų nuo lovos. Nei grindys, nei patalynė neturėjo jokių degimo pėdsakų.

 

1869 metų rugpjūčio 1 dieną įvyko dar vienas analogiškas nutikimas, kuris užfiksuotas dokumentiškai. Kažkokio daktaro Bertholo ataskaitoje „Medikų chirurgų draugijai“ galima rasti pranešimą apie moterį, kuri sudegė nuosavame bute. Liudininko žodžiais, kūnas atrodė taip, tarsi pabuvojęs lydymo krosnyje. Tačiau viskas aplinkui buvo išlikę sveika, tik grindys truputį pradegė – kaip tik toje vietoje, kur gulėjo lavonas. Ataskaitos autorius stebėjosi, kad nukentėjusioji nė nešūktelėjo, nepasišaukė pagalbos – gretimų butų gyventojai nieko negirdėjo.

Junkitės prie mūsų Facebooke
ir
sekite mus Instagram @anomalija.lt

Aš jau Jus seku!

 

6-ojo dešimtmečio pabaigoje devyniolikmetė Meiblė Endrius šoko su savo draugu Biliu Klifordu vienoje iš Londono diskotekų ir staiga užsidegė. Nors Klifordas ir kiti žmonės, buvę šalimais, bandė jai padėti, mergina mirė pakeliui į ligoninę. Kaip pasakojo Bilis, jis nepastebėjo šalimais jokių ugnies šaltinių, ir jam pasirodė, kad ugnis eina išorėn tiesiai iš jos kūno.

 

1950 metais Meksikos teismas tyrė nekasdienišką bylą. Teisė Mario Oroską, kaltinamą tuo, kad gyvą sudegino savo žmoną Manolą daugelio žmonių akivaizdoje. Mario grėsė mirties bausmė.

 

Tą vakarą, kaip paprastai, klientai (vietinio garnizono kareiviai, keliaujantys prekeiviai) vakarieniavo salėje pirmame viešbučio aukšte, blankiai apšviestame dvejomis lempomis ir ugnies atšvaitais iš židinio, kur kepė apetitiškai atrodanti žąsis. Šeimininkės vyras lėtai suko iešmą, kad kepsnys tolygiai pasidengtų traškančia luobele. Jaunutė tarnaitė nešiojo patiekalus ir butelius, šypsodamasi ūsuotiems kariškiams ir vikriai išsisukinėdama nuo įžūlių pliaukšėjimų per apvalų užpakaliuką. Pati šeimininkė, prižiūrėdama tvarką, sėdėjo masyviame krėsle. Netikėtai taikią idiliją sutrikdė riksmas. Šeimininkė trūkčiojo krėsle, išvertusi akis ir pražiojusi burną, o jos kūnu bėgiojo liepsnos liežuviai. Po akimirkos tetulės Manolos nebeliko, o ant sveikutėlio krėslo liko tik pelenais apibirę jos drabužiai. Įsiveržusi į viešbutį policija tučtuojau areštavo vyrą ir išgabeno jį į kalėjimą.

 

Tačiau ne visada pirokinezės aukų kūnai sudega visiškai. Prieš kelis metus Mongolijoje ant lauko keliuko nukentėjo nuo ugnies vietinis piemuo Aržanda. „Juodasis manekenas“ buvo aptiktas sėdinčioje pozoje. Visas jo kūnas, galva ir rankos sukepė į vientisą smalingą masę. Kas įdomiausia, nuo ugnies nenukentėjo velionio drabužiai. Jokių ugnies žymių aplinkui neaptikta, o oro temperatūra buvo 15 laipsnių žemiau nulio.

 

Žuvusiojo porininką sulaikė ir apkaltino tyčine žmogžudyste. Kai į kalėjimą atėjo tardytojas, tai vietoj įtariamojo aptiko krūvą apanglėjusių kaulų su keliais išlikusiais mėsos gabalėliais. Tragedijos paaiškinti taip ir nepavyko.

 

Dar atvejis. Lauko keliuke palei Pikvilį (Kentukio valstija) 1960 metų lapkritį šalikelėje stovėjusioje mašinoje rasti penkių vyrų, sėdinčių laisvomis pozomis, apdegę palaikai. Tardytojas tvirtina, kad nebuvo jokių pėdsakų, liudijančių, kad nukentėjusieji būtų bandę palikti automobilį.

 

Dara Metcel 1969 metais sėdėjo savo automobilyje vienoje iš Liuksemburgo gatvių ir, netikėtai užsiliepsnojusi, sudegė per kelias sekundes. Keli žmonės bandė jai padėti, tačiau veltui. Kai viskas buvo baigta, paaiškėjo, kad mašinos vidaus apdaila ir sėdynės nenukentėjo.

 

Maždaug tuo pačiu laikotarpiu Teksaso gyventojas Maiklas Lifšicas buvo aptiktas negyvas savo automobilyje. Veidas ir rankos buvo apdegę, o plaukų ir antakių ugnis kažkodėl nelietė. Kadangi jo mašina buvo garaže, policija nusprendė, kad nelaimingasis nusižudė, apsinuodijęs išmetamosiomis dujomis. Tačiau kėbulas buvo toks karštas, kad degino pirštus.

 

Visiškai fantastiškas atvejis nutiko Kanados Albertos provincijoje, kai dvi sutuoktinių Melbių dukterys užsiliepsnojo tą pačią akimirką, būdamos skirtingose miesto vietose, kilometro atstumu viena nuo kitos.

 

Ne mažiau paslaptingas nutikimas įvyko 1989 metais netoli Miuncheno. Trylikametė Juta grojo akordeonu, kai jos tėvas, Verneris Rotkė, išgirdo nevilties kupiną mergaitės šauksmą. Jis šoko prie jos ir pamatė, kaip ji, apimta liepsnos, blaškosi po kambarį. Jutai apdegė 30 procentų odos paviršiaus, o pats Verneris gavo antro laipsnio nudegimą. Vėliau mergaitė paaiškino, kad vos tik ji ėmė groti instrumentu, ją iš visų pusių apgaubė ugnis.

 

1993 metų pavasarį nedidelio Peru miestelio Oreljano gyventojai, susirinkę bažnyčioje į mišias, tapo liudininkais reginio, sukrėtusio juos iki širdies gelmių. Kunigas, skaitęs pamokslą, buvo įsijautęs. Jo rūsti, emocinga kalba, paskirta beviltiškiems nuodėmiautojams, kurių laukia pragaro ugnis, sukėlė tikintiesiems virpulį ir jie nuoširdžiaižiegnojosi, melsdamiesi, kad ši lemtis juosaplenktų. Netikėtai pamokslą nutraukė nežmoniškas klyksmas. Rėkė kunigas, sustingęs nenatūralia poza, iškeltomis į dangų rankomis.

 

O po akimirkos sustingę iš siaubo parapijiečiai pamatė, kaip iš jo krūtinės išsiveržė liepsnos liežuviai, o pats jis pavirto ugnies stulpu. Žmonės puolė iš bažnyčios, stumdydamiesi palei duris, ir nė vienas jų nepamatė to, ką vėliau aptiko policija. Ambone jie rado sveikutėlius kunigo drabužius, kuriuose juodavo saujelė pelenų – viskas, kas liko iš Dievo tarno.

 

„Šėtono ugnis“ ir mokslas

 

Šėtono ugnis arba pirokinezė – ne fantazijos vaisius, bet realus faktas, nors fizika ir chemija tokį fenomeną laiko neįmanomu.Kaip žinia, du trečdalius žmogaus kūno sudaro vanduo ir jo sudeginimui reikia nemažai energijos, kurios gyvame organizme nėra. Net kad sudegintum mirusįjį krematoriume, reikalinga 2000 laipsnių temperatūra ir maždaug 4 valandos degimo. Ir net tokiomis sąlygomis bet kokiu atveju tenka papildomai smulkinto skeleto kaulus, kad jie pavirstų pelenais.

 

Mokslininkai pažymi du užsidegimo atvejus – nukentėjusiojo pavirtimą pelenais ir sukepimą į apanglėjusią masę. Kai kuriais atvejais kažkurios kūno dalys lieka nepaliestos ugnies.

 

Kai kas bando susieti žmonių užsidegimo atvejus su jū vidine būsena. Pastebėta, kad daug žuvusiųjų buvo gilioje streso būsenoje. Kiti tyrinėtojai mano, kad paslaptingas reiškinys atsiranda dėl kažkur netoliese pasirodžiusio kamuolinio žaibo. Jo energija prasiskverbia į žmogaus biolauką, kas sukelia staigų užsiliepsnojimą.

 

Neseniai japonų mokslininkas Harugis Ito iškėlė dar vieną hipotezę. Jo manymu, pirokinezę sukelia laiko tėkmės pasikeitimas. Įprastoje būsenoje žmogaus kūnas gamina ir spinduliuoja į erdvę tam tikrą kiekį šilumos, bet jei mūsų organizme dėl kažkokios priežasties netikėtai staigiai sulėtėja gamtoje vykstantys fiziniai procesai (tame tarpe ir atomų judėjimas), o odos paviršiuje jų greitis lieka pastovus, tai sukuriama šiluma paprasčiausiai nespėja išsispinduliuoti į aplinką ir sudegina žmogų.

 

Pastaruoju metu visa eilė mokslininkų apskritai laikosi fantastiško požiūrio. Jų manymu, energijos šaltinis gyvoje ląstelėje yra ne kas kita, o termobranduolinė reakcija. Jie įsitikinę, kad tam tikromis sąlygomis organizmo ląstelėse kyla kol kas nežinomi energetiniai procesai, analogiški tiems, kurie vyksta atominio sprogimo metu, ir jie nedaro poveikio šalia esančios materijos molekulėms.

 


Facebook komentarai
2 komentarų "Pirokinezė (Pyrokinesis)"
2500
Rūšiuoti pagal:   Naujausius | Seniausius | Geriausius
aaaaa

Ir šiaip. ‘liūdininkas’ mirties kaip sakant akivaizdoj (kito žmogaus), jo tikrai pasakotų,kaip jis tolygiai kepe žašį ,kaip jis ją vartė,ir kaip ji apetingai atrodė.FAIL

aaaaa

Nelogiška. Su ta tarnaite pradžioje- pasaka. Kam tie visi ‘pliaukštelėjimai nuo kurių ji bandė išvengt’ ,buitinio stiliaus prieskoniai (?). Sukurta pasakos,ir tiek. Gal koks atvėjis buvo,bet kalbos lieka kalbom,faktu nebuvimas- melas.

wpDiscuz