Jūsų pasąmonės galia

Jei norite pradėti kurti mintyse visokius vaizdinius, tai turėkite galvoje, kad čia, kaip ir visur kitur gyvenime, norimų rezultatų galima pasiekti tik atkakliu darbu. Kaip pavyzdį paimkime tokią situaciją: jūs norite naujo namo.

 

Tada pirmiausia reikėtų, kad toks namas, kurį jūs ateityje norėtumėt turėti, atsirastų jūsų vaizduotėje. Ir labai svarbu, kad jūs ne tik matytumėt, kaip vaikštinėjate po tą namą, bet taip įsijaustumėte, kad jums pradėtų atrodyti, jog tas namas jau egzistuoja ir jūs matote jį nebe vaizduotėje, o iš tikrųjų.

 

Svarbu, kad jūs inscenizuotumėt įvairias situacijas, susidarančias tame name — kaip jūs priiminėjat svečius, kaip jame šnekučiuojate su draugais ar kaip liepiate namo ūkvedei pavedžioti šunį. Į visas tas scenas reikia įsijausti taip, kad tiesiog fiziškai jaustumėt, kaip, pavyzdžiui, liečiate durų rankeną, kaip glostote šunį ir juntate kailio švelnumą bei jo kūno šilumą. Labai svarbu, kad įsivaizduojami lytėjimo pojūčiai susilietų su susikurtais vaizdiniais.

 

Trečias ir pats svarbiausias dalykas yra emociškai saikingai traktuoti tuos vaizdinius. Pagalvokite, kaip jaustumėtės, kai geras jūsų draugas imtų jus sveikinti įkurtuvių toje svajonių pilyje proga? Taip sveikinti save galima ir reikia tik pačiam savo vaizduotėje, tarsi tie vaizdiniai jau būtų tapę fizine realybe.

Junkitės prie mūsų Facebooke
ir
sekite mus Instagram @anomalija.lt

Aš jau Jus seku!

 

Toliau remdamiesi analogija su augalais, galime sakyti, kad tie vaizdiniai, susilieję su lytėjimo pojūčiais, tikru džiaugsmu ir susijaudinimu, atitinka dirvą, į kurią beriama ta sėkla. Lytėjimo pojūčiai atitinka pačią sėklą, o džiaugsmingas susijaudinimas — tai tas pats, kas vanduo ir šviesa tai sėklai. Taigi jūsų noras tampa realybe lygiai taip pat, kaip iš sėklos išauga gėlė ar medelis.

 

Daug žmonių dažnai klausia, kodėl jiems taip nesiseka, kodėl jie visą laiką susiduria su įvairiausiais sunkumais asmeniniame gyvenime, verslo ir finansų srityje! Neseniai širdį man atvėrė mano draugas Vilis. Prieš kelerius metus jis paveldėjo iš tėvo maklerio firmą. Visiškai nusiminęs jis prisipažino, kad, išskyrus žmoną, jis, galima sakyti, jau nieko daugiau nebeturi. Verslo reikaluose laimė seniai nusisuko nuo jo ir, kaip atrodo, dabar jau visam laikui. Bankas užblokavo jo sąskaitą ir viskas, kas jam liko — tai 50 markių kišenėje. Jis buvo išbalęs, įkritusiais skruostais, visas drebėjo ir buvo matyti, kokia kančia drasko jo sielą.

 

Aš pakviečiau jį išgerti alaus ir leidau jam išsipasakoti, kas, jo nuomone, kaltas dėl taip pašlijusių reikalų. Po kokio pusvalandžio paaiškėjo, kad dėl to kalti absoliučiai visi, išskyrus nebent popiežių ir, savaime aišku, jį patį.

 

Pavaišinau dar pora bokalų ir pradėjau aiškinti, kad jo mintys priklauso tik nuo jo paties, kad ir gėlės žiedas visada tebus toks, kokia yra sėkla. Iš salotos sėklelės orchidėja niekada neišaugs. Kaliau jam į galvą, kad viskas bus taip, kaip jis galvos apie save patį. Gerai žinojau, kad į didelę bėdą pakliuvę žmonės — o likti tik su 50 markių kišenėje jau tikra nelaimė — dažniausiai būna labai supratingi, nes jie paprasčiausiai neturi jokio kito pasirinkimo ir kaip skęstantieji su viltimi stveriasi už šiaudo.

 

Taigi išdėsčiau Viliui psichikos dėsnių esmę primygtinai pabrėždamas, kad į tokią padėtį, kurioje jis atsidūrė, atvedė tik jo mąstymas, jo vaizdiniai. Kartu sukūrėme jam tariamą filmą, kurį paraginau žiūrėti savo vaizduotėje tris kartus po penkiolika minučių kasdien. „Filmo“ turinys buvo maždaug toks: jis sėdi prie savo rašomojo stalo ir girdi, kaip jam skambina telefonu (nors iš tikrųjų, kaip jis pats prisipažino, jam jau keli mėnesiai nebeskambinąs joks klientas). Tada jis įsivaizduoja, kaip pakelia ragelį, bet taip įsijautęs, kad fiziškai jaustų jį savo rankoje, kaip prisispaudžia jį prie ausies. Mintyse besikalbėdamas su įsivaizduojamu klientu jis kuria didžiulius planus, jo pašnekovas tik aikčioja ir stebisi, su kokiu kompetentingu ir svarbiu partneriu likimas jį suvedė.

 

Po to turėtų eiti jo pokalbis su savo sekretore, kuri priekaištautų jam už tai, kad jis delsia priimti daugiau darbuotojų, nes esami nebesusidoroja su užsakymų antplūdžiu. Dar kartą priminiau jam, kaip svarbu kuo labiau įsijausti į šį žaidimą, įtraukiant ir fizinius pojūčius, na o visų svarbiausia tai pradėti tučtuojau, negaištant nė minutės.

 

Kadangi jis jau buvo, galima sakyti, pasiekęs patį dugną, tai per daug nerizikavau užtikrindamas jam, kad po kokių keturių savaičių jo reikalai turėtų bent šiek tiek pasitaisyti. Atsisveikindamas dar pridūriau, kad nuojauta man kužda, jog jo laukia šviesi ateitis. Padrąsinęs paleidau jį namo aptartos programos vykdyti.

 

Vėliau jis man papasakojo, kad jau iš karto po to pokalbio jam pasidarė geriau, jis padrąsėjo. Eidamas namo, jis pradėjo galvoti, kad saulė rytoj patekės lygiai taip pat, kaip ir visada, ruduo ir pavasaris ateis kaip ir kiekvienais metais visiškai nepriklausomai nuo jo asmeninių problemų ir kad natūralus gamtos ritmas nė kiek nesutriks dėl jo sėkmės ar nesėkmės.

 

Kaip tik tuo momentu jam dingtelėjo mintis, kad rudenį medžiai turi numesti lapus, kad pavasarį pasidabintų naujais. Staiga ir save patį jis palygino su apsnigtu medžiu, kuris gerai žino, kad pavasarį išleis naujų lapų, ir tvirtai pasiryžo nuosekliai vykdyti mano pasiūlytą vaizdinių kūrimo programą, kol ji atneš laukiamą sėkmę.

 

Kaip jam sekėsi? Pirmiausia jis nusprendė iš esmės pakeisti savo skelbimo laikraštyje tekstą, į kurį jau seniai niekas nebekreipdavo dėmesio. Pamiršęs išdidumą, jis ryžosi jau rytoj paprašyti brolį paskolinti pinigų, kad galėtų bent porą savaičių kasdien dėti į laikraštį tą naująjį skelbimą. Brolis jo prašymą sutiko labai palankiai ir paskolino jam kelis tūkstančius markių. Pasirodžius naujajam skelbimui, telefono skambučių padaugėjo.

 

Nors per kitas dvi savaites jis nieko nepardavė, tačiau vis dėlto jau sugebėjo išnuomoti porą butų ir uždirbo tiek pinigų, kad jau turėjo iš ko padengti to mėnesio išlaidas. Maždaug po šešių savaičių—ir nepamirškite, kad pagal pasirinktą programą jis turėjo 3—4 kartus per dieną įsivaizduoti save kaip sėkmingai besiverčiantį verslininką — jis pardavė pirmąjį iš savo dviejų namų. Po pusės metų jis paskambino man ir pasidžiaugė, kad jau sugrąžino broliui skolą, o paskutiniame banko sąskaitos išraše pirmą kartą per pastaruosius pusantrų metų išlaidų ir pajamų balansas buvo teigiamas.

 

Mes tada dar ilgai kalbėjomės apie jo ateities planus ir aš pamačiau, kad jis suprato, jog kaip yra viduje, taip bus ir išorėje. Tai, ką jūs matote savo vidiniu regėjimu, ką jaučiate, ką išgyvenate, negali neiškilti ir prieš jūsų materialiąsias akis, būti suvokta fiziniu regėjimu. Tai toks nepaneigiamas, neišvengiamas dėsnis kaip ir visuotinis traukos. O gal prieštarausite, jog pasitaiko ir taip, kad išmestas akmuo nenukrinta ant žemės, o nulekia į dausas?

 

Tai nėra lengvas pasivaikščiojimas

 

Daugelis iš jūsų tikriausiai dabar man priešgyniaus, jog labai sunku įsivaizduoti save kaip klestintį laimingą verslininką, kai rūpesčiai ir vargai mus užspaudžia taip smarkiai kaip vargšelį Vilį, kadangi sveikas protas vis primena tikrovę.

 

Aš juk ir nežadėjau jums, kad bus lengva savo mąstymą priversti atsisakyti įsisenėjusių įpročių ir jame susikaupusių visokiausių baimių, tačiau jau po kelių savaičių pastebėsite, kad jaučiatės daug geriau, optimistiškiau žiūrite į ateitį, kad jūsų gyvenimo svarstyklės svyra į gera. Senosios baimės ir senieji įpročiai jau nebedaro jums tokios įtakos, jūsų susikurti vaizdiniai tvirtesni, aiškesni, jie tampa jūsų kasdienio gyvenimo dalimi ir jūs staiga juntate daugiau įkvepiančios jėgos. Jei pastatysite po varvančiu čiaupu butelį su nešvariu vandeniu, tai sulauksite tokios akimirkos, kai švarus čiaupo vanduo išstums iš butelio paskutinius nešvaraus vandens lašus. Tačiau turėjo būti pradžia—jei nebūtumėt pakišę butelio po čiaupu, tai jis taip ir būtų pilnas nešvaraus vandens. Jei norite važiuoti iš Štutgarto į Miuncheną, tai pirmiausia reikia išvažiuoti iš Štutgarto, nes kitaip Miuncheno jūs niekada nepasieksite. Jei tik išvažiavę pažvelgsite į savo automobilio spidometrą, tai pasibaisėsite pagalvoję, kiek daug laiko reikės galutiniam kelionės tikslui pasiekti.

 

Tačiau jei tuo maršrutu važiuojate jau kokį šimtąjį kartą, tai galėsite gan tiksliai pasakyti, kad ta kelionė truks maždaug 105 minutes. Lygiai tą patį galima pasakyti ir apie jūsų treniruotes: svarbiausia yra pradėti, o paskui įsivažiuosite ir galiausiai pasieksite užsibrėžtą tikslą. Tik tas, kuris žino, kad Miunchenas yra pasiekiamas, patikės, kad pasiekiami ir Viena, ir Budapeštas, ir visi kiti pasaulio miestai, kaip pasiekiami ir visi mūsų dvasiniai tikslai, jei tik tam skirsime pakankamai laiko ir tikėsime sėkme.

 

Kai rašau šias eilutes, per televiziją transliuoja JAV atvirą teniso čempionatą netoli Niujorko. Šiandien mane sudomino SAT-1 korespondento pranešimas apie vieną iš kamuoliukų padavinėtojų šiame turnyre. Šiaip jau kamuoliukus paprastai padavinėja 14—18 metų paaugliai, tačiau šįkart tarp jų buvo ir Džimas Nelsonas, 54 metų multimilijonierius iš Kalifornijos. Džimas jau seniai svajojo kada nors tapti linijos teisėju tokiame turnyre, tačiau tokios galimybės niekada neturėjo. Ir štai vieną gražią dieną stebint, kaip berniukai padavinėja kamuoliukus teniso žvaigždėms, jam šovė į galvą mintis tapti kamuoliukų padavinėtojų, jei neišsipildo svajonė tapti linijos teisėju.

 

Pasakyta — padaryta, ir tada jis visą savo energiją nukreipė šiam tikslui, pasitelkė savo nemenkas pažintis bei ryšius ir pasiekė, ko norėjo. Nesvarbu, kad jis pats seniausias tarp kamuoliukų padavinėtojų: vis tiek jis jaučiasi laimingas galėdamas būti teniso kortuose, iš arti stebėti garsiausias teniso žvaigždes.


Facebook komentarai
4 komentarų "Jūsų pasąmonės galia"
2500
Rūšiuoti pagal:   Naujausius | Seniausius | Geriausius
Erikas

Is kur ji atsisiusti?Niekur nera to filmo…

As

Yra pirkti knyguciu The Secret kur praktiskai parasytas visas filmo tekstas ir viskas paaiskinta. Manau turi but ir DVD parduodama.

As

Torrentu :>

The Secret

Trumpiau tariant paziurekite filma the secret, sis straipsnis susijes su juo

wpDiscuz