Įstrigę tarp pasaulių: kodėl mirusieji nepalieka šio pasaulio?

Kaip paaiškinti istorijas apie vaiduoklius, kurios pasiekia mus nuo neatmenamų laikų?

 

Ką mes žinome apie jų prigimtį, apie jų sugrįžimo į žmonių pasaulio tikslus? Visiškai nedaug. Žinoma tik tiek, kad vaiduokliai yra griežtai konkrečių vietų ir aplinkybių rezultatas.

 

Paprastai jie grįžta į mirusiam įprastą aplinką, labai dažnai jų vaiduokliškas apvalkalas priklauso žmonėms, pergyvenusiems kažkokius dramatiškus įvykius. Pagaliau, kaip taisyklė, vaiduokliai nedaro žalos juos pastebėjusiems žmonėms. Priešingai – daugelis jų daro gerus darbus. Tačiau kodėl? Pamėginkim atsakyti į šį klausimą.

 

Rudoji dama

 

Šio vaiduoklio istorija tapo žinoma dėka žymaus anglų rašytojo marinisto F. Merieto. Būdamas Rainhem Menoro dvare, kuris priklausė lordui Taunsendui, kapitonas Merietas užsnūdo priešais seną portretą. Tačiau prieš tai, kai jį įveikė miegas, jis ilgai žvelgė į puikios moters su ruda suknia atvaizdą. Taip ilgai žiūrėjo, kad kilo nemalonus jausmas, kad dama iš paveikslo irgi į jį žiūri.

Junkitės prie mūsų Facebooke
ir
sekite mus Instagram @anomalija.lt

Aš jau Jus seku!

 

Vėlai vakare Merietas nusileido į holą, kad apžiūrėtų ginklų kolekciją. Pasigrožėjęs šautuvais ir pistoletais, rašytojas nutarė grįžti į savo kambarį. Ir staiga jis pamatė, kad jam priešais negirdimai juda ledi ruda suknele, laikydama rankoje vos šviečiančią žvakę. Įsižiūrėjęs kaip reikiant, rašytojas suprato, kad tai ne gyvas žmogus, o vaiduoklis. Ilgai negalvojęs, jis ištiesė pistoletą ir iššovė. Aidas griaustiniu nugriaudėjo per didelį namą, kulka kiaurai perlėkė vaiduoklį ir cvaktelėjo į sienos medinę apdailą. Tačiau dvasia, lyg niekur nieko, tęsė savo kelionę ir netrukus pasislėpė, užsukusi už kampo.

 

Rudosios damos portretas iki šiol kaba viename iš kambarių. Jame visu ūgiu pavaizduota graži moteris su ruda suknia, turinčia baltą mezginių apykaklaitę. Tausendams paveikslas atiteko kartu su dvaru iš ankstesnių savininkų, ir jie neturi supratimo, kad pavaizuota paveiksle. Šio vaiduoklio istorija galėjo likti viena iš daugelio apie britų vaiduoklius, jei Dama nebūtų tapusi viena pirmųjų vaiduoklių, kurie buvo nufotografuoti. Nuotraukoje aiškiai matosi pusiau perregima moters figūra, stovinti ant laiptų. Laiptai prasišviečia kiaurai ją. Šitaip 1936 metais vaiduoklis tapo realybe.

 

XIX amžiaus viduryje ji atsirado priešais 14-metę dvaro šeimininkų dukterį ir įkalbėjo nevykti į medžioklę, kitaip ji žus: galva jai bus sudaužyta, kaklas ir dešinė ranka bus sulaužyta. Per lemtingą atsitiktinumą, medžioklėje jaunosios panelės žirgu jojo vienas iš svečių. Ir ką gi? Žirgas nesugebėjo peršokti gyvatvorės, o raitelis, visas kruvinas, liko gulėti ant žemės.

 

Gydytojas aptiko, kad mirtis ištiko dėl tų pačių sužalojimų, kuriuos išpranašavo Rudoji dama.

 

Mokslininkai ilgai ginčijosi dėl šio įdomaus fenomeno, bet taip ir nepriėjo vieningos nuomonės. Buvo tik pažymėta, kad būtent tokios istorijos, kai vaiduoklį mato ir girdi ištisos žmonių grupės (taip neretai nutikdavo ir su Rudąja dama), yra įdomiausios. Tai leidžia atmesti nesąžiningų liudininkų melo prielaidą. Be to, niekas negavo iš šios istorijos jokios naudos, taip kad galima atmesti ir materialinį suinteresuotumą mistifikacija. Tačiau toliau šis reikalas nenuėjo.

 

Vėliau tyrinėtojai pasiūlė dvi versijas, kuriomis neva galima paaiškinti damos vaiduoklio pasirodymą. Pirmoji – telepatija. Prisiminkime, sakė specialistai, kad Dama kalbėjosi su dvaro savininkais ir svečiais. Tačiau kaip tai gali daryti vaiduoklis, kuris yra nematerialus kūnas ir neturi kalbos aparato? Logiškiau daryti prielaidą, kad kažkas iš dalyvaujančių buvo galingas „telepatinis siųstuvas“, o visi likusieji – „imtuvai“, gaunantys jiems transliuojamą audio ir vizualinę informaciją.

 

Tai abejotina, – priešinosi kiti. Priėmus panašią hipotezę, teks pripažinti, kad „siųstuvas“ ištisus šimtmečius pasirodydavo pamėgtoje vietoje, kad mistifikuotų žmones. Tada čia turėtų darbuotis visas žmonių su anomaliais sugebėjimais klanas. Tačiau kam? Juk nei pinigų, nei populiarumo jie negavo. Galbūt, čionai buvo panaudotas sudėtingesnis talentas – telepatijos ir aiškiaregystės kombinacija. Tai bent jau leistų suprasti, kokiu būdu Rudoji dama darė būsimų įvykių pranašystes. Žodžiu, mįslė ir liko mįsle. Pilkieji žmonės

 

Taip vadina Anglijos vaiduoklius, kurie dažnai rodėsi 6 dešimtmečio pabaigoje didelėje Londono ligoninėje. O viskas prasidėjo 1956 metų rugsėjį.

 

Kartą medicinos sesuo lankė vieną palatą – dalijo vaistus, pylė ligoniams vandenį nakčiai. 75 metų senukas, mirštantis nuo plaučių vėžio, paprašė jos atnešti atsigerti. Sesutė nuėjo vandens. Kai sugrįžo, pacientas pasakė, kad veltui ją sutrukdė – jam jau davė gerti. Sesuo pasidomėjo, kas tai padarė, o senukas atsakė, kad elegantiška dama, apsirengusi pilkai. Po savaitės jis mirė.

 

Dar viena ligoninės istorija buvo papasakota medicinos sesers daktarui Polui Terneriui, kuris aprašė Pilkosios Ponios istoriją. 1956 metų lapkritį sesuo prausė nugarą pacientui su piktybiniu augliu. Staiga ligonis paklausė jos, ar ji visada dirba poroje su ta „kita seserimi“. Klausimas seseriai pasirodė keistas – ji nežinojo jokios „porininkės“. Pasidomėjusi, kaip ji atrodo, slaugė sužinojo, kad ji apsirengusi pilka suknia (tokią aprangą personalas nešiojo iki 1920 metų, kol nepakeitė į žydraspalvę). „Ji dažnai mane lanko“, – pridūrė ligonis. Netrukus jis mirė.

 

Ištyręs gautą medžiagą, daktaras Terneris paskelbė straipsnį, kuriame sąžiningai aprašė ligoninės įvykius, kuo ir sukėlė pasipiktinimo škvalą, jį kaltino visomis nuodėmėmis. Kai kurie tyrinėtojai, beje, patikėję įvykių realumu, ėmė vienaip ir kitaip „pritempinėti“ prie Pilkosios Ledi versijas apie telepatiją, aiškiaregystę, ypatingas žmogaus sąmonės būsenas tarp mirties ir gyvenimo. Bet niekas neatkreipė dėmesio į vieną bendrą detalę, kurią pažymi profesorius R. Haueris iš JAV – šiais atvejais vaiduokliai pasirodė, kad padėtų žmonėms.

 

Pasiuntiniai iš skaistyklos

 

Haueris priminė kitus žinomus pasakojimus, pvz., su prezidento Linkolno vaiduokliu, kuris iki šiol tebesilanko Baltuosiuose Rūmuose ekonominių ar politinių krizių laikotarpiais. O taip pat istoriją apie žmogaus geltonu veidu ir raudonu virvės pėdsaku ant kaklo dvasią, klaidžiojančią Eliziejaus rūmuose išvakarėse įvykių, susijusių su Prancūzijos likimu. Savo pasirodymu jis tarsi perspėja šio pasaulio galinguosius apie valstybės laukiančius nelengvus laikus ar pavojus.

 

Yra daug kitų pavyzdžių, kai mirusių giminaičių ar draugų vaiduokliai gelbėjo gyvuosius nuo avarijų, apiplėšimų, gaisrų, aviakatastrofų ir kitų bėdų. Kodėlgi, – klausia Haueris, – vieni vaiduokliai ateina mūsų gąsdinti, o kiti atlieka nepaaiškinamai gerus darbus, tarsi angelai sargai?

 

Reikalas čia tas, mano mokslininkas, kad vieni vaiduokliai pasirodo, kad pasinaudotų mūsų psichine energija. Jos dėka ir egzistuoja astrale gyvenančios būtybės, priklausančios blogio pasauliui ir pavaldžios tai jėgai, kurią krikščionys vadina velniu.

 

„Nematomieji gelbėtojai“ ateina iš kitos anapusinio pasaulio srities – iš tos, kuri paprastai vadinama skaistykla. Būdama ten, siela, matyt, įvairiais būdais taiso anksčiau įvykdytą blogį, tame tarpe ir taisydama savo klaidas, atlikdama gerus darbus žemėje. Tai ir vyks iki tų laikų, kol siela neapsivalys.

 

Петр Растренин


Facebook komentarai
4 komentarų "Įstrigę tarp pasaulių: kodėl mirusieji nepalieka šio pasaulio?"
2500
Rūšiuoti pagal:   Naujausius | Seniausius | Geriausius
LEJAAAAAA

tiesa nera ,skaistyklos,nera pragaro…nera rojaus. :) Viska savo elgesiu..ir mintimis susikuriame cia zemeje.. :) Kaip elgiames mes,tai ir aplinka elgiasi su mumis… Cia galime susikurti ir pragara ir roju.
O gyvename tikrai, ne viena gyvenima,mes vis atgimstame mokytis gerumo…jai sito nebutu.. :) tai kodel, visi mes sirdyje vistiek ieskome gerumo ir tikros meiles..jei situ dalyku nera ,mus laimingais ,nepadaro, nei pinigai..nei dar kazkas.. :)
Tiesiog ismokime Myleti ,ne savanaudiskai..o tyrai ir viska patys suprasite.. kur tiesa kurm melas :) ir ar gyvename tik karta … :)

balvonas

NESAMONE

CrazyKatherinee

idomus straipsnis nieada nepagalvojau apie tai

Anonimas

Labai idomus pastebejimas bei teorija

wpDiscuz