Išradimai, nužudę savo išradėjus

Įsivaizduokite, po daugelio metų, įdėję daug pastangų ir daug lėšų, jūs pagaliau tampate svarbaus išradimo autoriumi. Visai teisėtai tikitės, kad šis išradimas atneš jums šlovę, pinigų, pakeis į gera daugelio žmonių gyvenimą, o iš tiesų bac, ir jis tampa jūsų mirties priežastis. Taip nebūna? Būna.

Internete galima rasti informacijos apie išradėjus, kurie būtų gyvenę daug ilgiau, jeigu patys nebūtų išradę prietaisų ar būdų, paspartinusių jų mirtį.

Blogas kraujas

Vienas iš jų – Aleksandras Bogdanovas – buvo tikras Rusijos Leonardo da Vinci, domėjosi fizika, filosofija, medicina ir moksline fantastika. Pagaliau jis susirgo idėja, kad perpilant kraują galima gerokai atjaunėti arba bent jau sustabdyti senėjimą. Jis sau perpylė kraują net 11 kartų, o draugai jam tvirtino, kad išradėjas atrodo mažiausiai dešimčia metų jaunesnis.

1928 m. A.Bogdanovui buvo dar kartą perpiltas kraujas, ir tai tapo jo mirties priežastis, nes kraujas buvo perpiltas iš studento, kuris sirgo maliarija ir tuberkulioze. Vis dėlto mirus išradėjui dar ilgai sklandė gandai, kad tai buvo ne klaida, o savižudybė, nes prieš savo mirtį A.Bogdanovas parašė „labai nervingą politinį laišką“.

Spausdinimo mašina

Amerikietis Williamas Bullockas išgarsėjo kaip žmogus, kuris 1863 m. sukūrė ruloninę rotacinę spausdinimo mašiną. Šis išradimas visiškai pakeitė spausdinimo industriją ir paspartino spausdinimo procesą. Nors spausdinimo mašinos jau buvo taikomos gana plačiai, W.Bullocko išradimas leido nepertraukiamai paduoti popierių į mašinas rulonais išvengiant varginančio rankų darbo. Atlikus šiuos patobulinimus tapo įmanoma spausdinti iki 30 tūkst. lapų per valandą.

Tačiau 1867 m. W.Bullocko išradimas atsisuko prieš jį patį. Derinant mašiną vienam iš Filadelfijos laikraščių jo koją transporteris įtraukė į mašiną ir ji buvo visiškai sutraiškyta. Nepraėjo nė savaitė, kai išradėjas mirė per sužalotos kojos amputaciją.

Pirmoji aviakatastrofa

Iki garsiųjų brolių Wrightų buvo ne mažiau garsus vokiečių išradėjas Otto Lilientalis. Vadinamas „sklandymo karaliumi“, jis tapo pirmuoju žmogumi, kuriam pavyko ne vieną kartą atlikti sėkmingus sklandymo skrydžius. Nuotraukos su jo sklandymo aparatais apkeliavo pasaulio spaudą ir sužavėjo šia idėja daugelį žmonių.

Vis dėlto po daugelio sėkmingų bandymų vieną kartą nepasisekė. 1896 m. rugpjūtį O.Lilientalis nukrito iš 17 m aukščio ir susilaužė stuburą. Išradėjas mirė kitą dieną su žodžiais lūpose: „Mažų aukų nepavyks išvengti“. Broliai Wrightai O.Lilietntalį vadino žmogumi, kuris įkvėpė juos skrydžiams.

Toksiškos medžiagos

Amerikietis Thomas_Midgley jaunesnysis turi mašinų gamybos mokslinį laipsnį ir per 100 išradimų patentų. Dirbdamas kompanijos „General Motors“ (GM) filiale jis nustatė, kad į gazoliną pridėjus tetraetilšvino vidaus degimo variklis daugiau nestuksi. Tačiau kai GM fabrikų darbininkams prasidėjo haliucinacijos ir jie ėmė mirti nusinuodiję švinu, išradėjui buvo pavesta pagaminti netoksiškus priedus. Taip jis išrado dichlordiftormetaną, dabar žinomą kaip freonas. Vėliau paaiškėjo, kad jis kenkia Žemės ozono sluoksniui.

Vaikinas galbūt būtų išradęs ir dar ką nors kenksmingo, tačiau 1940 m. jis susirgo poliomielitu ir negalėjo savarankiškai judėti. Būdamas išradėju jis išrado virvių ir blokų sistemą, ją pasitelkdamas galėdavo išsiropšti iš lovos be pašalinių pagalbos. Būtent šis išradimas, o ne švinas ar freonas, tapo jo mirties priežastis. 1944 m. jis įsipainiojo savo gudraus įrenginio virvėse, ir šios jį uždusino.

Pasauliui reikia parašiuto

Prancūzų siuvėjas Franzas Reicheltas buvo giliai įsitikinęs, kad pasauliui būtina turėti lietpaltį-parašiutą. Jis su entuziazmu skyrė visą savo laiką šiai idėjai įgyvendinti. Kada bandomasis pavyzdys buvo baigtas, F.Reicheltas užsiropštė ant Eifelio bokšto atlikti bandymų. Vietos valdžiai jis pareiškė, kad per pirmąjį nusileidimą panaudos manekeną, tačiau paskutinę minutę pats apsivilko lietpaltį-parašiutą ir šoko žemyn. Kažkas buvo ne taip, nes jis milžiniškos minios akyse plojosi žemėn ir tuo baigė visus bandymus šioje planetoje.

Skausmams sumažinti

Ir pabaigoje, kad nebūtų taip liūdna, ž istorija žmogaus, kuris nemirė nuo savo išradimo, bet padėjo juo kitiems. Tiesą sakant, tai turėtų būti ilga ir baisi istorija apie daktarą Jozefą Ignasą Gilioteną, kuris mirė nuo savo paties išradimo – giljotinos. Tačiau tai būtų netiesa. Gerasis daktaras taikiai mirė sava mirtimi lovoje 1814 m.

Kodėl gerasis? Todėl, kad savo išradimu jis siekė palengvinti nuteistųjų myriop kančias. Iki jo „patobulinimo“ galvos būdavo kertamos kirviu arba kalaviju, ir budeliams neretai šis darbas iš pirmo karto nepavykdavo – reikėdavo dviejų trijų smūgių. Daktaras

J.I.Giliotenas manė, kad tai labai nehumaniška, ir buvo už mirties bausmės panaikinimą. Savo išradimą jis laikė tarpine grandimi tarp mirties bausmės ir jos panaikinimo.