Ir akmenys moka keršyti

Seniai rašoma apie faraonų, karalių, vadų prakeikimus, kurie užgriūna ant jų kapų niekintojų galvų, ar tai būtų plėšikai, ar tyrinėtojai. Ir yra nemažai žmonių – puikiai išsilavinusių, didelę gyvenimišką patirtį turinčių mokslininkų, kurie visiškai rimtai įtaria, kad egzistuoja kažkoks prakeikimas, baudžiantis mėgėjus rašalioti ant sienų, akmenų ir kitų tam neskirtų vietų.

 

Pasakoja archeologas A. Bacas

 

-Ne tokiais jau ir tolimais laikais mes kasinėjome netoli Kerčės Kryme ir savaitgalį su visa ekspedicija nuvažiavome apžiūrėti žymiojo Karalių pilkapio. Rūsyje vienas studentas iš Krasnojarsko – ganėtinai įžūli asmenybė – pasinaudojęs, kad nebuvo liudininkų, išbraižė ant akmens medžiokliniu peiliu: „Čia buvo…“ ir taip toliau. Vėliau jį išbarė ir pasakė, kad į šią ekspediciją jis gali nebegrįžti. Studentas pernelyg nenusiminė, vakare patraukė pas bendrakursius girtuokliauti ant Karalių pilkapio viršūnės. Ir štai girtas jis nusivertė žemyn, iščiupinėjo šonkauliais visą kelią iki papėdės ir, kas įdomiausia – peilis, kurį studentas nešiojosi ant diržo, beveik kiaurai perdūrė jam klubą. Ir jei nebūtų pasitaikiusi pakeleivinga mašina, jis būtų paprasčiausiai miręs nuo nukraujavimo.

Junkitės prie mūsų Facebooke
ir
sekite mus Instagram @anomalija.lt

Aš jau Jus seku!

 

Kitas nutikimas buvo Chersonese. Rusios Krikšto 900-mečio šventykla buvo sugriauta per karą ir nuo to laiko joje saugojo archeologų įrankius. Mus kartą pasiuntė krauti kastuvų, kirtiklių, karučių ir pan., tačiau mašina vėlavo. Mes be tikslo šlaistėmės aplink baziliką, kuri buvo šventyklos viduje ir kurioje, pasak padavimo, apsikrikštijo Vladimiras, didysis Kijevo kunigaikštis. Viena beprotiškai įsimylėjusi mergina išbraižė ant akmens sakramentalią formulę: „Vera + Andrejus = Amžina meilė“. Tą užrašą aš aptikau tik kitame sezone, o paskui atsitiktinai sužinojau merginos Veros likimą. Jos Andrejus pasikorė jos pačios bute, apimtas depresyvinės psichozės, pati jinai du kartus bandė nusižudyti, dėl ko tapo invalide. Dabar augina dukrą, sugyventą nežinia su kuo.

 

Trečioji, dar tragiškesnė istorija nutiko Tamanės pusiasalyje. Yra ten tokios purvo sopkos, kurias vietiniai vadina „vulkanais“. Viena jų skambiai pavadinta Plevaka (Spjaudalė), kadangi jos krateryje plaukioja purvas, sproginėjantis burbulais. Sopkos šlaite vienos technologinės aukštosios mokyklos studentai nutarė laisvalaikiu sudėlioti iš akmenų savo mokymo įstaigos inicialus – 5-6 žmogaus ūgių didumo. Baigus darbą, šios beprasmiškos akcijos organizatorius užsikorė į sopkos viršūnę su kibiru: purvas buvo laikomas gydomuoju. Daugiau jo nebematė, o kibirą surado ant paties skysto ir šilto purvo balos krašto. Matyt, jis paslydo ir jį įsiurbė, kaip pelkėje. Beje, iš vietinių esu ne sykį girdėjęs, kad su nusikaltėliais čia susidorojama būtent taip: jie surišami ir įmetami į Plevaką.

 

Dar pavyzdys. Kartu su mano anūku mokėsi pašėlęs chuliganas. Pramogaudavo jis taip: prisiuostydavo dėmių išėmėjo, sėsdavo į autobusą ir rašaliodavo peiliu ant dermantininių sėdynių moteris ižeidžiančias blevyzgas. Kartą jį montiruote sumušė vairuotojas, tačiau chuliganas buvo, matyt, jau visiškai baigtas padaras ir sustoti nebegalėjo. Galiausiai, sustabdė jį pats… autobusas. Eilinį kartą prisiuostęs chemikalų, jis persipjovė sau venas, tačiau laiku atsipeikėjęs, nulėkė į ligoninę pagalbos. Perbėgdamas gatvę, jis prarado sąmonę nuo kraujo netekimo ir pakliuvo autobusui po ratais.

 

Prakeikti akmenys

 

Prieš kelis metus pas žinomą italų aiškiaregę Adrianą kreipėsi stambios firmos savininkas Vinčencas Grasis, maldaudamas išgelbėti jo šeimą nuo slegiančio prakeikimo.

 

Verslininkas pasakojo, kad iki šiol jie gyveno ramiai ior laimingai, tačiau prieš du mėnesius jį ir visus jo namiškius ėmė kankinti įvairiausios nelaimės. Dukra, nukritusi nuo dviračio, pažeidė stuburą ir dabar važinėja invalido vežimėliu. Sūnus, susidėjęs su satanistų sekta, išėjo iš namų, prieš tai pavogęs nemažai pinigų. Žmona, nežiūrint į griežtą dietą, ėmė smarkiai storėti ir dabar jau sveria apie 300 kilogramų. Kai dėl paties verslininko, tai per tą trumpą laiką jis sugebėjo susikivirčyti su visais savo partneriais ir prarasti visus klientus. Vyriškis įtarė, kad prakeikimą jiems uždėjo kaimynai, pavydėję jam klestėjimo.

 

Kad išsiaiškintų Grasių šeimos nelaimių priežastis, aiškiaregė nusprendė pirmiausiai patyrinėti jų namų energetiką. Vos peržengusi slenkstį, Adriana iškart pajuto tamsą, gaubiančią visą erdvę. Eidama iš kambario į kambarį, ji staiga apmirė, rodydama į pabertus ant stalo keistų formų akmenis ir paklausė šeimininko, kokiu būdu jie pateko į jo namus.

 

Vinčensas atsakė, kad dar prieš nelaimes jo dukra keliavo po Pietų Ameriką, išvažinėjo žemyną skersai ir išilgai ir netgi pabuvojo aukštikalnių kaimeliuose Bolivijos Anduose. Kartą, eidama kaimo keliuku, Luiza prisirankiojo sau akmenukų, patikusių jai dėl savo formos ir piešinių. Kaip suvenyrus, atsivežė juos namo.

 

Adrianai teko paaiškinti šeimynai, kad visas blogis kilo iš kaip tik tų akmenukų. Reikalas čia tas, kad lotynų Amerikos juodieji magai plačiai naudoja savo apeigose įvairius mineralus, kadangi jie yra puikūs energetiniai laidininkai. Būtent į juos burtininkai ir „sugrūda“ visą negatyvą. Simpatiškos kalnų uolienos nuolaužos magų dėka įgauna tokios griaunamosios jėgos, kad, jeigu įmestum jas į traukinį ar lėktuvą, jos neišvengiamai sukels katastrofą. O tasai, kuriam šaus galvon papuošti tokiais akmenimis savo būstą, greitu laiku gali netgi mirti. Lyginant su kitais suvenyrų mėgėjais, italų šeima dar lengvai išsisuko. Nuo sunkesnių sukrėtimų juos išgelbėjo stipri teigiama aura, būdinga visiems šeimos nariams. Aiškiaregė patarė, atsikračius akmenų, pasikviesti kunigą, kad jis apvalytų namus švęstu vandeniu ir perskaitytų atitinkamas maldas.

 

Neretai įvairaus plauko burtininkai, kad atbaidytų turistus nuo savo teritorijų, specialiai susieiško patrauklių akmenų ir užkrečia juos tamsia energetika, o paskui išmėto matomose vietose vildamiesi, kad neprašyti svečiai juos pasiims, tada susirgs ir tuomet burtininkų vieta įgys prastą šlovę. Aplinkinių kaimų gyventojai, suprantama, žino apie tokius darbelius, todėl iš tolo apeina „suvenyrus“.

 

Dar viena istorija. 20-metė norvegė Silvija Kristensen, pabuvojusi per savo studentiškas atostogas markizų salose, nutarė nusivežti į savo sniego šalį „gabalėlį saulės“, kaip ji pavadino netoli viešbučio aptiktą apvalų, ryškiai oranžinį akmenuką su sidabraspalvėmis gyslelėmis.

 

Jau kitą dieną po sugrįžimo į tėvynę, mergina tapo gatvės plėšiko auka. Nespėjusi atsigauti nuo patirto šoko, buvo sumušta girto patėvio. Įsisiautėjęs alkoholikas sėdo už grotų, o Silviją su daugybinėmis traumomis ir sulaužyta nosimi, šonkauliais bei raktikauliu, išvežė į ligoninę.

 

Kai užsigydžiusi žaizdas mergina užvėrė paskui save ligoninės duris, ji ir neįtarė, kad priešakyje laukia dar didesnės nelaimės.

 

Pasigavusi taksi, ji pasakė vairuotojui savo adresą, tačiau vairuotojas nuvežė ją visai ne namo, o į užmiesčio dykynę, kur ir išprievartavo vargšelę. Mergina nepagarsino nelaimės. Kad greičiau užmirštų įvykį, dar aršiau puolė į mokslus. Tačiau bendravimo su vairuotoju pasekmes ji pajuto jau po mėnesio, kai įsitikino, kad yra nėščia. Matyt, čiabuvis žynys neblogai paplušėjo ties jai atitekusiu akmenuku, kadangi merginos nelaimėms galo nesimatė. Kraujo, kurį Silvijai teko priduoti prieš abortą, analizė parodė, kad ji serga sifiliu. Paskutinis smūgis pribaigė ją ir mergina, palaukusi kol tėvai išeis į svečius, atsuko dujų čiaupą…

 

Nemažai turtingų turistų dabar puolė keliauti į Namibiją, kuri juos vilioja ne tik afrikietiška egzotika, bet ir natūraliai išsibarstę po visą paplūdimį pusiau brangūs akmenys, kurių didžiąją dalį sudaro natūralūs granatai. Grįžę namo, kai kurie iš jų patenka į morgą, kiti ekstrasensų kabinetuose skundžiasi juos kankinančiais vaiduokliais, žvėrių urzgimu naktimis, į miegamuosius įšliaužiančiomis gyvatėmis ir kitokiomis nematomo priešo išdaigomis.

 

Saltinis: visokybes.com


Facebook komentarai
4 komentarų "Ir akmenys moka keršyti"
2500
Rūšiuoti pagal:   Naujausius | Seniausius | Geriausius
Zosė

„kalnų uolienos nuolaužos magų dėka įgauna tokios griaunamosios jėgos, kad, jeigu įmestum jas į traukinį ar lėktuvą, jos neišvengiamai sukels katastrofą“

Zosė

Į Italiją iš Lotynų Amerikos suprask grįžo pėsčiomis :)

ema

tai turbut is kokios pasakos :D

Vaidas

O aš skaičiau, kad vienas berniukas atsigėrė iš avinėlio pėdos ir pavirto avinėliu!

Jūs gali sudominti

wpDiscuz