Interviu su buvusiu vakcinų kūrėju: visos vakcinos pavojingos

Džono Rappoporto interviu su buvusiu vakcinų kūrėju 19.01.2006

Klausimas (K): Kažkada jūs buvote įsitikinęs, kad skiepai – progresyvios medicinos simbolis.

Atsakymas (A): Taip. Aš dalyvavau keleto vakcinų kūrime. Kokių nesakysiu.

(K): Kodėl?

(A): Noriu likti inkognito.

(K): Tai jūs manote, kad galite turėti nemalonumų, jeigu išsiduosite?

(A): Manau, kad neteksiu savo pensijos.

(K): Kokiu pagrindu?

(A): Nesvarbu kokiu. Tie žmonės, kurių klubo nariu kažkada buvote, turi galimybių pridaryti jums nemalonumų. Aš žinau keletą tokių, kuriuos sekė ir trikdė.

(K): Kas tai darė?

(A): FTB.

(K): Iš tikro?

(A): Nėra abejonių. FTB paprasčiausiai surado kitų priežasčių. Galima veikti juk ir per Mokesčių tarnybą.

(K): Ar ne per daug už paprastą žodžio laisvę?

(A): Aš buvau dalimi „vidinio rato“. Jeigu aš dabar pradėsiu vardinti pavardes ir kaltinsiu atskirus tyrėjus, turėsiu daug problemų.

(K): Kas stovi už šių bandymų suteikti nemalonumus?

(A): Skiepai – paskutinė šiuolaikinės medicinos gynybos linija. Skiepai – aukščiausia šiuolaikinės medicinos „gerovės“ išraiškos forma.

(K): Jūs manote, kad žmonėms turi būti suteikta teisė rinktis, skiepytis ar ne?

(A): Politiniame lygyje – taip. Moksliniame – žmonėms turi būti suteikta informacija, kad jie galėtų teisingai rinktis. Lengva pasakyti: „Pasirinkimas – tai gerai“. Bet jei viskas persunkta melu, kaip jūs galite rinktis?Jei FDA valdžioje būtų padorūs žmonės, skiepai nebūtų leidžiami. Jie būtų tiriami detaliau.

(K): Yra medicinos istorikų, kurie teigia, kad sergamumo sumažėjimas ne skiepų nuopelnas.

(A): Žinau…Ilgą laiką aš nekreipiau dėmesio į šiuos tyrinėjimus…

(K): Kodėl?

(A): Aš bijojau to,ką galėjau rasti juose. Aš užsiiminėjau įprastu bizniu. Mano pragyvenimo lygis priklausė nuo mano darbo tęstinumo.

(K): O po to?

(A): Aš pats ištyriau šią temą.

(K): Ir kokias iš to padarėte išvadas?

(A): Susirgimų lygio sumažėjimas surištas su gyvenimo sąlygų pagerėjimu.

(K): Kokių?

(A): Švaresniu vandeniu, pagerėjusia kanalizacine sistema. Maistu…Šviežia žemės ūkio produkcija. Skurdo sumažėjimu. Mikrobai gali būti visur, bet jei jūs sveikas, jūs taip lengvai neužsikrėsite.

(K): Ką pajutote, kai baigėte šiuos tyrinėjimus?

(A): Aš supratau, kad dirbau koncentruoto melo srityje.

(K): Ar yra skiepų daug pavojingesnių už likusius?

(A): Taip. DPT, pavyzdžiui. MMR(kombinuota vakcina prieš kiaulytę, raudonukę ir tymus). Be to, kai kurios tos pačios vakcinos serijos gali būti viena už kitą pavojingesnės. Mane labiau jaudina tai, kad pavojingos visos vakcinos.

(K): Kodėl?

(A): Yra keletas priežasčių. Jos įtraukia žmogaus organizmą į procesą, kurio tikslas yra imuninės sistemos sugriovimas. Jos, tikrumoje, gali sukelti tą pačią ligą, nuo kurios ir turėtų saugoti. Gali sukelti ir kitas ligas, kurios nesusiję su skiepais.

(K): Kodėl tada mums rodoma statistika, kad skiepai buvo labai sėkminga priemonė likviduojant ligas?

(A): Kodėl? Tam, kad sudaryti iliuziją, jog skiepai yra naudingi. Jei skiepai užmaskuoja matomus simptomus tokių ligų, kaip tymai, kiekvienas gali pagalvoti,jog tai sėkmė. Bet šia „sėkme“ prisidengęs skiepas gali pažeisti imuninę sistemą. Arba jei skiepas sukelia kitą ligą – meningitą, pavyzdžiui,- šis faktas nepastebimas, nes niekas netiki, jog tai galėjo padaryti skiepas. Ryšys paprasčiausiai ignoruojamas.

(K): Pranešama, kad skiepai likvidavo natūralius raupus Anglijoje.

(A): Taip. Bet, kai jūs išstudijuojate jums prieinamą statistiką, prieš jus visai kitoks vaizdas.

(K): Koks?

(A): Anglijoje buvo miestai, kuriuose nepasiskiepiję nesusirgo raupais. Buvo miestai, kuriuose paskiepyti gyventojai pergyveno raupų epidemijas. O susirgimai raupais ėmė mažėti jau iki skiepijimosi nuo raupų pradžios.

(K): Tai jūs tvirtinate, kad mums melavo?

(A): Būtent tai aš jums ir tvirtinu. Istoriją pakoregavo taip, kad įtikintų žmones, jog skiepai efektingi ir saugūs.

(K): Jūs dirbote laboratorijose. Ką galėtumėte pasakyti apie švarą jose?

(A): Žmonės galvoja, kad tos gamybinės laboratorijos švariausia vieta pasaulyje. Tai netiesa. Užsikrėtimai įvyksta nuolat. „Statybinės šiukšlės“ pastoviai pakliūna į vakcinas.

(K): Pavyzdžiui, beždžionių virusas SV-40, pakliuvęs į poliovakciną.

(A): Taip, tai nutiko. Bet aš ne tai turėjau omenyje. Šis virusas pakliuvo į vakciną, nes buvo naudojami beždžionės inkstai. Aš kalbu apie kitką. Apie tikrąsias sąlygas laboratorijose. Klaidas. Neatsakingumą. Virusas SV-40, kuris vėliau buvo rastas vėžiniuose augliuose – tai ,ką aš pavadinčiau struktūrine problema. Tai buvo gamybinio proceso dalis. Jei jūs naudojate beždžionės inkstus, jūs atveriate kelią jums nežinomiems sukėlėjams, esantiems tuose inkstuose.

(K): Kokias medžiagas jūs aptikdavote per tuos darbo laboratorijose metus?

(A): Duosiu pavyzdžius ką aptikdavau aš ir ką aptikdavo mano kolegos. Bet tai tik dalis. Vakcinoje prieš tymus „Rimaveks“ mes radome įvairių viščiukų virusų. Poliovakcinoje mes radome akantamebą, kuri vadinama „ameba, ryjančia smegenis“. Beždžionių citomegalovirusą toje pačioje poliovakcinoje. Putotą beždžionių virusą rotovirusinėje vakcinoje. Paukščių vėžio virusą vakcinoje MMR. Įvairių mikroorganizmų sibirinės opos vakcinoje. Aš aptikau potencialiai pavojingus fermentų inhibitorius keliose vakcinose. Ančių, šunų, triušių virusus vakcinose prieš raudonukę. Pestivirusą vakcinoje MMR.

(K): Noriu suprasti. Visos šitos užteršiančios medžiagos neturi jokio ryšio su pačiomis vakcinomis ?

(A): Teisingai. Ir neįmanoma nustatyti kokią žalą jos gali padaryti, pakliuvę į žmogaus organizmą, nes jokie tyrimai ta linkme nebuvo atlikti arba beveik nebuvo atlikti. Tai ruletė. Rizikuojate jūs. Daugeliui žmonių nežinoma, kad kai kurios poliovakcinos, adenovirusų vakcinos, raudonukės vakcina ir vakcina prieš hepatitą A gaunami iš žmogaus vaisiaus, kuris buvo išimtas aborto metu. Aš supratau: tai, ką aš laikas nuo laiko aptikdavau ir laikiau bakterijų fragmentais, tikrumoje galėjo būti embriono audinių dalimis. Kai jūs ieškote teršalų vakcinoje, tai aptinkamame turinyje pasiklystate. Jūs žinote tik tai, kad to vakcinose neturėtų būti, bet kas tai yra – neturite supratimo. Aš aptikdavau tai, ką aš laikiau mažyčiais žmogaus plauko ar gleivių fragmentais. Aš aptikdavau tai, ką galima būtų apibūdinti tik kaip „svetimą baltymą“, o iš tikro tai gali būti kas tik norite. Ir kaip jūs manote, kaip aš jaučiausi? Neužmirškime, kad visa ši medžiaga patenka tiesiai į kraują, aplenkiant visus įprastinius imuninius barjerus.

(K): Kaip buvo įvertinti jūsų atradimai?

(A): Kaip taisyklę aš girdėjau: „Nesijaudink, su tuo nieko nepadarysi“ Kurdami vakcinas, mes naudojame įvairius gyvūnų audinius, ir jie yra tų teršalų šaltiniai. Aš neminiu čia tokių standartinių chemikalų kaip gyvsidabris, formaldehidas ir aliuminis, kurie tikslingai naudojami vakcinose.

(K): Tai sukrečia.

(A): Taip. O juk paminėjau tik dalį biologinių teršalų. Kas žino kiek jų dar yra? Mes nežinome apie juos, nes jų neieškome. Jeigu paukščio audiniai, pavyzdžiui, naudojami vakcinos gamyboje, kiek galimų sukėlėjų gali patekti į vakciną? Mes nežinome, kas gali būti ir kaip gali paveikti žmones.

(K): O apart švaros?

(A): Egzistuoja klaidinga nuomonė apie skiepus. Kad jie sudėtingais keliais stimuliuoja imuninę sistemą imuniteto sąlygų prieš ligą sudarymui. Tai klaidinga. Veikimas ne toks. Skiepas skirtas antikūno apsaugai prieš ligą „gamybai“. Tačiau imuninė sistema daug sudėtingesnė ir klaidesnė, negu tik antikūnai ir „ląstelės žudikės“.

(K): Tai yra imuninė sistema …

(A): Tikrumoje – visas organizmas. Ir sąmonė. Visa tai jūs galite vadinti imunine sistema. Ir tik todėl epidemijos metu randate žmones, kurie nesuserga.

(K): Svarbus sveikatos lygis.

(A): Gyvybiškai svarbus.

(K): Kaip iškreipiama statistika?

(A): Tam yra daug kelių. Pavyzdžiui, 25 žmonės, paskiepyti nuo hepatito B, susirgo šia liga. Hepatitas B – kepenų liga. Bet priežasčių, sukeliančių kepenų ligas yra daugiau. Jūs galite pakeisti diagnozę, tuo užmaskuodami ligos šaknis.

(K): Ir taip daro?

(A): Visą laiką. Tai turi būti daroma, jei gydytojai automatiškai mano, kad pasiskiepiję negali susirgti ta liga, nuo kurios skiepijosi. Taip būtent mąsto gydytojai. Tai uždaras ratas. Jis neįsileidžia klaidos. Galimos klaidos. Jeigu žmogus, pasiskiepijęs nuo hepatito, juo suserga, automatiškai manoma, kad jo liga neturi nieko bendro su hepatitu.

(K): Per jūsų darbo metus kiek pasitaikė gydytojų, manančių, kad skiepai yra problema?

(A): Nė vieno. Keletas žmonių privačiai klausė manęs apie tai, bet jie niekada savo abejonėmis nesidalino su publika, tame tarpe ir savo kompanijose.

(K): Kas buvo jūsų posūkio tašku?

(A): Turėjau draugą, kurio vaikas numirė po DPT skiepų.

(K): Jūs ištyrėte šį atvejį?

(A): Taip, neformaliai. Aš aptikau, kad iki skiepo vaikas buvo visiškai sveikas. Jokios kitos priežasties, apart skiepų, nebuvo. Taip prasidėjo mano abejonės. Žinoma, man norėjosi tikėti, kad vaikas paprasčiausiai buvo paskiepytas skiepu iš nepavykusios serijos, bet kai aš pratęsiau šio įvykio tyrimą, supratau, kad nieko panašaus šiame atvejyje nebuvo. Aš buvau įtrauktas į abejonių sūkurį, kurių su laiku vis daugėjo. Mano tyrimai tesėsi. Priešingai nei anksčiau maniau, aš aptikau, kad skiepai moksliškai netiriami.