Faraonai skraidė lėktuvais?

Egipto piramidės ir šventyklos jau ne vieną tūkstantmetį traukia istorikų dėmesį. Būtent tūkstantmetį, kadangi dar prieš mūsų erą graikai labai gyvai domėjosi Nilo karalystės kultūra ir istorija ir net parašė apie tai ištisus tyrinėjimų tomus. Kai kurie iš jų pasiekė mūsų laikus.

 

Atrodytų, per tokį didžiulį laiko tarpą visi žinomi paminklai turėjo būti ištyrinėti, kruopščiai išnagrinėti, ir nieko naujo aptikti jau nebeįmanoma. Bet taip toli gražu nėra.

 

Paslaptingi hieroglifai

 

Dar 1848 metais viena iš daugybės archeologinių ekspedicijų, dirbusių Egipte, atidžiai apžiūrėjusi Sečio šventyklą Abidose, aptiko paslaptingus ir nesuprantamus hieroglifus. Jie išsidėstę tiesiai virš įėjimo, pačioje palubėje, maždaug 10 metrų aukštyje. Reikia pažymėti, kad hieroglifų ten labai daug, sienos tiesiog mirgėjo nuo keistų ženklukų, kurie atvedė nustebusius tyrinėtojus į aklavietę. Vienintelis dalykas, kurį jie suprato, tai kad aptikti ne šiaip senovės rašto tekstai, bet iki šiol nematytų keistų daiktų, galbūt nežinomos paskirties mechanizmų atvaizdai.

 

Niekas pasaulyje taip ir nesugebėjo pasakyti, ką būtent vaizduoja paslaptingi hieroglifai, kuriuos labai sumaniai iškirto nežinomas dailininkas, gyvenęs maždaug prieš 3000 metų. Kruopščiai perpiešti paslaptingi ženklai sukėlė mokslo sferose nesibaigiančius disputus ir karštus ginčus.

 

Galiausiai dauguma egiptologų padarė išvadą, kad paslaptingų ženklų iš esmės yra viso labo keturi, bet jų atvaizdai daug sykių kartojasi įvairiausiais rakursais ir variacijomis. Bet ką būtent pavaizdavo egiptiečiai, XIX amžiaus mokslininkai taip ir nesuprato.

Junkitės prie mūsų Facebooke
ir
sekite mus Instagram @anomalija.lt

Aš jau Jus seku (uždaryti ir daugiau nerodyti)!

 

Bet kokia sensacija užgimsta, kurį laiką gyvuoja ir užgesta. Neišvengiamai atėjo laikas užmiršti ir Abidoso paslaptį.

 

Sensacijos reanimacija

 

Bet štai, po pusantro šimto metų solidus arabų laikraštis „Aš Šark Al Ausat“ paskelbė visą eilę sensacingų nuotraukų, padarytų saulės dievo Amono Ra šventykloje Karnake. Ir uždavė skaitytojams visiškai netikėtą klausimą: „Kaip manote, ar turėjo senovės egiptiečiai kovinę aviaciją?“

Įdomu? Sudominkite ir kitus! Pasidalinkite ir tęskite skaitymą.
Dalintis

 

Kokiomis nors kitomis aplinkybėmis panašus klausimas sukeltų tik skaitytojų nuostabą, tačiau paskelbtos nuotraukos su bareljefais, pastatytais Sečio I-ojo laikais, tiesiog šoką sukėlė: senovės dailininkas pavaizdavo kovinį sraigtasparnį su aiškiai matomu sraigtu, o šalia rūpestingai iškirsti keli kitokių skraidymo aparatų vaizdai, nuostabiai primenantys šiuolaikinius viršgarsinius naikintuvus ir sunkiuosius strateginius bombonešius.

 

Po šio atradimo pasidarė aišku, kodėl XIX amžaius egiptologai negalėjo suprasti, kas pavaizduota Abidose. Paprasčiausiai jie patys dar nežinojo, kas tai yra sraigtasparnis ir lėktuvas. Reikia paaiškinti, kad faraonas Setis I-asis visada buvo laikomas vienu žymiausių ir labiausiai sėkmės lydimu Egipto karvedžiu, smarkiai praplėtusiu savo valdas. Bent jau taip apie jį byloja istorija.

 

Tai buvo žinoma ir anksčiau. O dabar išeina, kad jis žiauriai susidorodavo su savo karalystės priešais naudodamasis ne įpratstais tiems laikams ginklais, bet kovinę aviaciją, keldamas į orą savo eskadriles? Nesąmonė? Daugelis taip ir nusprendė, nepasivarginę pasiaiškinti smulkiau.

 

Ir visgi, reanimavus sensaciją, Abidoso paslapties tirti iškeliavo egiptologas Alanas Elfordas. Jis ištyrė paslaptingus hieroglifus ir įsitikino visišku realumu to, kas dar neseniai atrodė visiškai neįtikėtina. Maža to, Elfordas prisipažino savo interviu žurnalistams, kad egiptiečiai pavaizdavo kovinį sraigtasparnį nepaprastai realiai, tartum būtų piešę iš natūros.

 

Taigi, mokslininkai dabar turi rinkinį beveik vienodų piešinių iš dviejų vietų – Karnako ir Abidoso. Taip kad atsitiktinumu to paaiškinti jau neišeina. Paskui kažkas prisiminė dar vieną įdomią detalę: vienas iš Sečio vardų buvo „bitė“. Todėl, tvirtino skeptikai, netikintys faraonų aviacija, galima manyti, kad paslaptingi piešiniai tai tik šio vardo simboliai. Kitaip sakant, jie bandė įrodyti, kad pavaizduodami malūnsparnius ir lėktuvus, egiptiečiai iš tiesų vaizdavo bites. Tokia traktuotė buvo įmanoma, juk egiptiečių raštas sudarytas iš piešinių. Tik specialistai žino, kaip pagal tam tikrus požymius atskirti vieną nuo kito.

 

-Tada jau greičiau jo antrasis vardas buvo „lakūnas“. – sužinojęs apie tą skeptikų nesąmonę su tulžingu sarkazmu burbtelėjo Elfordas.

 

Keliautojai Chrono juosta

 

Ginčų ir hipotezių begalė. Ganėtinai įdomų požiūrį išsakė egiptologas Briusas Roulsas. Iškart įspėjęs, kad jis yra tolimas nuo fantastikos žanro, mokslininkas visiškai rimtai pareiškė: įvaldę nežinomas mums žinias Egipto žyniai, sudarę „pašvęstųjų“ kastą, atskleisdavo savo tamsiose šventyklose vieną gamtos paslaptį po kitos.

 

Dabar jau tikrai žinoma, kad jie mokėjo išgauti elektros srovę ir naudojo ją savo tikslams. Jų sukurtos baterijos mūsų akimis žiūrint yra gana primityvios, bet nereikia pamiršti, kad jas gamino prieš 3000 metų. Roulso nuomone žyniai galėjo kažkokiu šiuolaikiniam mokslui nežinomu būdu pažvelgti į ateitį, kur ir „apžiūrėjo“ lėktuvus, sraigtasparnius, povandeninius laivus.

 

Atvirai kalbant, ši versija irgi ne pati įtikinamiausia. Jei senovės žyniai mokėjo prasiskverbti į ateitį, kodėl nepavaizdavo savo šventyklose, pavyzdžiui, balistinių raketų ar šiuolaikinių jūrų laivų? Argi tai nebūtų jų apstulbinę taip pat kaip sraigtasparniai? Žodžiu, vėl aklavietė. Mokslininkai aršiai tebesiginčija. Vieni teigia, kad egiptiečiai patys išmoko skraidyti, o paskui, laikui bėgant, paslaptys buvo prarastos. Kiti gi atkakliai ginčijasi, kad visa tai pernelyg lakios vaizduotės fantazijos.

 

O kaipgi faktai?

 

Faraonas Tutanchamonas žuvo prieš 3300 metų… aviakatastrofoje. Tokį stulbinantį pareiškimą padarė istorikas Viljamas Deičas, kuris taip pat pranešė, kad egiptiečiai pakildavo virš debesų oro balionais ir primityviais sklandytuvais.

 

Kadangi skrydžiai Egipte buvo laikomi dievišku užsiėmimu, jie tapo karališkos šeimos ir diduomenės privilegija. „Įdomu pastebėti, kad dauguma karališkosios šeimos narių, įskaitant Tutanchamoną, mirė su sulaužytomis kojomis ir daugybe sužeidimų, tartum mirtis juos būtų ištikusi nukritus skraidymo aparatui“ – sako Deičas.

 

Deičas įsitikinęs, kad ant daugelio piešinių ir freskų pavaizduoti daiktai su sparnais – ne kas kita, kaip pirmosios skraidančios mašinos. Tyrinėtojas savo rankomis pasigamino nemažai tokių aparatų modelių ir paaiškėjo, kad dauguma iš jų puikiai „jaučiasi“ ore.

 

„Oreivystė užgimė Egipte ir greitai išplito teritorijose, kurios dabar vadinamos Tibetu, Indija, Meksika, Turkija, Kinija ir Gvatemala, t.y. ten, kur esama oro srovių, galinčių išlaikyti aparatą ore“ – pareiškė mokslininkas. Lieka tik susigaudyti, iš kur jie ištraukė tų aparatų idėjas ir kas padėjo juos sukonstruoti tautai, kuri techniškai netoli tepasistūmėjo nuo visiškų barbarų.

 

„Kolumbijos auksinis lėktuvėlis“ – tokį pavadinimą gavo keturių centimetrų daikčiukas, kuris buvo naudojamas greičiausiai kaip amuletas ir padarytas ne vėliau pirmojo tūkstantmečio iki mūsų eros vidurio. Viso tokių dalykėlių iki dabar aptikta 33, ir rasti jie ne tik Kolumbijoje, bet ir Peru, Kosta Rikoje, Venesueloje.

 

Jų išvaizda kiek skiriasi, bet visur yra bendra principinė konstrukcija – lėktuvas su horizontalia ir vertikalia kilio danga. Dailininkai suteikė savo kūriniams gyvūno pavidalą su akimis, nasrais, kai kurie buvo padengti lyg ir kokiais žvynais. Tai gal čia kažkokio seniai išmirusio gyvūno paveikslas? Tačiau ekspertai visiškai sutinka su JAV biologo Aiveno Sandersono išvada: jų jokiu būdu neįmanoma tapatinti nė su vienu mokslui žinomu tiek iškastiniu, tiek šiuolaikiniu faunos atstovu.

 

Šiuolaikiniai ekspertai šioje figūrėlėje aiškiai įžvelgia šiuolaikinio aerokosminio aparato su atsilenkiančia kabina modelį.

 

1956 metais „auksinis lėktuvėlis“ buvo demonstruojamas kartu su kitais parodos „Ikikolumbinės Amerikos aukso“ eksponatais. Paroda vyko Metropoliteno muziejuje Niujorke. Deltos pavidalo sparnas ir vertikali uodegos plokštuma (to niekad nebūna pas paukščius), atkreipė aviakonstruktorių dėmesį. Susitarus su parodos direkcija jiems buvo leista ištirti figūrėlę aerodinaminiame vamzdyje. Ir čia paaiškėjo, kad auksinis inkų paukščiukas geriausiai jaučiasi viršgarsiniuose greičiuose. Figūrėlė buvo gražinta į muziejų, o deltos pavidalo sparnas ir vertikali uodega persikėlė į „Lokhido“ firmos konstruktorių biurus, kur netrukus buvo sukurtas viršgarsinis lėktuvas, tais laikais – geriausias pasaulyje.

 


Perspausdindami, cituodami ar kitaip platindami skelbiamą turinį portale kuris priklauso Anomalija.lt grupei, Jūs turite įdėti nuorodą į šaltinį (t.y. Anomalija.lt). Daugiau informacijos apie naudojimo taisykles rasite čia.


Leave a Reply

2500
Naujausius Seniausius Geriausius
Pyktis.

Manyciau,kad cia Biblija susijusi. Puole angelai ir pan padejo kurti ta egipto civilizacija. Jie buvo jiems kaip dievai ir egiptieciai juos pavaizdavo savo kulturoje,mitologijoje,religijoje. O dabar tie puole pasirodo kaip NSO.

aa

toks jausmas kad egipto civilizacija sugriuvo per viena diena… taigi is kartos i karta butu perduodamos tos technologijos… bet mat kazkaip romenai sugebejo ietimis ir lankais uzkariaut ta jusu egipta kuri pagal jus ateivei aprupindavo naujausiais ginklais ir technika

D.W. I know

Iš kur iš kur.
Čia tas pats, kad vergai Egipte išskaptavo 5 tonas sveriančias plytas ir savo rankomis pastatė xxx dydžio piramides. ir jas taip suslėgė, kaip negali apdirbti ir padaryti jokios šiuolaikinės technologijos.
Garantuotaii nso darbas ;

katostrofa

– turiu nuliūdinti, jei NSO ir yra, tai jie tikrai žmonėms netarnauja, nevergauja ir darbo čia neieško!

– kodėl taip drastiškai neigiama „senoji civilizacija“? tam yra aibės įrodymų, o neigimai vyksta su bezdžionėm ir laukiniais.. žmonės nėra ir nebuvo laukiniai, tiesiog prieš 10000 metų prarado civilizacija dėl globalios katostrofos.

Vikingas

Tas malunsparnis, tai paprastas laumzirgis. Matomai ten aprasyta Egipto gamta, Nilo apylinkes (vienintelis maisto saltinis ir maitintojas Nilas tuo metu buvo). O be to visi egiptieciu rasmenys labai jau stilizuoti. Ten galima velniai zino ka isivaizduoti. Nes per tiek laiko senoves egiptieciu ir musu pats mastymas ir vaizduote issiskyre. Mes pasauli jau suvokiam visai kitaip nei jie pries tukstancius metu. Del to pvz nesuprantam kam jiems to sfinkso ir piramidziu reikejo, o jiems atrode kad ir durniui aisku kam ju reikia.