Aryana Havah “Inuaki. Reptilija Manyje” (VI) – Anomalija.lt

Aryana Havah “Inuaki. Reptilija Manyje” (VI)

A.: Praeitą kartą mes baigėme ties tą vieta, kur tu sakei, kad atėjai į Žemę su misija kažką perduoti. Mes galėtume pasikalbėti apie tai ?
D.: Taip, bet prieš tai aš norėčiau tau papasakoti Inua planetos istoriją.
A.: Gerai.
D.: Labai senais laikais, maždaug prieš aštuonis šimtus tūkstančių metų, pagal žemiškąjį laiko skaičiavimą, Inua buvo panaši į Žemę. Ji buvo apgyvendinta primityviais sutvėrimais, tik iš tolo primenančiais dabartinius Inuakus. Jie nebuvo mąstantys ir neturėjo jokių sugebėjimų, kuriuos Inuakai turi dabar. Jų turtas buvo tiktai švarus vanduo, žemė, mineralai ir kristalai. Deja, šių išteklių dėka, jie tapo kosminių užkariautojų taikiniu. Kartą į planetą atskrido kosminis laivas. Jis buvo nedidelis, bet labai panašus į tuos, kuriais naudojamasi planetoje šiuo metu. Pilotais buvo du keisti padarai, labai išsivystę, bet agresyvūs. Jie ištyrinėjo dirvą, paėmė mėginius ir išskrido pasiėmę du čiabuvių-Inuakų vaikus. Ta dalis planetos gyventojų, kuri kontaktavo su jais, patikėjo, kad tai buvo antgamtinės būtybės. To priežastis buvo tiek jų skraidantis aparatas, tiek ir keistas įrenginys, kurį jie sumontavo ir paliko. Jeigu mes pažvelgtume į jį dabar, tai suprastume, kad tai buvo paprasčiausia parabolinė antena, bet turint omeny tuometinių gyventojų išsivystymo lygį, nebuvo nieko keisto tame, kad jie pradėjo tą daiktą garbinti. Praėjo gana nemažai laiko, po to kai jie išskrido. Panašiai apie dvi kartas, tau viskas aišku?
A.: Taip, o tada Inuakai gyveno taip pat ilgai ?
D.: Ne, seniausiom būtybėm buvo 40-50 žemiškų metų.
A.: Inua buvo tokia pati kaip dabar, reljefas, klimatas ?
D.: Tuo metu Inua valdė gamtos kaprizai. Lietūs buvo neįprastai stiprūs, bet trumpi. Kaip aš suprantu, egzistavo žiemos ir labai atšiaurios. Buvo kalnai ir lygumos, bet ne ten, kur jos yra dabar.
A.: O buvo pavojingų gyvūnų, augalų ?
D.: Pats didžiausias pavojus slypėjo vandenyje. Ten gyveno milžiniški padarai panašūs į krokodilus. Kartais jie išeidavo į sausumą ir naikindavo žmones. Todėl žmonės priprato gyventi uolose arba medžiuose. Jie statydavo namelius iš lianų ir ten miegodavo.
A.: Ar todėl jų gyvenimo trukmė buvo tokia trumpa ?
D.: Taip, nes juos nužudydavo arba jie žūdavo patys per neatsargumą. Be to jie kariavo. Kaip jau sakiau, praėjo beveik du amžiai po ateivių vizito.
A.: Aš turiu dar vieną klausimą. O kaip ateiviai atrodė ?
D.: Jie buvo panašūs į dabartinius Inuakus tik jų oda buvo tamsiai pilka ir pilkos akys. Jie buvo taip pat sudėti, tik per visą jų stuburą ėjo eilė didelių, storų, rudai-žalių spyglių. Oda jų buvo grubi ir nemalonaus kvapo.
A.: Koks kvapas ?
D.: Tiesiog keistas ir nemalonus.
A.: Ar jie buvo geri ?
D.: Iš pradžių visi pamanė, kad jie labai geri. Jie įgijo žmonių pasitikėjimą, kadangi atskrido su dviem padarais, labai panašiais į vietinius gyventojus. Inuakai nesuprato, kad tai buvo palikuonys tų dviejų, kuriuos ateiviai pasiėmė pirmą kartą. Dėka jų, sąveika tarp dviejų rūšių prasidėjo labai lengvai. Jie pagreitino planetos ir gyventojų vystymąsi, išmokino juos naudotis kaip paprastais ginklais, taip ir sudėtingomis mašinomis. Išmokė kaip naudoti ugnį. Jie atrinko keletą asmenų, paskyrė juos vadovauti ir išmokė kaip valdyti ir kontroliuoti kitus.  Jie išnaikino vandens pabaisas, kad būtų galima dirbti pakrantėje ir vandenyje. Vieną dieną jie pagamino apvalius metalinius žiedus ir išdalino juos visiems gyventojams sakydami, kad tai apsaugo nuo visokio blogio. Inuakai net nepastebėjo, kad naujos kartos gimstančios kolonizacijos metu pradėjo skirtis nuo savo tėvų. Išoriškai buvo labai panašūs, bet gabesni, judresni ir pajėgesni.
A.: Kodėl ?
D.: Todėl, kad jie vykdė eksperimentus sujungdami savo DNR kodą su Inuakų kodu, o vėliau implantuodavo gyventojams tai, ką išgaudavo, tokiu būdu sukurdami naują kartą.
A.: Ir kam jiems to reikėjo ?
D.: Jiems buvo reikalingi protingi darbininkai, sugebantys protingai mąstyti ir dirbti su instrumentais, kuriuos jie atsivežė.
A.: O ko jie ieškojo ?
D.: Aukso, silicio, kristalų ir kito tipo rūdos.
A.: Kam jie tai naudojo ?
D.: Didesnę dalį išsiųsdavo į savo gimtąją planetą. Ten juos naudodavo kosminių laivų statybai, bet daugiausiai užtikrinti savo rūšies išlikimui.
A.: O kas jie tokie ?
D.: Jie vadina save Annunaki, ir yra kilę iš Drakono žvaigždyno.
A.: Ar tas kryžminimas buvo sėkmingas ?
D.: Iš vienos pusės taip, kadangi Inuakai stipriai pasistūmėjo evoliucijos keliu. Jie pradėjo mąstyti, suvokti, skverbtis į esmę ir evoliucionuoti. Jie pasistatė sau namus ir sukūrė kažką panašaus į miestus.
A.: Ar visi buvo pakeisti ?
D.: Egzistavo dar keli atsiskyrę klanai, bet Annunakai juos sunaikino.
A.:  Po genetinės modifikacijos jų gyvenimo trukmė pailgėjo ?
D.: Inuakai pradėjo gyventi ilgiau pagrinde dėl to, kad daugiau neliko pavojų. Nebuvo karų, smurtinės mirties, maistas tapo įvairesnis, nes jie buvo išmokinti apdirbti žemę. Problema buvo tiktai ta, kad laikas nuo laiko dingdavo kai kurie asmenys. Bet Annunakai sakydavo, kad jie persikelia į kitą, aukštesnį lygį, kadangi buvo ypatingi. Annunakai pateikdavo save kaip aukščiausias dievybes.
A.: Tai panašu į religiją.
D.: Taip, tiktai melagingą.
A.: Kiek laiko tęsėsi kolonizacija ?
D.: Apie trisdešimt tūkstančių metų. Visą tą laiką jie ramiai gyveno planetoje.
A.: Kas buvo vėliau ?          
D.: Kartą, vienas iš Inuakų nusiėmė metalinį žiedą, kurį visi gaudavo iškart po gimimo. Pradžioje nusiimdavo tik kai jo niekas nematydavo, bet pabandęs kelis kartus jis pradėjo suprasti tikrąją dievybių prigimtį. Jis pradėjo jausti jų blogą kvapą ir žemas vibracijas. O dar vėliau jis pamatė kaip jie valgo Inuakus.
A.: Ką reiškia „valgo“ ?
D.: Paprasčiausiai. Tai buvo dar ir tam tikras ritualas.
A.: Koks ritualas ?
D.: Jie pakabindavo žmogų žemyn galva ir perpjaudavo gerklę. Nuleistą kraują surinkdavo į specialų indą, iš kurio jį gerdavo perduodami ratu visiems dalyvaujantiems. Paskui nuo aukos nulupdavo odą ir pasidalindavo mėsą, o likučius išmesdavo į jūrą.
A.: Tai reiškia jie iš tikrųjų buvo blogi ?
D.: Jie buvo labai blogi. Dabar apie juos jau žinoma gerokai daugiau. Jie – neigiamos būtybės. Gali palyginti juos su skėriais, kurie atėję kolonizuoja, žudo, vagia resursus, užteršia planetą, o paskui meta ir eina ieškoti kitos.
A.: Kodėl jie tai daro ?
D.: Todėl, kad jų planeta neturtinga išteklių ir šiuo metu netinkama gyvenimui. Jie egzistuoja kaip rūšis, bet tam jiems reikalingi kristalai. Jų kosminiai laivai pagaminti iš aukso ir silicio junginių. Jie nežudo vieni kitų, todėl jiems tenka maisto ieškotis kitur.
A.: Jie maitinasi tik mėsa ?
D.: Iš maisto jie ėda tik mėsą, bet dar jie maitinasi… gyvybe.
A.: Ką reiškia „gyvybe“ ?
D.: Milžiniškam kristale, kurį jie naudoja savo ritualų ir žudymų metu, jie laiko…mirties momento jausmą… ir kartas nuo karto prie jo liečiasi, kad pasikrautų tų vibracijų.
A.: Kas yra „mirties momento jausmas“ ?
D.: Energija išsiskirianti mirties metu labai galinga. Tokia pat galinga kaip ir pradėjimo metu. Būtent ją jie talpina į kristalą ir reikalui esant naudoja.
A.: Gerai, o ką ta energija daro ?
D.: Jos pagalba jie gyvena. Turi suprasti – pas juos neegzistuoja net mažiausi teigiami išgyvenimai. Jie nežino, kas yra meilė, nemoka jos išreikšti ir visapusiškai jos vengia. Jie pačios negatyviausios būtybės visatoje. Jie neturi nei sąžinės nei gailesčio, nei užuojautos. Vienintelis jų tikslas – rūšies išlikimas.
A.: Ar jie vis dar gyvena Inua planetoje ?
D.: Ne, jie seniai ją paliko. Bet jie valdė ją daugiau nei du šimtus tūkstančių metų.
A.: Man rodos tu sakei trisdešimt.
D.: Trisdešimt tūkstančių metų jie laikė Inuakus vergijoje, jeigu galima taip pavadinti. Paskui Inuakai sukilo, prasidėjo rimta konfrontacija, per kurią buvo prarasta daug gyvybių iš abiejų pusių. Ir atrodo viskas buvo išspręsta, nes Annunakai nusprendė išskristi. Bet tai buvo apgavystė, jie tik apsimetė. Su jiems atsidavusių Inuakų pagalba, jie prisistatė požeminių bazių, kur ir slėpėsi beveik du šimtus tūkstančių metų. Iš ten jie valdė planetą, užsiimdami tuo pačiu, kuo ir anksčiau.
A.: Ir Inuakai nieko nepastebėjo ?
D.: Ne, juo labiau, kad jie skirdavo į aukščiausių šalies vadovų postus jiems atsidavusius Inuakus, kurie jiems padėdavo žaisdami dvigubą žaidimą, tarnaudami iš tikrųjų Annunakams.
A.: Bet jie juk mirdavo.
D.: Mirdavo, palikdami įpėdinius apmokytus tarnauti būtent tam tikslui.
A.: O kaip jūs iš jų išsivadavot ?
D.: Po daugelio metų, Inua planetoje įvyko kvantinis šuolis. Naujas energetinis lygis daugiau neleido Annunakams gyventi toje žemėje. Viskas paprasta – jie daugiau negalėjo pasilikti ir patys išėjo.
A.: Kur jie išėjo ?
D.: Išskrido į kitus dangaus kūnus. Jie vis ieško planetų atitinkančių jiems būdingas gyvenimo sąlygas ir turtingų resursais.
A.: Bet juk pas Inuakus nuo jų liko kažkas genetiniame lygmenyje.
D.: Taip, dar ir šiuo metu galima rasti jų pėdsakus DNR kode. Po pakilimo prireikė dar apie tūkstančio metų, kad būtų pašalintas neigiamas poveikis. Visiškai.
A.: Kaip supratau dabar jau ilgą laiką Inuakai gyvena išreikšdami save tik teigiamai.
D.: Taip, tą aš ir noriu  pasakyti, kad viską galima pakeisti. Reikalingas tiktai noras.
A.: O Inuakai iki šuolio suprato, kas jie iš tikrųjų ?
D.: Tik kai kurie. Tiesą sakant, viskas buvo vykdoma tiesiog tobulai. Dėka daugybės jiems atsidavusių Inuakų, viskas planetoje vyko taip, kad niekas nieko nesuprastų. Tie, kurie kalbėdavo daugiau nei reikia, būdavo sunaikinami arba jiems atlikdavo tam tikras procedūras, sunaikindami jų valią ir galimybę priešintis. Visuomenės struktūra buvo sumanyta taip, kad visi būtų bejėgiai,  niekas negalėtų priešintis.
A.: Tai reiškia, kad Annunakai buvo aukštesnė, labiau pažengusi rasė.
D.: Jie buvo labiau pažengę už Inuakus pagal daugelį parametrų. Labiausiai tame, ką mes vadiname intelektu. Be to jie buvo telepatai. Jie sugebėdavo bendrauti per atstumą, paveikti mąstymą ir galų gale turėjo pažangiausias technologijas.
A.: O jie neperdavė dalies savo sugebėjimų genetiškai susikryžminę su Inuakais ?
D.: Žinoma perdavė, nors ir stengėsi to nedaryti. Būtent dėl tos priežasties daugelį tūkstančių metų Inuakus nuodijo, pridėdami įvairiausių chemikalų į jų maistą, vandenį ir žemę.
A.: Kas tai buvo per medžiagos ?
D.: Medžiagos, kurios blokuodavo priėjimą prie to informacijos geno. Tos savybės atsirado tik po pakilimo.
A.: Bet, vis gi, kaip aš supratau, Inuakai pasiekė tokį išsivystymo lygį tik dėka Annunakų.
D.: Taip.
A.: Tai reiškia, kad be jų pagalbos Inua šiuo metu nebūtų galėjusi būti tokia, kokia yra dabar.
D.: Visai teisingai.
A.: Tai reiškia, kad planeta buvo pasmerkta šitai kolonizacijai, kad galėtų vystytis ?
D.: Taip. Tai reikėjo kažkaip išnaudoti. Niekas Visatoje nevyksta šiaip sau.
A.: Ar tie Annunakai sena rasė ?
D.: Jie atsirado Visatoje vieni iš pirmųjų.
A.: Jie taip pat atsirado iš Matricos ?
D.: Viskas atsiranda iš Matricos ir viskas ten grįžta.
A.: Bet juk jie turi savo vietą, savo segmentą Matricoje. Jei jie genetiškai pakeitė Inua gyventojus, reiškia ir jie perėjo į jų segmentą.
D.: Ne, jie liko Inua segmente. Planetos ir jų gyventojai išlaiko savo priklausomybę.
A.: O tie Inuakai, kurie mirė iki genetinių pakeitimų ?
D.: Jie taip pat liko Inua segmente, o naujai reinkarnavęsi, jau gavo Annunakų DNR kodą.
A.: Tai reiškia, kad iš savo segmento išeiti neįmanoma, kiek tu besivystytum ?
D.: Taip. Pereina arba visi iš karto, arba niekas.
A.: O tie mūsų šventieji, kurie, kaip sakoma, išėjo pas Dievą ?
D.: Jie išėjo į Matricos žemės segmentą, iš kurio ir inkarnuosis naujiems gyvenimams, jeigu tai bus būtina, arba liks ten kaip vadovai. Tai atsitinka su tais, kurie išmoksta visas pamokas ir jas pritaiko gyvenime.
A.: Tai kaip suprantu, kiek mes betobulėtume, į kitą segmentą mes pereisime tik visi kartu.
D.: Taip, mes visi esame – viena. Mes ir mūsų planeta. Mes galime evoliucionuoti tik kartu.
A.: O jei dauguma evoliucionuoja, o kažkas ne, kas atsitinka su jais ?
D.: Jei mes kalbame būtent apie Žemę, kurį ruošiasi didžiulėms permainoms, tada situacija gali pasirodyti šiek tiek kitokia. Astralinis kūnas ne taip dažnai gauna galimybę pakilti – tam reikia šimtų tūkstančių metų pasiruošimo. Tuo metu žmonės ateina į Žemę inkarnuodamiesi, įsisąmonindami įvairias vibracijas, studijuodami planetą ir jos emocijas visais aspektais. Šiuo metu, nuspręsta, kad Matricos lygyje mes pasiruošę. Tie, kas neatitinką reikalavimų bus sugrąžinti į Matricą dar iki to momento kol pakilimas nebus visiškai baigtas. Ir tik po to bus sprendžiama, kuris iš jų turės šansą dar kartą sugrįžti į Žemę. Likusieji bus išstumti iš to segmento ir pereis į kitą, specialiai tam sukurtą. Ten atsidurs sielos iš įvairių segmentų, atitinkančios viena kitą pagal vibracijų lygį. Jos susijungs sukurdamos naują Matricos segmentą.
A.: Tai reiškia, jos pradės viską iš naujo ?
D.: Taip.
A.: Ir jiems vėl reikės inkarnuotis ?
D.: Taip, kitose planetose. Naujose.
A.: Taip pat kaip čia ? Pamiršus, kad kažkada gyveno ?
D.: Taip, tai Matricos įstatymas.
A.: Ir Inuakai taip pat pamiršdavo ?
D.: Žinoma, kaip aš jau sakiau. Tai įstatymas.
A.: Reiškia tie, kurie nepaklus daugumai, mus paliks ?
D.: Taip, tik ne daugumai, tiksliau – mažumai…
A.: Kaip tai ?
D.: Planeta įvykdys šuolį, žmonėms taip pat reikės pakilti. Tai yra tai kas įvyks. Ir tai bus be jokių nukrypimų. O tie, kas nepasiruošę, bus automatiškai pašalinti iš segmento.
A.: Bet juk tu sakei, kad viskas priklauso nuo daugumos!
D.: Taip, bet dabar ypatingas atvejis – tokie dalykai vyksta ypatingai retai. Todėl visas dėmesys dabar sutelktas į Žemę. Ypatingai todėl, kad fizinio kūno išsaugojimas vyksta pirmą kartą per visą Visatos gyvavimą.
A.: O Inuakai neišsaugojo fizinio kūno ?
D.: Išsaugojo tik kaip formą, bet dabar jie turi kitą struktūrą, tankį, smegenų struktūra buvo pakeista, taip pat nervų sistema. Dabar jie kitokie, lyginant su tuo, kokie buvo. Bet išorinė išvaizda išsaugota.
A.: O mes liksime visai tokie pat ?
D.: Taip, toks yra noras.
A.: O jeigu nepavyks ?
D.: To niekas nežino, išskyrus Dievą. Jeigu nepavyks, reiškia taip turėjo būti.
A.: O kas atsitiks su Žeme jeigu nepavyks ?
D.: Ji nustos egzistavusi. Taip pat ir saulės sistema. Bet aš nemanau, kad tai galėtų atsitikti. Mūsų saulės sistemos planetos pradėjo keistis. Ir jos, ir Saulė ruošiasi. Tai būtų bereikalingas energijos švaistymas, jei Matrica leistų atsitikti kažkam panašaus. Pagalvok, juk planetai prireikė milijonų metų, kad tai pasiektų. Kam dėti tiek pastangų, kad paskui viską būtų sunaikinta ? Visatoje viskas turi prasmę, niekas nenutinka tiesiog šiaip sau.
A.: Bet juk egzistuoja bent maža tikimybė, kad mes patirsim nesėkmę.
D.: Visada egzistuoja dvi galimybės, bet aš manau, kad viskas bus gerai.
A.: Tikėkimės.
D.: Šiandien aš jau norėčiau baigti, o kitą kartą dar pakalbėti apie Žemę.

Įdomu? Sudominkite ir kitus! Pasidalinkite ir tęskite skaitymą.
Dalintis

Junkitės prie mūsų Facebooke
ir
sekite mus Instagram @anomalija.lt

Aš jau Jus seku (uždaryti ir daugiau nerodyti)!

 

VII dalis…


Leave a Reply

2500
Naujausius Seniausius Geriausius
lol

tipo dar nebuwo issivyste ir buwo kaip zmones… o inuakai kai jau persoko tipo

Marius

„Kartais jie išeidavo į sausumą ir naikindavo žmones. Todėl žmonės priprato gyventi uolose arba medžiuose. Jie statydavo namelius iš lianų ir ten miegodavo.“
Visame tekste jis savo rase vadino Inuaki, kaipgi čia staiga pradėjo vadint žmonėmis ?