Aryana Havah „Inuaki. Reptilija Manyje“ (IV)

A.: Šiandien aš norėčiau pakalbėti apie tai, kaip tu papuolei čia, į žemę ir kodėl ? Tu pats išsirinkai vietą, tėvus ?
D.: Ne, jie buvo vienas iš galimų variantų tuo metu.
A.: Ir tu atėjai, inkarnavaisi ir gimei kaip jų vaikas ?
D.: Aš negimiau.
A.: Manau, kad gimei. Kaip kitaip ?
D.:Tai šiek tiek sudėtingiau. Jie jau turėjo savo vaiką, kuris normaliai gimė po devynių mėnesių nėštumo, kaip ir visi žemiečiai. Deja, jis buvo per daug ligotas ir sąryšyje su tuo turėjo palikti šį pasaulį. Tada aš užėmiau jo vietą.
A.: Ar galėtum patikslinti ? Aš nieko nesupratau.
D.: Jų vaikas, Deividas, gimė tam, kad mirtų. Tai buvo programa, su kuria jisai perėjo gimimą. Jis turėjo išeiti būdamas šešių mėnesių. Tada Matricoje buvo nuspręsta, kad aš užimsiu jo vietą.
A.: Aišku, bet kaip ? Ar jie nepastebėjo, kad vaikas ne tas ?
D.: Ne, juk aš tik perėmiau jo kūną.
A.: Vistiek nesuprantu. Kaip tai įmanoma ?
D.: Tiesiog vaikas gimė silpnas. Jis visą laiką sirgo. Kai jam suėjo šeši mėnesiai mama pastebėjo, kad jis guli lovytėje jau komoje. Ji nubėgo su juo į ligoninę, kur jį pabandė reanimuoti, bet jis mirė. Po kelių minučių jo širdis nustojo plakti.Tada jo siela atsiskyrė ir aš perėmiau kūną. Gydytojai pamanė, kad jiems pavyko berniuką atgaivinti, tačiau buvo ne taip. Jis išėjo.
A.: Ir jie nieko nepastebėjo ?
D.: Ne, o ir negalėjo. Kūnas juk liko tas pats.
A.: Tu įėjai į kūną, suprasdamas, kas esi ?
D.: Įėjimo metu aš žinojau kas esu. Bet biologinis amžius ir kūno funkcijos neleido man elgtis kitaip nei kūdikis. Paskui mano atmintis pradingo ir aš turėjau praeiti visus mokymosi lygius kaip ir kiekvienas mirtingasis.
A.: Dėl ko ?
D.: Dėl to, kad galėčiau išmokti adaptuotis prie žmogiškų vibracijų ir vibracijų vietos, kurioje man teks gyventi. Kad galėčiau suprasti jų mentalitetą ir jų gyvenimą.
A.: Tu praradai daug laiko!
D.: Visai ne. Aš gavau Kalėdas, su jų džiaugsmu ir šviesa. Velykas, šventes, žaidimus su kitais vaikais. Mes šito neturime. Mes nepažįstame tokios vibracijų jėgos. Inua planetoje tai neegzistuoja. Tu supratimo neturi, kaip tai nuostabu – žaisti su sniegu, mėtytis juo, jausti šaltį.
A.: Taip, jeigu žiūrėti iš tokios pozicijos, tai tikrai egzistuoja labai daug naujo…
D.: Bet kad tai suprastum, privalai tai išgyventi, pajusti. Suprasti tiek, kad ir liūdesys pasidarytų gražus. Ilgesys šeimos, artimųjų, šuniuko…
A.: Gal ir taip, bet ne viskas taip gražu.
D.: Viskas – gražu, todėl, kad tai nauja, ypatinga patirtis. Bet koks išgyvenimas, jausmas identifikuoja tave kaip būtybę. Viskas ir visi čia artėja tik prie vieno tikslo – išmokti, įsisąmoninti gyvenimo pamokas šiame vibracijų lygmenyje. Tai speciali mokykla, kurios pamokas išmoksta tie, kurie sugeba ją praeiti.
A.: O kada tu sužinojai kas atsitiko ? Kada tu suvokei kas tu ?
D.: Kai man buvo penki metai. Pamenu, buvo Kūčių vakaras. Kūčios mano mėgstamiausia šventė. Mama man pasakė, kad ateis Kalėdų senelis. Aš taip susijaudinau, kad negalėjau užmigti. Tada aš pradėjau mintimis kalbėtis su savimi, klausti kažko, ir kaip tik tada man kažkas pradėjo atsakinėti. Man prireikė gana nemažai laiko, kad suprasčiau, kas vyksta. Blogiausia buvo, kad man viską teko aiškintis pačiam. Nei mama, nei tėtis nenorėjo manęs net klausyti, ir netgi uždraudė man tai aptarinėti su kitais. O paskui mano draugas Vladucas pasakė, kad aš keistas ir jei aš nebaigsiu su tais pokštais, jis nustos su manimi žaisti.
A.: Taip tu užmezgei ryšį su Agchtonu ?
D.: Tiksliau jis užmezgė ryšį su manim. Jis pasakė, kad buvau stebimas visą laiką ir suėjo į kontaktą tik tada, kai mano ryšys su žeme buvo visiškai užmegztas.
A.: Kodėl ?
D.: Todėl, kad egzistavo tikimybė, kad prisiminęs aš galiu užsimanyti išeiti.
A.: Ar tai butu buvę blogai ?
D.: Taip, kadangi aš atėjau su misija, kurią reikia užbaigti.
A.: Agchtonas papasakojo tau apie Inua ?
D.: Papasakojo – nevisai tikslu. Aš lyg peržiūrėjau filmą. Aš žiūrėjau vidiniu matymu, taip lyg mano galvoje būtų televizorius. Viską nuo pat mano gimimo iki momento, kai aš išėjau. Aš peržiūrėjau planetos istoriją, iš naujo išgyvenau visą savo buvusį gyvenimą ir prisiminiau viską, ką žinojau. Tose vietose, kur man buvo neaišku, klausiau ir jis man paaiškindavo parodydamas vaizdus, garsus ir vibracijas.
A.: Ar tu mirei Inua planetoje, kad galėtum atgimti čia ?
D.: Aš nemiriau, aš perėjau į kitą planą, sąmoningai išskaidydamas savo kūną ir laukdamas tinkamo momento persikelti čia.
A.: Tai tavo tėvai buvo parinkti iš anksto ?
D.: Ne, šis sprendimas buvo priimtas jau paskutiniu momentu.
A.: Bet tu sakei, kad laukei tinkamos progos!
D.: Taip, bet man buvo parinkti kiti tėvai. Tai buvo jauna pora, ezoterinių srovių pasekėjai, aktyviai dalyvaujantys vienos ezoterinės mokyklos veikloje. Mergina turėjo pastoti ir pagimdyti mane. Tokiu būdu aš būčiau turėjęs visą man reikalingą palaikymą, ir aš būčiau galėjęs išreikšti savo žinias daug anksčiau ir optimalesnėm sąlygom.
A.: Ar jie persigalvojo ? Nenorėjo turėti vaikų ?
D.: Ne, jie mane pradėjo. Aš netgi pradėjau perėjimo į kūną procesą, bet mama apsigalvojo ir nutraukė nėštumą.
A.: Bet jei tu buvai ypatinga būtybė, tau padėjo, kodėl jūs jos neperspėjot ?
D.: Mes jai kalbėjom, bet ji nusprendė kad yra per jauna. Jai buvo siunčiami vaizdai, išgyvenimai, bet jos baimė maišė jai tai suprasti. Apskritai, baimė ir pyktis, tai vieninteliai žemės jausmai, kurie blokuoja priėjimą prie žinių ir trukdo evoliucijai.
A.: Ir tu negalėjai laukti kitos galimybės ?
D.:  Ne, Matricoje negalima likti per ilgai. Jei aš dar būčiau truputį palaukęs, man būtų reikėję save išskaidyti arba vėl gimti Inuakiu. Taip gavosi, kad aš užėmiau Deivido vietą.
A.: Matricoje tu buvai apribotas laiko rėmų ?
D.: Taip, bet tik tuo atveju, kai nori išsaugoti savo patirtį ir žinias iš buvusio įsikūnijimo. Matricos energija gali pažeisti būtybės vientisumą, jei ten praleidžiama per daug laiko.
A.: O su būtybe, kuri buvo gimusi Deividu, kas atsitiko ?
D.: Ji sugrįžo į Matricą ir laukia naujos galimybės ateiti.
A.: O tai teisinga ?
D.: Taip, ji juk perėjo į aukštesnį lygį, nei buvo pasiekusi iki šios patirties.
A.: Kodėl?
D.: Nes ji atėjo čia su tikslu palikti kūną. Kurį aš ir perėmiau.
A.: Ar tu perėmei ir jo karmą ?
D.: Nevisai, tu neteisingai supranti, kas yra karma. Aš perėmiau didžiąją dalį pažeidimų, kuriuos jis buvo palikęs Matricoje. Bet tik tuos, kuriuos jis buvo atėjęs ištaisyti. Kiti liko tam pačiam Matricos segmente, kuriame yra ir dabar. Jis ištaisys juos, kai bus nuspręsta.
A.: Tai reiškia, kad tau teks susidurti su jo problemomis ?
D.: Taip.
A.: O jei jam ateityje lemta turėti labai rimtų problemų su sveikata ?
D.: Aš jas ištverčiau. Juk jos kiltų iš to, ką paliko jis ir ką atsinešiau aš. Be to, viską galima pataisyti, jei žinai kaip.
A.: Teisingai, jeigu žinai kaip.
D.: Mes visi tai žinome. Didžiausia problema tame, kad žemiečiai nenori to suvokti.
A.: Galėtum man apibūdinti kūno perėmimo procesą ?
D.: Taip, tai atvirkštinis procesas to, ką mes vadiname mirtimi. Sfera po truputį atsilaisvina, ir tuo metu, kai ji visai atitrūksta nuo kūno, kita sfera perima jos vietą. Ji paskleidžia savo spindulius nuo galvos per stuburą į širdį, galūnes ir kitus organus. Paskui kūnas gauna šviesos energijos iškrovą, kuri ateina tiesiogiai iš Matricos. Ji panaši į žaibą, trumpas, bet labai stiprus blyksnis. Po to pradedi jausti kūną lyg jis visada buvo tavo. Jauti, jei ką skauda, kutena ar duria ir gali jį valdyti. Bet, kaip aš jau sakiau, aš buvau apribotas, kadangi mano smegenys galėjo priimti tiktai tokią informaciją, kuri atitinką šešių mėnesių kūdikį.
A.: Ar galima perimti suaugusio žmogaus kūną ?
D.: Taip, tada tu įgauni visus suaugusio kūno privalumus ir iš karto gali atlikti daugiau veiksmų.
A.: Ar tokiu atveju tavo pasąmonė būtu aktyvi ?
D.: Ne, kadangi ir tuo atveju reikėtų priprasti prie kūno, jo aplinkos ir žemės vibracijų.
A.: Ar tokiu atveju įvyksta amnezija ir aš neprisiminčiau artimųjų, giminių ir draugų ?
D.: Amnezijos nebūtų, nes su kūnu perimama ir informacija. Prisiminimai apie dabartinį gyvenimą egzistuoja kaip Matricoje, taip ir smegenyse. Tiksliau, Matricoje laikoma tik minčių ir darbų energija, tuo tarpu kai prisiminimai saugomi kūne. Taip pat kaip ir jausmai, ir išgyvenimai.
A.: Ar jie nedaro įtakos Matricai ?
D.: Žinoma daro. Jie sukuria pažeidimus, tiktai kitokio tipo, kurie saugomi tame Matricos segmente, kuris atitinką būtent tą sielą. Žemiški išgyvenimai ir jausmai suteikia kūnui galimybę gerai funkcionuoti. Kūnas, kaip žemiškoji transporto priemonė, yra maitinamas energijomis, maistu ir išgyvenimais.
A.: O kada būtybė suvokia, kad kūnas jai nepriklausė nuo pat pradžių ?
D.: Tai priklauso nuo sugebėjimo adaptuotis. Čia griežtos taisyklės neegzistuoja. Ji atranda tai, kai tik jos vibracijos susiderina su kūnu ir aplinka.
A.: Ar daug tokių žmonių ?
D.: Nežinau. Žinau tik, kad iš Inua planetos atėjo dešimt.
A.: Kartu su tavimi ?
D.: Ne, skirtingu metu. Aš buvau trečias.
A.: O likusieji žino ?
D.: Agchtonas sakė, kad gali bendrauti su septyniais ir dar manimi.
A.: O kas atsitiko su dar dviem?
D.: Perėmimas nepavyko. Visada egzistuoja tam tikra rizika.
A.: Ar jie turi galimybę persikūnyti ?
D.: Ne.
A.: Ir kiek laiko jie taip prabus ?
D.: Jie galės išeiti, kai mirs kūnas. Kai pasibaigs kūno programa.
A.: Ir negalima nieko padaryti ?
D.: Ne, įstatymams reikia paklusti. Visame egzistuoja sava logika.
A.: O kodėl panašūs atvejai atsitinka ?
D.: Kiek aš žinau, vienas perėmimas truko per ilgai ir buvo pažeistos smegenys dėl deguonies trūkumo. O su kitu įvyko nenumatytas incidentas. Jau kūno perėmimo metu siela, turėjusi jį palikti, apsigalvojo kaip tik tuo metu, kai naujos sielos sfera prisijungė prie kūno ir dabar jį valdo dvi sielos. Tai sukuria stiprius sistemos pažeidimus, kurių neįmanoma kontroliuoti.
A.: Nejaugi to nežinojo iš anksto ?
D.: Kaip galima žinoti, kad siela pažeis įstatymą ir trukdys ?
A.: O kaip sekasi kitiems ?
D.: Kiek žinau, su jais viskas gerai, jie pradėjo bendravimą. Vienas netgi stipriai lenkia mane, nes jį palaiko tėvai.
A.: O kuom užsiima jo tėvai ?
D.: Jie tyrinėtojai. Taip pat jie priklauso Rozenkreicerių Ordinui ir turi priėjimą prie aukščiausiųjų ezoterinių žinių.
A.: Bet argi tai ne sataniškoji organizacija ?
D.: Ne, tai visai kas kita. Tiesa, kai kurie rūpinasi labiau savo gerove, nei evoliucija ir altruizmu, bet tie, apie kuriuos aš kalbu, jokiu būdu negali būti blogi.
A.: Ar jie Rumunijoje ?
D.: Ne – čia aš vienas. Iš sėkmingai įsikūnijusių, tris Amerikoje, vienas-Prancūzijoje, vienas-Kinijoje, du-Vokietijoje. Ir dar vienas. Bet Agchtonas negali kol kas atskleisti jo buvimo vietos.
A.: Kodėl buvo parinktos būtent tos šalys ?
D.: Taip buvo nuspręsta ryšium su įvykių, kurie nusimato, svarba.
A.: Galėčiau spėti, kad mes, Kinija ir Prancūzija neįprastuose įvykiuose nedalyvausim.
D.: Priešingai. Tik čia nebus tiek daug darbo. Viskas praeis ramiai.
A.: Kodėl ?
D.: Mes turime privalumų. Mūsų protėvių kolektyvinė sąmonė mums labai daug padės.
A.: Ką tuo nori pasakyti ?
D.: Čia, šioje žemėje, gyveno labai išsivysčiusios būtybės, kurios paliko ateities kartoms kažką panašaus į energetinį rutulį, kuriame saugoma labai svarbi informacija. Ją atras nustatytu laiku. Kai tik mes ją rasim, gausim atsakymus į visus mums rūpimus klausimus, kurie iškilo evoliucijos raidos metu. Į klausimus, kurių atsakymai buvo visada slepiami ir maskuojami.
A.: Gal galėtum pateikti pavyzdžių ?
D.: Ne, nes tai nėra mano tikslas.
A.: Ar daug laiko praeis, kol mes atrasim šį lobį ?
D.: Ne, kai kas jį jau rado ir dalinasi gauta informacija.
A.: O kodėl mes nežinom ?
D.: Mes girdim, bet mums neįdomu. Dauguma galvoja, kad tai pasakos.
A.: Ar visa Rumunija buvo apgyvendinta tų būtybių ?
D.: Labiausiai šalies centras. Ten, kalnuose, paslėptas lobis, ypatingai vertinga informacija.
A.: Kodėl jos niekas dar nerado ?
D.: Agchtonas sako, kad apie ją žino pakankamai daug žmonių, tik jie nenori apie tai pasakoti. Daug kas ten jau pabuvojo. Tai tipiška rumunams. Jei tu išgirsti kažką, ko tau girdėti nereikėtų, tau iš karto sakoma, kad tave apgavo, kad tu ne taip supratai. Mums tiesiog neleidžiama žinoti. Kai ateis tam laikas, visi apie tai sužinos.
A.: Ką galėtum papasakoti apie mūsų šalį ?
D.: Tai vienintelė šalis, turinti aktyvias septynias čakras.
A.: O kitos to neturi ?
D.: Ne, Žemė, savo ruožtu, turi septynis energetinius centrus išmėtytus po visą jos paviršių, ir nė viena kita šalis neturi visų septynių. Būtent todėl Rumuniją užvaldė ir pavergė tam tikros blogio organizacijos.
A.: Galėtum pasakyti kur yra Žemės čakros ?
D.: Kalifornijoje, Pietų Amerikoje, Australijoje, Anglijoje, Egipte, Irane ir Tibete.
A.: O Rumunijos čakros ?
D.: Viena – Symbate De Suss-Recha, antra – Raryu kalnuose, trečia – greta Shimleulom Sylvanas, ketvirta – Kapidave, penkta – Sermisegetuze, šešta – Parynge, septinta – kalnų Karpat Dzhetichi rajone. Tik, žinoma, ne ta seka, kurią aš tau jas išvardinau. Jų tikrosios paskirties kol kas negalima atskleisti ir jos dar nėra pilnai aktyvuotos.
A.: Kalnai Bucegi, ar galėtum ką nors pasakyti apie juos ?
D.: Ten, kaip ir Chahleu, yra tas informacinis lobis, apie kurį tau pasakojau. Jei žmonės įdėmiai pažiūrėtų, tai tikrai jį pastebėtų. Tose vietose yra energetinės formos – piramidės, kvadratiniu pagrindu. Šiuo metu jos atrodo kaip hologramos. Bet artėjant tam tikriems įvykiams, jos vis labiau ir labiau išryškės.
A.: Kokia tų piramidžių paskirtis ?
D.: Jos saugo šalį nuo tam tikrų energetinių atakų ir skleidžia minties energiją, kuria siekiama apsaugoti ir paskatinti dvasiniam tobulėjimui. Galima sakyti, kad jų paskirtis pakelti visos šalies vibracijų lygį. Kaip vietovės, taip ir žmonių.
A.: Tie energetiniai centrai panašūs į žmogaus ?
D.: Taip, jie identiški. Jų tokios pačios spalvos ir funkcijos.
A.: O kam jie reikalingi ?
D.: Jie valdo, gerina ir prižiūri Žemės egzistavimą. Taip kaip ir žmogaus energetiniai centrai reguliuoja viso organizmo veiklą. Žmonės turi lygiai tokį patį kiekį energetinių centrų, kadangi gyvendami čia, jie turi atitikti planetą vibracijų lygmenyje.
A.: O Rumunijos čakros ?
D.: Jos pradėtos aktyvuoti jau nuo 1986 metų ir pradės funkcionuoti pilnu režimu 2011 metais.
A.: Ir vis tik, kokia jų paskirtis ?
D.: Galiu pasakyti tik tiek, kad Rumunijos žemės egzistuoja nuo pat Žemės egzistavimo pradžios. Čia buvo sukurtos pirmosios gyvos būtybės, kurios vėliau pasklido po visą planetą. Ši šalis atliks svarbų vaidmenį ateityje. Kolektyvinė sąmonė, palikta mūsų protėvių, sprogs, įsiliedama į širdis tų, kuriems pavyks išgyventi.
A.: Išgyventi ?
D.: Taip, kadangi tuo laikotarpiu mūsų nesaugos. Ir tai labai gerai. Nevisi žmonės pasirengę pereiti į kitą egzistavimo plotmę, bet apie tai aš negaliu diskutuoti.
A.: Gali pasakyti, ar bus kas nors negero pasauliniu lygiu ateinančiais metais ?
D.: Taip, bus problemų.
A.: Kokių problemų ?
D.: Susijusių su vandeniu. Bet daugiau man neleidžiama žinoti.
A.: Ar Rumunija taip pat nukentės nuo vandens ?
D.: Ne, čia problemos bus pagrinde ekonominės. Tiksliau bus arba ekonominės, arba žemės drebėjimai.
A.: Smulkiau negalėtum papasakoti ?
D.: Ne, aš jau norėčiau šiandien baigti.

Prieš išeinant, paprašiau Deivido pakviesti į kabinetą savo mamą. Ji papasakojo, kad po gimimo jos sūnus buvo labai silpnas ir pirmuosius šešis mėnesius pastoviai sirgdavo. Kažkur tokiame amžiuje jis buvo ant mirties slenksčio dėl sunkaus plaučių uždegimo – mirtino, kadangi vaikas netoleravo antibiotikų. Ji pasakė, kad gydytojai porą minučių bandė grąžinti jį į gyvenimą, o jo pasveikimas buvo labiau panašus į stebuklą. Be to, vėliau Deividas visiškai pasveiko ir daugiau niekada nesirgo.

Junkitės prie mūsų Facebooke
ir
sekite mus Instagram @anomalija.lt

Aš jau Jus seku!

 

Aš su ja atsisveikinau ir palydėjau iki durų. Prieš peržengdama slenkstį, ji pasisuko į mane ir dvejodama pasakė:  „žinote…tai toks keistas jausmas… nenoriu, kad jūs pagalvotumėt, kad išprotėjau…bet tada… kai jį grąžino į gyvenimą, ir jis atmerkė akis… man pasirodė, kad tai daugiau ne jis! Kalbėjau apie tai su kunigu… užsakinėjau valančias mišias… egzorcizmą. Kaip jūs manote, ar gali būti, kad jis apsėstas?“

 

Jau norėjau atsakyti, bet ji mane aplenkė, skubiai tardama: „Prašau jūsų, nieko nesakykite. Aš nepasiruošusi tai sužinoti. Aš nenoriu turėti namuose pabaisos!“
Dar ilgai mąsčiau po jų išėjimo. Galvojau, ar vertėtų duoti jo motinai paklausyti mūsų pokalbio įrašų. Ir vis tik aš nusprendžiau to nedaryti, nepaklausus išankstinio leidimo.

 

V dalis…


Facebook komentarai
7 komentarų "Aryana Havah „Inuaki. Reptilija Manyje“ (IV)"
2500
Rūšiuoti pagal:   Naujausius | Seniausius | Geriausius
broske

su vandeniu susijusi katastrofa 2012 metais Tailande cunamis

opc

vis paminimi šio pokalbio garso įrašai. būtų įdomu juos užtikti, jei jie išvis egzistuoja

atlantas

yra siaip bet tik rumunu kalba,maciau viena karta bet neprisimenu kaip vadinasi

Tomas

jo kaip serijalas;D tik skaitomas;/ bet vistiek geresnis nei pasmerkti;D

Minde

Neidomu taip viska is karto :D Man cia kaip serialas kazkoks :D uzeini ir skaitai serija :D

Atsakovui

Pasigooglink ir surasi.

atsakovas

Kaip iš filmo viskas. Žiūrėk, gale motina jį nužudys. Ir pasibaigs visi pasakojimai. Chm ,kuo toliau, tuo idomiau, kuo baigsis ši fantazija :)

wpDiscuz