Aryana Havah „Inuaki. Reptilija Manyje“ (III)

A.: Gal pradėkime nuo tos vietos kur mes praeitą kartą baigėme. Mes sustojome ties augalais ir gyvūnais.
D.: Taip, mes kalbėjome apie sferą. Sferą turi viskas. Viskas, kas buvo sukurta, turi kažką panašaus į ją.  Žinai, kai žmogus nori pasistatyti namą, pirmiausiai atsiranda sfera. Ji prie nieko nepririšta, tiesiog sklando ore aplink žmogų, kai jis apie tą namą galvoja. Ir kai žmogus suformuluoja savo mintis, ji darosi vis ryškesnė, o kai namas pastatomas, lieka su juo tol kol jis stovės.
A.: O jeigu namas ar butas perkamas, o ne statomas savo rankomis?
D.: Tada tu perki ir sferą, kuri yra pastovi ir nekintama. Blogoji dalis yra ta, kad pirkdami namą, kuriame jau kažkas gyveno, jūs nusiperkate ir ten gyvenusių žmonių prisiminimus, patirtį, skausmą, džiaugsmą ir net mirtį.
A.: Ir visą tai mums daro įtaką ?
D.: Taip.
A.: Bet juk būna žmonių, kurie moka išvalyti namus. Energetiškai, turiu omeny, kas liečia vibracijas. Jie net gali matyti, kas tose vietose vyko ar gyveno.
D.: Taip, jie susijungia su sfera ir gauna informaciją. Jei jie turi tokį sugebėjimą jie gali sferą apvalyti – išvalyti trukdžius ir energetines šiukšles.
A.: O negalima būtų ją tiesiog sunaikinti ir sukurti naują ?
D.: Ne, ji priklauso tam tikrai vietai. Ji atsirado, kai tai buvo sukurta ir išnyks tik tada kai tas kūrinys nustos egzistavęs. Tai įstatymas.
A.: Reiškia, Dievas mus sukūrė ir mes turime sferą, ir mes galime kurti, ir tai, ką sukursim taip pat turės sferą.
D.: Nevisai tokią, bet kažką panašaus. Taip, mes galime kurti, kadangi esame iš Dievo. Todėl žmogus gali išrasti ir sukurti ką nors naujo. Tai yra mūsų vystymosi, progreso pagrindas.
A.: Tai reiškia, kad mes galime dirbti su Matrica ?
D.: Taip, mes bet kokiu atveju dirbame su Matrica, net jei nieko nekuriam. Visi mūsų gyvenimai ir darbai eina į Matricą.
A.: Kodėl ?
D.: Todėl, kad tai yra energijos forma, o matrica saugo energiją.
A.: Ir karma, ir likimas – viskas išeina iš ten ?
D.: Ne išeina, bet atsiranda ten. Sakykim, tu atlieki kažkokį veiksmą. Pavyzdžiui, padedi žmogui išsigydyti. Į Matricą įeina energijos forma, gera mintis, tavo noras padėti, ir palieka ten atspaudą. Tai ten lieka ir tam tikru momentu, kai to reikia, tau sugrąžinama.
A.: O kas atsitinka su blogais darbais ?
D.: Blogi darbai yra tiesiog ta pati energija, tik negatyvi jos forma. Ji Matricos niekaip neįtakoja. Kentės žmogus ją sukūręs. Tinkamu momentu tai bus pasiųsta žmogui atgal. Kadangi turi egzistuoti pusiausvyra. Kiek pas tave negatyvių minčių arba darbų, tiek jos bus grąžintos tau atgal nesėkmių formoje.
A.: O ar žmogus neturėtų veržtis link gėrio ir harmonijos ?
D.: Žinoma, Matrica ir yra harmonija, meilė ir tobulumas. Todėl viskas kas neatitinka jos poliariškumo yra atmetama. O tą galima padaryti, tik grąžinant tam, kas tai sukūrė. Juk tik Kūrėjas gali išskaidyti savo kūrinį į kitokią energiją.
A.: O karmos, angelai egzistuoja ?
D.: Taip, čia jie žinomi tokiu vardu. O iš tikrųjų jie būtybės koordinuojančios Matricą. Jie yra visiškoje harmonijoje su ja, gyvena joje ir atsako už pusiausvyros joje palaikymą. Todėl jie prižiūri, kad įsikūniję laikytųsi įstatymų. Žmogui visada sugrąžinama tai, ką jis sukūrė. Nuo pat pradžių Matrica davė jam sveikatą, protą, pusiausvyrą, taiką, o jis išspinduliavo pyktį, priešiškumą, kančią – jis ir gaus atgal visas šias energijas.
A.: Kitame gyvenime ?
D.: Taip, bet nebūtinai. Bet kokiu atveju geriau, kad jam visą tai sugrįžtų dar šiame gyvenime – taip žymiai paprasčiau.
A.: Bet mes juk kažkada buvom visi lygūs ?
D.: Mes ir esame lygūs. Ir visatoje, ir Matricoje visi lygūs. Mes žemiečiai esame vieno Matricos segmento dalis. Inua, pavyzdžiui, yra kito segmento dalis, bet mes vis tiek visi esame matricoje. Ir nors mes savarankiški, mes vistiek esame viena. Mes esame tų pačių kūrinijos energijų ir minčių dalis. Matricoje egzistuoja tam tikras segmentas, iš kurio mes buvome sukurti. Jo energija atitinka mus ir mus įtakoja. Subtiliajame lygmenyje mes visi susiję ir tai kas vyksta su vienu, vyksta su visais. Netgi daugiau – žemė ir saulės sistema glaudžiai susiję su žmogumi. Vieno žmogaus veiksmai įtakoja viską.
A.: Gerai, bet kodėl aš turėčiau būti atsakinga už tai, kad kažkas nusprendė susprogdinti atominę bombą?
D.: Todėl, kad tu tylėdama su tuo sutikai. Jeigu tie, kurie su tuo nesutinka susivienytų arba jeigu tu bent pagalvotum, kad tai nėra gerai, kad tai reikia kaip nors sustabdyti, jei tu panorėtum iš visos širdies, kad tai neįvyktų, tavo minties jėga įeitu į Matricą sukurdama energetinę bangą, kurią galėtų priimti ir perimti kiti žmonės. Šiuo metu žmones žemėje užvaldęs sunkus letarginis miegas. Jie net netrokšta sau taikos ir ramybės. Aš kalbu apie tikrus norus išeinančius iš sielos, o ne apie tai, apie ką kalbama tik todėl, kad taip atrodo teisinga.
A.: Aš nemanau, kad mano mintis apie taiką pasieks kokių nors rezultatų.
D.: Tu negalvoji – o kiti ir dar mažiau. Niekas nenori varginti savo galvos ir leidžia aplinkybėms tiesiog vykti. Mes galvojam, kad kažkas geresnis, protingesnis padarys viską už mus. Kam kažką daryti, kai galima nedaryti.
A.: Tai nevisai taip. Mes tiesiog nieko nežinom apie tokius dalykus. Mes kažką girdėję, bet niekas netiki, to juk neįmanoma įrodyti, pademonstruoti.
D.: Žinoma galima. Tik kiekvienas turi suprasti tai iš savo vidaus, o ne klausyti, ką kalba kiti. Žmonija mokina save sekti sąvokom, sprendimais ir informacija, kurią gauna iš kitų. Mes nusprendėme, kad mes gimstame, gyvename ir mirštame. Kodėl? Kas taip nusprendė.
A.: Dievas.
D.: Ne. Mes taip nusprendėm. Mes sukūrėme Matricoje mintį – energiją, prie kurios, žinoma, patys prisijungėme ir be to prijungiame savo vaikus, aiškindami jiems visą tai moksliškai. Mes save užprogramavom. O tu pasakyk, kad tu nenori prie jos jungtis, kad tau tai nepriimtina, kad nenori būti tos grupės dalimi, kad nori kažko kito.
A.: Ir man pavyks ?
D.: Daugiau, nei tiesiog pavyks. Tu sukursi naują mintį – energiją, prie kurios galės prisijungti visi kas to nori, kas nori tai suprasti.
A.: O kaip man priversti juos suprasti ?
D.: Aš siūlau visiems, kurie perskaitys šitą knygą, prisijungti kartu su mumis kiekvieną sekmadienį 22.30 val. prie naujos minties – energijos, kuri kalba apie tai, kad žmogus – nemirtingas. Jis gimsta, suauga ir taip ir lieka. Stiprus, sveikas ir pilnas energijos.
A.: Bet juk tai prives prie gyventojų pertekliaus. Gims be galo daug naujų žmonių.
D.: Nepergyvenk, viskas reguliuojama. Sielų skaičius negali viršyti Matricoje nustatyto limito. Tai paprasčiausiai neįmanoma.
A.: O jeigu niekas nemirs, bet kas nors nuspręs kad nori išeiti ?
D.: Kiekvienas turi teisę rinktis.
A.: Gerai, pabandykim. Kiekvieną sekmadienį 22.30 ką reikia daryti ?
D.: Penkias minutes mes kartosime, kad mes jauni, subrendę, sveiki, pilni energijos ir meilės, ir kad mirtis neegzistuoja. Kad mes amžini.
A.: Pabandyti mes aišku galim. Bet jei kas nors dar ką nors pridės nuo savęs ?
D.: Kiekvienas žodis skleidžia tam tikrą energiją ir šviesą. Įeiti į minties suformuotą energiją, kurią sukūrėme mes, gali tik tie, kurie skleidžia, perduoda, tokią pačią vibraciją. Į ją negali patekti niekas kita, kadangi ją sudaro tam tikro ilgio ir dažnio bangos.
A.: Gerai, taip ir padarysim.
D.: Patikėkit, tai tikrai verta.
A.: Tu sakei, kad viskas, ką kuria žmogus pirmiausia atsiranda sferos forma ir tik vėliau materialiame plane. Kas būna su daiktais kuriuos pagamina kiti ir parduoda ?
D.: Jie turi savo sferą. Pavyzdžiui, tu perki kompiuterį. Jo pagrindą sudaro mintis, kuri sukūrė minties formos energiją Matricoje ir prie jos prisijungė visi vėliau pagaminti kompiuteriai.
A.: Vadinasi jei aš perku maikutę, tai ji neturi savo sferos ?
D.: Ne, ji prisijungusi prie pirmosios.
A.: Gerai, o kaip su prakeiktais deimantais, kurie neša nesėkmę jų turėtojams ?
D.: Mes kalbėjome apie daiktus sukurtus žmogaus. Gamtoje viskas turi savo sferą, kurios tiesioginis šaltinis yra Matrica. Apskritai, viskas, kas sukurta, turi savo sferą, kuri jungiasi dar su daug didesne. Viskas kas sukurta žmogaus, turi savo sferas, bet ji bendra, vienintelė, nepriklausomai nuo to, kiek tokių pačių daiktų yra pagaminta.
A.: O jei mano kaimynas nueis pas statybininką ir užsisakys namą lygiai tokį patį kaip pas mane ?
D.: Nesvarbu, tas namas turės savo sferą.
A.: O kodėl drabužiai išsaugo energiją žmonių, kurie juos nešiojo ? Ar tai reiškia, kad energija nueina į bendrą sferą ir ją gali gauti bet kas ?
D.: Ne, energija lieka tiesiogiai ant daikto. Jei, sakykime, tu įsigyjai seną lovą, tu perimsi dalį to, ką jautė ir pergyveno žmonės prieš tai ant jos miegoję. Bet jei tu ją išplausi ar perdažysi, energija pradings ir lova taps kaip nauja. Bet kai informacija lieka sferoje, jos jau neįmanoma niekaip panaikinti.
A.: O kaip gyvūnai ?
D.: Jie turi savo sferą, mažesnę nei žmogaus, bet ji savo ruožtu sujungta su kita, milžiniška sfera, kurioje yra visi tai rasei būdingi bruožai ir savybės. Visą tai taip pat veikia ir su augalais, akmenimis ir visa kita.
A.: Sakyk, o kai žmogus miršta, kur nueina jo sfera ?
D.: Ji grįžta į Matricą, kurios dalimi ji ir yra.
A.: Pragaras egzistuoja ? Aš turiu omeny tai, kaip mes jį suprantame.
D.: Aš nežinau kaip mes suprantame pragarą. Mūsų Matricos segmente egzistuoja įvairūs lygiai. Į juos sferos patenka pagal savo vibracijų dažnį.
A.: Ir ką jos ten daro ? Tiesiog būna ?
D.: Ne, jos ten bendrauja su sferomis, kurias ten randa, ypač su sau giminingom.
A.: O ar tai ne laiko švaistymas ?
D.: Būtent tai aš tau ir bandau pasakyti. Mes stengiamės kuo greičiau užaugti ir numirti, kad vėl sugrįžtume į Matricą. Kodėl ? Šito man dar kol kas nepavyko suprasti. Mūsų vieta planetoje, kurios dalimi mes esame. Mes privalome jai kuo daugiau padėti, tobulinti ją, turim pasiekti kūrimo ir tiesos supratimą. O mes ateiname ir skubame išeiti.
A.: O tu supranti, kas būtų, jeigu Hitleris arba diktatoriai ar kiti nusikaltėliai gyventų amžinai ?
D.: To negalėtų būti. Jeigu žmonija turėtų stiprų ryšį su gyvenimu, taika, sveikata ir amžinybe, tai tokie žmonės negalėtų ateiti į žemę tol, kol netaptų tokie kaip visi. Jiems nebūtų sudarytos sąlygos inkarnuotis. Jų vibracijos neatitiktų visų žmonių Matricos segmento, ir jie būtų iš ten išmesti į segmentą, kuris atitiktų jų lygį ir vibracijas. Turi suprasti kad viskas priklauso nuo daugumos.
A.: Būtu gerai, jei kai kuriuos politikus taip išmestų.
D.: Panorėkit. Siūlau visiems, sekmadienį norėti, kad viskas, kas neatitinka tiesos Matricai, būtų iš jos išmesti, perkelti į kitą segmentą.
A.: Aš manau, kad tai susiję su mūsų karma. Mes to užsitarnavome.
D.: Absurdiška. Taip sakydami mes juos pateisiname ir jie pasilieka čia su mūsų pagalba. Mes daugiau neturime karmos. Teisybę sakant karmos įstatymas netrukus nustos žmonėms galioti. Mums nėra dėl ko atgailauti, mes niekam nieko neskolingi. Mes turime nuspręsti ir pasakyti sau, viduje, ir visiems aplinkui, kaimynui, giminėms: „Viskas, pakanka! Jau pakankamai visko buvo. Nuo šio momento mes laisvi.“ Mes turim paprašyti Matricos paimti visus, kurie riboja mūsų valios laisvę, tiesos vagis ir tuos, kurie kokiu nors būdu mus engia ir verčia būti vergais. Planetos resursai, vanduo, maistas, kuras priklauso visiems. Kvaila manyti kad Dievas davė teisų valdyti visą tai tik daliai jo kūrinių, vienam žmogui, vienai šeimai. Kodėl? Reikalaukite savo teisių. Padarykite tai dėl savęs ir dėl mūsų, jūsų palikuonių.
A.: Kaip gražiai visa tai skamba. Ar supranti kad tai – utopija ? Tie, kas valdo žemės turtus, daro tai per amžius, karta iš kartos.
D.: O kas jiems davė tokią teisę ? Ar taip nusprendė Dievas ? Ar jie turi kokią sutartį ? Sutartį su Juo ? Jie patys sau davė šitą teisę. Paėmė tai, kas jiems nepriklauso. Netgi blogiau – atėmė visą tai iš mūsų.
A.: Bet jeigu negerbsime teisės į nuosavybę, prasidės chaosas.
D.: Ne, nes tada žmonės supras kad gali gauti viską, ko jiems reikia bet kuriuo metu. Imti daugiau nei tau reikia nėra prasmės. Jeigu nebūtų varžymosi su artimaisiais, jei niekas nepavydėtų namo arba mašinos, koks tada būtu gyvenimas ? Kada žinai, kad gali gauti tokį patį daiktą jei tik panorėsi.
A.: Būtu nuostabu.
D.: Aš tik noriu pasakyti, kad taip turi būti ir be abejonės bus. Žmonės ir planeta to nusipelno. Atėjo laikas kai žmonija turi perimti savo likimą į savo rankas, spręsti pati už save. Laikas pasirūpinti savimi. Kurti savus įstatymus. Ir nesitaikyti su tuo, kad kažkas vagia jūsų gyvenimus ir mūsų tiesą.
A.: Ir kaip mums tai padaryti ?
D.: Pirmiausia turime patikėti, kad absoliučiai viską galima pakeisti. O tada, paprašyti Matricos, kad išvaduotu iš vergijos ir suteiktu laisvę rinktis.
A.: Bet mes juk patys išsirinkom savo valdininkus.
D.: Jokiu būdu. Mums juos primetė. Teisybę sakant, planetą valdo vis tie patys. Jie keičiasi fizine prasme, keičiasi jų vardai, išvaizda, vieta…bet jie vis tie patys – jau tūkstančius metų. Jie paveldi vienas iš kito ateidami ir išeidami, bet apskritai kalbant apie minties formos energiją, jie vis tie patys.
A.: Tu kalbi apie įvairias okultines organizacijas, kurios, kaip sakoma, valdo pasaulį ?
D.: Nedidelis patikslinimas, jie tikrai jį valdo. Viskas: rinkimai, demokratija, laisvė, įstatymai – iš tikrųjų tik farsas. Pagalvok. Jeigu tau, sakykim reikia rinkti iš dviejų kandidatų į prezidentus. Vienas – prievartautojas, kitas – nusikaltėlis. Kurį rinktum ?
A.: Nė vieno. Aš neisiu į rinkimus.
D.: Žinoma. Bet vis tiek kurį nors išrinks. Kodėl ? Todėl, kad kažkas tiki, kad vienas iš jų yra kažkuo geresnis už kitą.
A.: Taip, net jei aš nueisiu ir prabalsuosiu už bet kurį, logiškai mąstant, prezidentu bet kokiu atveju taps vienas iš jų.
D.: Taip, bet tu turi pasirinkimą boikotuoti rinkimus. Šaukti visa gerkle. Jeigu niekas neateis tai jų ir neišrinks. Tai pirmas žingsnis.
A.: Taip, bet eis jų pažįstami, giminės.
D.: Prieštaraujančių argumentų atsiras visada. Gyvenimas atrodo mums visiškai priklausomas nuo logikos. Lyg nuojautos ir sielos visiškai nereikėtų klausytis. O tu pirmiausiai ką nors pabandyk ir tik tada sakyk, kad tai neįmanoma.
A.: O gal jūs pabandytumėt. Jūs, naujai atvykę ? Mes jau pavargome.
D.: Taip, žinoma, lengviausia viską palikti ateities kartoms, nei patiems bandyti ką nors pakeisti.
A.: Bet jūs…ateities, kristaliniai vaikai, aš kalbu apie indigo…Beje, tu vienas iš jų ?
D.: Ne, mano siela kitokia.
A.: Girdėjau, kad jos – ypatingos…
D.: Taip, bet ne visos. Nevisi, kurių formą sudaro indigo spalva, atėjo tam, kad išgelbėtų planetą. Kai kurie iš jų buvo specialiai pasiųsti, kad sukeltų disbalansą, ypač dabar, šiuo metu.
Agchtonas nori kad perduočiau tau nuo jo žinią: Ne kiekvienas hiperaktyvus ir neišauklėtas vaikas nusipelno nuolaidžiavimo. Sveikas protas neturėtų kreipti dėmesio į lauko spalvą. Jų tėvai pasinaudodami tam tikromis sąvokomis bando pateisinti savo neteisingo auklėjimo spragas. Kaip ir autizmas, labai retais atvejais, yra susijęs su nesugebėjimu adaptuotis prie realaus pasaulio.
A.: Beje, o kaip su autizmu ir kitais protiniais nukrypimais ? Ar teisybė, kad jie neatitinka mūsų planetos vibracijų ?
D.: Jie negali neatitikti, kadangi yra kilę iš to pačio Matricos segmento. Jie yra ten nuo žemės sukūrimo laikų ir labai nuo jo priklauso.
A.: O kas tada su jais negerai ?
D.: Aš kalbu ne apie visus, bet dauguma padarė kokią nors klaidą.  Kažką labai negero planetai arba žmonijai. Jie mirė, bet tas blogis liko Matricoje. Savo ruožtu Matrica reaguodama į tai, kitoje inkarnacijoje atsiuntė jiems kažką panašaus į letargiją. Tai reikalinga tam, kad jie negalėtų padaryti daugiau nieko panašaus ir, žinoma, sugrąžinti jiems tai, ką jie padarė. Todėl nuo jų nusisuka artimieji. Jie laikomi egzistavimo rėmuose. Ir vis tik, mūsų pareiga padėti jiems ir juos palaikyti, juk jie – mūsų, jie – mes. Tam tikrame lygyje mes susiję.
A.: O kiti, kurie nepriklauso tai kategorijai ?
D.: Tai garbingos, jautrios, ypatingos sielos, kurios, kaip bebūtų, tam tikru momentu, sukūrė tam tikrus pažeidimus Matricos lauke. Tokių, beje, labai nedaug. Juos galima pažinti iš to, kad jie neagresyvūs, nežiūrint į savo problemas. Jie skleidžia meilę, džiaugiasi švelnumu, jiems reikia artumo, bendravimo, jie visus sutiktus priima kaip draugus. Jie, tie kurie atėjo čia turėdami tam tikrą tikslą. Dauguma iš jų buvo pionieriais, išradėjais atradusiais kažką naujo. Jie paliko kažką žmonijai, kas buvo panaudota blogiui arba neteisingai suprasta. Dabar jie atėjo tai pakeisti. Jų problema ta, kad jie gyvena vienu metu dviejuose pasauliuose, jei aš galėčiau taip pasakyti. Tokiu būdu jie mato tai, ko mes matyti negalime. Žmonės kol kas negali jiems padėti.  Jie prigrūda į juos tablečių ir išsiunčia į savęs realizavimo visuomenėje programas.
A.: Čia aš su tavim nesutiksiu. Jiems tai padeda.
D.: Tai – ne tiesa. Ar gali jiems padėti tai, jei jie taps kaip visi kiti, tuo tarpu kai jie – ypatingi ? Juos reikia palikti ramybėje, atsargiai nukreipiant, kad jie galėtų realizuoti tikrus savo talentus. Jie – tie, kurie gali įrodyti, kad egzistuoja dar kažkas už materijos ribų, kad mintis yra stipriausia vibracijos banga, kad laiką ir erdvę galima valdyti ir nurodinėti.
A.: Jau gana. Nenoriu prieštarauti pati sau. Papasakok geriau apie indigo vaikus, tuos kurie atėjo čia padėti planetai. Iš kur jie ?
D.: Jie gali priklausyti tiek šiam, tiek kitam Matricos segmentui. Pirmosios yra kilnios būtybės atėjusios čia kaip naujų kelių atradėjos. Kitos – aukštesniosios būtybės, perkeltos iš kito Matricos segmento su tikslu padėti visai planetai. Visos jos turi sugebėjimą sąmoningai susijungti su Matricos atmintimi ir pasinaudoti žiniomis. Jos nori kuo greičiau ir geriau adaptuotis prie naujų vibracijų. Jie iš tų, kurie sugebės padėti atstatyti ir išgydyti žemę.
A.: O su mumis, su tais, kurie nesugebės prisitaikyti prie naujų sąlygų, kas bus ?
D.: Jie pateks į kitą Matricos segmentą. Tai vyksta pastoviai. Būna laikotarpiai, kai segmentai apsivalo. Surenkama viskas, kas atitinka tam tikras energijas ir vibracijas, visa tai apjungiama ir sukuriamas naujas Matricos segmentas.
A.: Kažkas panašaus į naują bendruomenę.
D.: Taip, tiksliai. Viskas, kas atitinka naujas energijas ir vibracijas apjungiama ir pasilieka kartu iki naujo valymo.
A.: Ar dabar kaip tik tai ir vyksta ?
D.: Čia nuo pat pradžių buvo atsiųsti vienodų vibracijų kūriniai. Per šimtus tūkstančių metų įvyko susisluoksniavimas ir dabar atėjo laikas sujungti panašius.
A.: Ar tai pirmas panašus apjungimas ?
D.: Ne, trečias.
A.: Ar galėtum man papasakoti apie prieš tai vykusius ?
D.: Ne, nes aš apie juos nieko nežinau.
A.: Kaip aš supratau, laikas nuo laiko, Visata praveda būtybių surūšiavimą; geri lieka, blogi išeina ?
D.: Mes negalim dalinti į gerus ir blogus. Matrica sprendžia kas kur paklius. Viskas priklauso nuo vibracijų lygio.
A.: Ir tai vyksta visur ? Čia gali patekti būtybės iš kitų segmentų ?
D.: Taip, jeigu atitinka jų vibracijų lygis ir jeigu taip nuspręs kito segmento būtybė atitinkanti tas vibracijas.
A.: O ar jos nėra dalis tam tikros visatos, planetos, skirtingos rūšies ?
D.: Kaip jau sakiau, tam tikrame lygyje mes visi susiję. Mes visi sukurti iš tos pačios medžiagos.
A.: Taip, bet mes visi gyvenam pagal skirtingus dėsnius. Jei paimtume inuaki ir žemiečius, ir apgyvendintume juos vienoje vietoje, kas gautųsi ?
D.: Tai neįmanoma, kadangi jie nesuderinami vibracijų lygmenyje. Kažkada inuaki buvo tuo kuom mes esame dabar. Inua planetoje šiuo metu nėra nė vieno asmens, kuris būtų bent kiek panašus į žemietį, net jei tas žemietis ir pats tobuliausias iš visų.
A.: Ta prasme, jie geresni, ramesni ir prisipildę meilės ?
D.: Jie daugiau nedaro pažeidimų Matricoje. Atvirkščiai, jie padeda jai save reguliuoti, prisipildyti teigiamos energijos.
A.: Kaip jie tai daro ?
D.: Savo darbais, mintimis ir išgyvenimais. Jie žino, kad yra amžiams susieti su Matrica ir todėl gyvena su ja visiškoje harmonijoje. Nėra prasmės pažeisti pusiausvyrą.
A.: Matau kad tampi suirzęs, ar jau norėtum baigti ?
D.: Taip, tik aš dar norėčiau kad suprastum, kad visur egzistuoja logika. Niekas neegzistuoja atsitiktinai pats sau. Kiekvienas daiktas ar būtybė slepia idėją, mintį, vibraciją.
A.: Bet juk kažkas buvo sukurta ir žmogaus. Ar ir žmogus gali įkūnyti ?
D.: Taip, bet gaila, kad ne visada tik tai kas gera ir reikalinga.
A.: Gyvūnai gali įtakoti Matricą ?
D.: Ne, kadangi jie susieti su centrine sfera, o ją koordinuoja būtybė – sargas, kuris neleistų tokiems dalykams įvykti.
A.: O žmonės ?
D.: Žmonės turi kai ką daugiau. Jie panašūs į Dievą. Jie gali kurti savo mintimis.
A.: Pasakyk man, tos mintys, aš kalbu apie išradimus, juk jos neegzistavo Matricoje, ir vis tik jas iš ten sugebėjo paimti tie, kam tai buvo skirta ?
D.: Tam tikra prasme taip. Kai kurios idėjos egzistuoja jau dabar. Kaip pavyzdį paimkime lėktuvą. Apie jį buvo pagalvota tūkstančius metų anksčiau nei pirmajam žmogui atėjo į galvą mintis, ar negalėtų žmonės skraidyti lyg paukščiai. Visi, kurie pagalvojo apie tai vėliau, jungė savo energiją prie tos minties tol, kol vieną kartą kažkas pataikė ant tos bangos dažnio, tą mintį patobulino ir įgyvendino ją fiziškai.
A.: Ar egzistuoja ten mintys sukurtos Dievo ?
D.: Ne, žemės segmento mintys priklauso tik žmonėms. Bet egzistuoja dar ir kitokios minties formos – energijos, nustatytos kitų būtybių, iš kitų lygių.
A.: Aš nesuprantu.
D.: Sakykim, Inuaki nusprendė duoti jums supratimą, kaip apdirbti metalus kristalų šviesos pagalba. Egzistuoja dvi galimybės. Arba bus pasiųsta inkarnuotis būtybė, kuri turės teisę išsaugoti Matricos atmintį apie tą segmentą, arba į žemės segmentą bus perduota minties formos, informacinė energija. Dažniau naudojamas antras variantas.
A.: Reiškia, tu, turėdamas priėjimą prie informacijos apie Inuaki gyvenimą, atėjai čia, kad atneštum kažką ypatingą ?
D.: Taip, bet apie tai aš norėčiau pakalbėti kitą kartą.

Junkitės prie mūsų Facebooke
ir
sekite mus Instagram @anomalija.lt

Aš jau Jus seku!

 

IV dalis…


Facebook komentarai
6 komentarų "Aryana Havah „Inuaki. Reptilija Manyje“ (III)"
2500
Rūšiuoti pagal:   Naujausius | Seniausius | Geriausius
mantas to aaaa
Vejas

Sekmadieni 22.30 jungiames prie Matricos ? Aha – kokios laiko juostos laiku ? Sekmadienis skirtingose salyse ateina skirtingu laiku , jau nekalbant apie 22.30.Mielai prisijungciau , bet nezinau kada .

aaaaa

Kur dingo antra dalis? Ištrynėt dėl komentarų ir nelogiškumo? Fail

ogidnI

Yra ta antra dalis

Tomas

jo matricoi Neo geriauses;DDD

Takas

Man pasirodė, kad tas vaikas pats sau prieštarauja – pradžioje kalbėjo, kad kiekvienas blogai besielgiantis sulauks atpildo tinkamu momentu iš Matricos (lol), o po to jau šneka, kad karma neegzistuoja :/ Ir labai daug atsakymų paaiškinami gana paprastai – taip nori Matrcia, tai matricoje užprogramuota ir pan.

wpDiscuz