NSO pagrobimai

Vienas ateivių lankymosi Žemėje tikslų gali būti žmonių rasės tyrinėjimas. Tai gali būti atliekama:
1. laikinai pagrobiant žmones ir su jais atliekant įvairius medicininius-biologinius tyrinėjimus bei seksualines manipuliacijas;
2. kai kuriems žmonėms įstatant implantus;
3. gyvybiškai svarbių organų ir kraujo paėmimas (iš žmonių ir žinduolių);
4. „egzempliorių“ pagrobimas visam laikui (gal detaliam tyrimui kosminėse stotyse ar gimtosiose planetose, o gal tiesiog eksponatams jų „zoologijos soduose“).

 

1. Laikinas pagrobimas. 9-me dešimtm. jų skaičius labai išaugo. D. Mekas knygoje „Pagrobimai: žmonių susitikimai su ateiviais“ tvirtina, kad viso pagrobta buvo milijonai žmonių, o pagal D. Džekobso ir B. Hopkinso paskaičiavimus tokią lemtį patyrė ne mažiau nei 2% JAV gyventojų (tada visoje žemėje jų būtų 120 mln.). O atsižvelgiant, kad tik 10% pagrobtųjų kreipiasi į specialistus, tas skaičius gali būti netgi gerokai didesnis.

 

Analizė rodo, kad ateiviai kruopščiai atrenka tuos, kuriuos ruošiasi pagrobti. Ir jie pagrobiami ne vieną kartą per savo gyvenimą, pradedant nuo ankstyvos vaikystės. I. Von Liudvigeris rašo, kad maždaug 2/3 atvejų pagrobtųjų atmintis (apie pagrobimo periodą) būna ištrinta ir daugeliu atvejų ją atkurti pavyko tik regresinės hipnozės dėka (nors ne visada .lengva atskirti, ar tai nėra tik pasąmonės vaizdiniai). Ir apie 40% atvejų nepadeda nė hipnozė.

 

JAV abdukcijų tyrimo grupės atlikta 91 tūkst. atvejų analizė parodė, kad:

 

* apie trečdalis sakėsi regį naktį prie savo lovos pasirodančias žmogaus pavidalo figūras ir tai vyksta visą gyvenimą nuo pat vaikystės;
* tik 30% pagrobimo metu matė NSO ir tik 12% buvojo jų viduje;
* maždaug trečdalis patyrė gyvuliškos baimės jausmą dėl NSO ir jo komandos;
* per 1/3 apklaustųjų pagrobimo metu patyrė išėjimo iš kūno ir skrydžio į neapsakomus tolius jausmą;
* apie trečdalis papasakojo savo sapnus, kuriuose dalyvavo ateiviai, angelai ir kitos aukštesniosios būtybės;
* maždaug pusė apklausos dalyvių prabusdavo naktimis dėl nepaaiškinimo kraujo bėgimo iš nosies, o daugelis jų juto, kad, tarytum, į įvairias kūno vietas jiems įveda kažkokius smulkius daiktus;
* daugiau nei pusė skundėsi, kad po pagrobimo kankina nemiga arba skauda galvą;
* virš pusės minėjo apie atsiradusius parapsichinius sugebėjimus (pvz., pranašiški sapnai ir kt.).

Junkitės prie mūsų Facebooke
ir
sekite mus Instagram @anomalija.lt

Aš jau Jus seku (uždaryti ir daugiau nerodyti)!

 

Daugeliu atvejų pagrobimai vyksta be pagrobtųjų sutikimo, o kartais yra lydimi ir prievartos (apie ką sužinoma tik regresinės hipnozės metu). Ypatingą dėmesį ateiviai skiria lyties organams bei žmonių gimimui. D. Mekas daro išvadą, kad gana dažnai su žmonėmis daromi genetiniai bandymai sukuriant hibridus. Moteris paima į laivą, išima kiaušinėlius ir apvaisina ateivių sėkla, o apvaisintus kiaušinėlius gražina į gimdą. Moteris pirmus mėnesius nešioja vaisių, o tada ateiviai išima embrioną ir toliau augina dirbtiniu būdu. Taip galėjo būti su 4 mln. JAV moterų. O štai Kolorado valstijos Pueblo miesto gyventoja I. Norman regresinės hipnozės metu atskleidė, kad 1990-91 m. ją triskart grobė ateiviai ir dukart trys, o kartą net 7-i ateiviai paeiliui atliko lytinį aktą.

Įdomu? Sudominkite ir kitus! Pasidalinkite ir tęskite skaitymą.
Dalintis

 

Apie galimą hibridų išvaizdą galima spėti iš tolimesnių aprašymų. 8-o dešimtm. viduryje Kalifornijoje 19- metė mergina pagimdė kūdikį melsva oda ir plėvele tarp rankų bei kojų pirštų. Tada ji prisipažino, kad prieš 9 mėn. ją išprievartavo 6-i ateiviai iš nusileidusio NSO, kurių oda ir pirštai buvo būtent tokie. San Francisko gyventojai Deborai Lein aborto metu pašalino vaisių su didele galva, nepaprastai didelėmis akimis, o rankos ir kojos turėjo po 4 pirštus. Debora irgi prisiminė, kad maždaug prieš pusmetį, prabudusi naktį, išvydo prie lovos stovinčias keistas būtybes su milžiniškomis nežmoniškomis akimis be vyzdžių, kurių rankos ir kojos turėjo po 4 pirštus. Po to miglotai dar prisiminė, kad jos kažką darė su jos kūnu. Nepale ateivio pradėtas kūdikis vaikščiojo sulaukęs vos 6 mėn., kalbėjo nesuprantama kalba, o rentgenoskopija parodė, kad jis neturi širdies, plaučių ir kitų vidaus organų. Vietoje jų krūtinėje buvo kažkoks stambus neatpažįstamas darinys.

 

Kai kuriais atvejais ateiviai vertė ir vyrus santykiauti su ateivėmis. G. Belimovo „Artumas su ateiviais“ aprašo atvejus, nutikusius 1978-79 m. airiui J. Braunui, keliais amerikiečiais ir kitais. Rusijoje toks nutikimas įvyko 1997 m. Permėje su V. Šutovu.

 

D. Džekobsas užrašė 400 ataskaitų apie ateivių atliktus eksperimentus bei 180 pasakojimų apie vaikus- hibridus. Jis padarė išvadą, kad ateiviai įgyvendina genetinę programą ir, galbūt, netgi keičia žmonijos genetinę sistemą.

 

Keistas atvejis nutiko jaunai australei M. Leiker, grįžusiai į Perto miestą po 4 m. tarnybos pagal sutartį armijoje. Ji ištekėjo ir labai norėjo kūdikio, tačiau niekaip negalėjo pastoti. Ištyrę ginekologai nustatė, kad jos vaisingumo organai visai susinešioję ir yra tarsi 60-metės senės. Tada ji kreipėsi į armiją, kad gautų kompensaciją už sveikatos praradimą tarnybos metu. Tačiau tada paaiškėjo, kad ji niekada netarnavo. Tik regresyvios hipnozės metu Meganė prisiminė, kad ji 4 m. praleido ateivių nelaisvėje kartu su kitomis 600 moterų laive, buvusiame nematomoje Mėnulio pusėje, kur ateiviai organizavo masinę hibridų gamybą. Jos žodžiais viskas vyko taip: kiekvienai moteriai patalpindavo po 4-is ateivių sperma apvaisintus kiaušinėlius, embrionų vystymasis paspartintas iki 4 mėn. specialių stimuliatorių pagalba. Tada ateiviai išimdavo kūdikius ir juos augindavo atskirai, o moterims “užtaisydavo” naują porciją. Atseit Meganė per 4 m. pagimdė 48 kūdikius, kol netiko tolimesniam dauginimui. Aišku, nebūtina tikėti visa šia istorija, kol nėra patvirtintų įrodymų. Tačiau panaši istorija 1993 m. įvyko ir su 29-mete Denverio gyventoja Dorote. Užregistruota ir daugiau panašių atvejų.

 

2. Implantai. Pulkininkas N. Poulas, Anglijos oro pajėgose dirbęs su NSO tema, knygoje rašo, kad iš 200 pagrobtų Anglijos gyventojų pas 83 buvo rasti implantai. JAV chirurgo R. Lyro paskaičiavimais, implantais pažymėta 10% JAV gyventojų. Daugeliu atvejų juos randa galvos srityje, nors pasitaiko ir stubure, po apatiniu šonkauliu, šlaunyje ar pėdoje. Kai kurie jų turi neįprastų savybių. Patricijos N. nešiotas implantas skleidė elektros iškrovas, o E. Piterson skleidė garsą žmogui negirdimame diapazone, tačiau prieinamame delfinams. Dviem atvejais Lyro aptikti implantai , dar tebebūdami po oda, skleidė bangas maždaug 3 miligausų įtampos elektromagnetines bangas, o juos išėmus spinduliavimas liovėsi. Pravedus magnetu virš iš T. Kaleno išimto implanto, iš šio išlindo dvi „kojytės“ ir ėmė siūbuoti palei magneto judėjimą.

 

Tai rodo, kad implantai, matyt, yra kažkokių signalų, kuriais stebimi ir valdomi žmonės, siųstuvai bei imtuvai. Lyro operuoti žmonės prisipažino, kad kol jų kūne buvo implantai, jie jautė nerimą ir jiems atrodė, kad juos kažkas stebi. Pašalinus implantus jie iškart pajuto palengvėjimą.

 

3. Organų išėmimas. Tapo žinoma, kad ateiviai išima vidaus organus ne tik gyvūnų, bet ir žmonių. Dar 1956 m. White Sands (Baltųjų smėlių) poligone majoras N. išvydo, kaip pakibęs NSO įsitraukė seržantą D. Luetą, o po 3 d. dykumoje buvo rastas jo bekraujis kūnas su išpjautais akių obuoliais, genitalijomis ir tiesiąja žarna. 1958 m. Indijoje ir nusileidusio laivo išėjo trys žmogaus pavidalo būtybės. Jų pasirodymas siejamas su dviejų berniukų dingimu – vieno jų kūnas su išpjautais organais buvo rastas, o antrasis berniukas šoko būsenoje pristatytas į ligoninę, kur, neatgavęs sąmonės, po 5 d. mirė.

 

8-ojo dešimtm. pabaigoje Aidacho valstijoje buvo rastas nuogas žmogaus kūnas, kuriam buvo išpjautos genitalijos ir lūpos, išsiurbtas kraujas. Jo drabužius rado už kelių mylių. 1988 m. Brazilijoje prie Gvarapirangi vandens saugyklos rastas prieš 2-3 d. mirusio vyro kūnas. Jam buvo pašalinti organai iš krūtinės, o pro angą bambos srityje ištrauktas žarnynas. Be to, išpjauta, genitalijos, analinė anga, ant pečių ir rankų liko angos, per kurias išimta dalis raumenų masės. Nupjautos lūpos, ausys, išpjautas liežuvis ir akys. Kūnas buvo visai be kraujo.

 

1989 m. Niujorko valstijos Vestčesterio grafystėje iš kelių morgų naktį buvo pagrobta keli neseniai mirę kūnai, kurie vėliau rasti su pašalintomis akimis, skrandžiais, tulžimi ir lyties organais. Tais pačiais metais Argentinoje patrulių vadas priėjo prie nusileidusio NSO ir pavaldinių akyse buvo į jį įtrauktas. Po 3 d. rastas jo kūnas su pašalintais vidaus sekrecijos organais.

 

1997 m. Brazilijos NSO tyrimų centro direktorius A. Gevardas pareiškė, kad per paskutinius 5 m. Brazilijoje užfiksuota 12 atvejų, kai buvo rasti žmonių kūnai su pašalintais vidaus organais. Vienu atveju pro skylę kaukolėje paimta dalis smegenų.

 

4. Žmonių dingimas. Dauguma tokių atvejų tiesiogiai siejami su NSO. Išgarsėjo istorija, įvykusi Galipoli 1915 m. Pirmojo pasaulinio karo metu. Priešais australų-naujazelandiečių korpusą pakibo 7 keisti „debesys“, panašūs į duonos kepalus, o vienas jų buvo ant žemės. Visi „debesys“ atrodė esą standūs, tarytum padaryti iš tvirtos medžiagos. Dešimčių kareivių ir karininkų akyse 600 žmonių anglų batalionas įžengė į „debesį“, tačiau nė vienas jų iš jo neišėjo. „Debesis“ pakilo ir prisijungė prie kitų, o tada jie nuskrido į šiaurės vakarus, o batalionas dingo be pėdsakų.

 

1974 m. Atlanto vandenyne prie Pietų Amerikos krantų vokiečių tralerio mechanikas Šneideris nusileido po vandeniu, kad išlaisvintų už sraigto užsikabinusį tralą. Iškilęs į paviršių išvydo, kad virš tralerio kabo kažkoks blizgantis objektas, skleidžiantis akinančią šviesą, išgirdo siaubo riksmus ir trepsėjimą denyje. Išsigandęs Šneideris apsislėpė už borto, ir matė, kaip vėliau objektas pakilo ir pradingo. Pakilęs į tralerį, pamatė baisią netvarką, liudijusią apie paniką. 40-ies žmonių komanda dingo.

 

8-me dešimtm. Įvairiose vandenynų vietose kasmet rasdavo geras dvi dešimtis visiškai nepažeistų laivų su gelbėjimo valtimis, su veikiančiais siurbliais, šaldytuvais, radijo stotimis ir kroviniais, kurių komandos nepaaiškinamu būdu buvo dingusios.

 

Rusijoje 1964 m. pašto lėktuvo, skridusio iš Sverdlovsko į Kurganą, pilotas spėjo perduoti dispečeriui, kad jį seka apvalus objektas – o tada lėktuvas išnyko iš radaro ekrano. Po kelių valandų lėktuvą rado miško laukymėje, kur jis niekaip negalėjo pats nusileisti. Lėktuvas buvo sveikas, degalų bakai pilni, tačiau nebuvo 7- ių ekipažo narių. 100 m atstumu nuo lėktuvo rastas 30 m skersmens išdegusios žolės ratas su dideliu įspaudu.

 

Trys didelių grupių dingimai toje pačioje vietoje užfiksuoti 16 a. 1585 m. 600 žmonių anglų kolonistų būrys išsilaipino Amerikos Šiaurės Karolinos pakrantėje ir įkūrė Ralėjaus fortą. Pouatanų indėnai buvo labai draugiški. Kitais metais atvykęs būrys atrado, kad kolonistai dingę be pėdsakų, vietoje palikę ginklus, asmeninius daiktus ir proviziją. Nebuvo jokių mūšio žymių. Forto apsaugai palikta 15-a žmonių. 1587 m. atvykęs naujas 150 žmonių būrys forte rado tik du skeletus. O 1589 m. paaiškėjo, kad dingo ir tasai 150 žmonių būrys. Fortą saugoti atsiųsti jūreiviai dvi naktis kopose matė kažkokias ryškias ugnis. O rytė toje vietoje buvo rasti išversti apdegę medžiai ir apsvilusi žemė. Vietos indėnai kalbėjo, kad tose kopose gyvena piktos dvasios-nykštukai, grobiantys žmones ir nusinešantys juos į dangų. O seniai prisiminė,kad kadaise per vieną naktį dingdavo ištisos pouatanų gyvenvietės.

 

1858 m. Indokinijoje link Saigono traukęs 650 žmonių zuavų būrys be pėdsakų dingo 20 km nuo miesto, o antras būrys, sekęs 2 km atstumu, nieko nematė, negirdėjo ir nieko nerado. 1923 m. be pėdsakų dingo 600 Brazilijos Choer Verde gyvenvietės gyventojų. 1930 m. be pėdsakų dingo visi eskimų Angipuli kaimo Kanados šiaurėje gyventojai, beje, užgesusiuose židiniuose rasta pusiau paruoštas maistas, prie durų stovėjo šautuvai, iš bado mirę šunys liko pririšti. Kas įdomiausia, dingo ir palaidotų mirusiųjų kūnai.

 

1939 m. Japonijos-Kinijos karo metu dingo 3 tūkst. kinų armijos pulkas, užėmęs pozicijas prie Nankino. Mao Cze Duno įsakymu 6-me dešimtm atliktas tyrimas nustatė, kad vėliau niekas nematė jokio šio pulko žmonių. 1943 m., atseit, Naujojoje Gvinėjoje be pėdsakų dingo ištisa japonų divizija su ginkluote ir visos Japonijos pastangos ką nors sužinoti liko bevaisės.

 

1947 m. JAV Uolėtuose kalnuose sudužo S-46 lėktuvas su 32-m keleiviais. Tačiau sparčiai atvykę gelbėtojai terado sudarkytą fiuzeliažą ir sparnų liekanas. Dingo visi keleiviai ir ekipažas. 1977 m. Naujojoje Zelandijoje viename kempinge vieną naktį dingo 200 turistų ir aptarnaujantis personalas. Tais pat metais Vojomingo valstijoje ekskursijos metu dingo 76 jauni vyrai ir moterys.

 

2000 m. Šveicarijoje vienu metu be pėdsakų dingo 960 „Sveiki atvykę“ brolijos, kuriai vadovavo prof. J. Visas narių. Brolija tvirtino, kad Žemė netrukus virs dykuma ir žmones išgelbėti tegali ateiviai, paimsiantys žmones į milžiniškas skraidančias lėkštes. Jie rinkdavosi miške prie Ženevos ir kolektyviai skleidė gaudžiančius garsu, telepatiškai perduodami ateiviams prašymą jiems padėti. 2000 m. gruodžio pradžioje J. Visas pranešė, kad atseit ateiviai gavo jų prašymą ir paskyrė išskridimo datą gruodžio 7 d. Visi nariai susirinko įprastoje vietoje ir laukė. Kai į ten atvyko policija, ten nebuvo nė vieno žmogaus, tebuvo patiktos automašinos ir asmeniniai daiktai, netgi vaistai. Policijos inspektorius Žanas Diuras pareiškė, kad tai kažkas nepaaiškinama.

 

Minėtas žmonių rasės tyrimas vyksta be žemiečių žinios, todėl neturime jokio supratimo, kokiu mastu ir kokiu tikslu tai vyksta. Aišku tik viena: ateiviai tai daro ne tam, kad mus patobulintų ir priimtų į Galaktikos sąjungą. Jie siekia kažkokių savų tikslų, nes kitaip mums tai kažkaip paaiškintų. Jų visiškas neatidumas rodo, kad jiems visiškai nerūpi mūsų nuomonė apie tai.

 

Egzistuoja prielaida, kad pagrindinis tikslas yra hibridų rasės sukūrimas. Šiuo klausima egzistuoja trys pagrindiniai požiūriai. Pagal pirmąjį, viena ateivių civilizacijų pasiekė neįsivaizduojamą techninį išsivystymo lygį, tačiau palaipsniui praranda kai kurias savo biologines funkcijas ir jai gresia visiškas išsigimimas. Kad jo išvengtų, ji siekia atnaujinti savo rasę. Ji tiria žemiečius, kad įsitikintų, ar jie tinka kryžminimui sukuriant hibridus. Pagal antrąjį, ateiviai renka biologinę ir genetinę medžiagą, kad sukurtų tobulesnius biorobotus, galinčius daugintis ir veikti planetose, kuriose būna įvairiausios sąlygos. Pagal trečiąjį, hibridai turi visiškai pakeisti ateiviams nepatogią žmonių rasę ir tuo pačiu paimti Žemės valdymą į savo rankas. Gali būti, kad hibridus kuria kelios civilizacijos ir kiekviena jų turi savo tikslus.

 

Jau susikaupė nemažai įrodymų prielaidai, kad ateiviai su žemiečiais gali turėti daug bendrumų. Dauguma ateivių savo išvaizda panašūs į žmones ir gerai jaučiasi Žemės atmosferoje ir jos gravitacijos lauke. Lytinių santykių su žmonėmis pasėkoje gimsta gyvybingi palikuonys. Matyt, kad kryžminimas vyksta jau tūkstančius metų ir tarp žmonių gyvena jau nemažai hibridų, savyje turinčių ateivių genų. Amerikos ufologai netgi spėja, kad jie sudaro net 20% visų Žemės gyventojų, nes genomuose randami tokie pat svetimi genai, kurių kiti žmonės neturi. D. Džekobsas knygoje „Grėsmė: slaptas planas – ko nori ateiviai ir kaip jie to siekia“ rašo, kad, atseit, ateiviai jau išvedė kelias hibridų kartas. Pradžioje buvo sukryžminti ateiviai su žmonėmis; tada šie hibridai vėl su žmonėmis, tada šie ir t.t. Pulkininkas N. Poulas mano, kad hibridai sudaro jau 50% ir būtent jie sukūrė senovės šumerų, egiptiečių, majų ir actekų civilizacijas.

 

Kai kurie tyrinėtojai išsako prielaidą, kad aplamai ateiviai ir žmonės priklauso bendrai kosminei humanoidų rasei. Kai kurie kontaktuotojai irgi teigia, kad ateiviai jiems sakė: „jūs – tai mes, o mes – tai jūs“.

 

Saltinis: nso.lt, dykai.lt

Rekomenduojami video:


2500
1 Comment threads
0 Thread replies
0 Followers
 
Most reacted comment
Hottest comment thread
1 Comment authors
Naujausius Seniausius Geriausius
Bitakis

Verta paskaityti John Mack knygas. Viena is ju vadinasi” Abduction: human encounters with aliens”. Jis buvo Harvardo psichiatrijos profesorius kuris nutare moksliskai istirti pagrobimu fenomena. Taip pat galite paziureti youtube jo video. Kita idomi autore yra D. Karla Turner. Savo knygose ji blaiviai apraso savo pacios ir jos seimos isgyvenimus susijusius su pagrobimais.

Taip pat skaitykite