Nesėkmių laivas

Isambardas Brunelis gimė 1806-ais metais Portsmute. Dar jaunystėje pasireiškė jo neeiliniai inžinieriaus gabumai. Brunelis sugebėjo pasižymėti įvairiose srityse – tiesė geležinkelį tarp Londono ir Bristolio, sukonstravo įspūdingą Bristolio tiltą per Avono upę. Bet patys įspūdingiausi jo pasiekimai buvo laivų statyboje. “XIX-o amžiaus Leonardas da Vinčis” – taip pelnytai jį vadino amžininkai.

 

Pagrindinė Brunelio idėja laivų statyboje buvo metalo panaudojimas. Pasaulinę šlovę inžinieriui atnešė 3 jo sukurti laivai. Pirmasis buvo 1837-ais metais pastatytas “Great Western”. Tuo metu technika dar nebuvo taip išsivysčiusi, kad būtų galima laivus pastatyti vien iš metalo. Bet jau šiame laive labai daug dalių buvo metalinės.

 

Keleivinio garlaivio “Great Western” vandentalpa buvo 1320 tonų, jis turėjo 2 ratus su mentėmis, kuriuos varė atskiros garo mašinos po 225 AG. Keturių stiebų laive buvo padaryti tvirtinimai burėms. Laivas į pirmąjį reisą išplaukė 1838-ųjų m. pavasarį. Pirmoje kelionėje per Atlantą į Niujorką plaukė 7 keleiviai ir 57 įgulos nariai. Iš viso laive galėjo plaukti 150 keleivių. Plaukdamas laivas per parą sudegindavo 30 tonų anglių. Tarp Londono ir Niujorko laivas plaukiojo iki 1846-ųjų metų ir iš viso atliko 64 reisus.

 

Antrasis inžinieriaus Isambardo Brunelio sukurtas laivas buvo 1843-iais metais Bristolyje pastatytas “Great Britain”, kurio korpusas jau buvo iš plieno. Laivas buvo didžiulių matmenų. Jo ilgis siekė 100 m. Laive buvo sumontuoti ne tik garo katilai, bet ir burių įranga. Jame pirmą kartą vietoje varančiųjų ratų buvo panaudotas sraigtas su mentėmis. Garlaivis irgi buvo naudojamas kelionėms į Niujorką.

Junkitės prie mūsų Facebooke
ir
sekite mus Instagram @anomalija.lt

Aš jau Jus seku (uždaryti ir daugiau nerodyti)!

 

Pats garsiausias inžinieriaus Bru-nelio sukurtas laivas buvo “Great Eastern”. Tai buvo didžiausias iki tol statytas laivas. Jis aplenkė laiką puse šimto metų, nes po to toks didelis laivas buvo pastatytas tik 1908 metais. Laivo ilgis buvo daugiau kaip 200 m, plotis – 25 m, borto aukštis – apie 18 m. “Great Eastern” buvo varomas vienu 7 metrų diametro sraigtu ir dviem 17 metrų diametro ratais su mentėmis. Juos suko atskiros garo mašinos -sraigtą 4900 AG, mentračius po 1000 AG. Laive buvo pastatyti 6 stiebai ant kurių buvo galima išskleisti 5450 kvadratinių metrų ploto bures. Laivo triumuose tilpo apie 15 tūkst.tonų anglių, kurių buvo pakankama apiplaukti visą pasaulį be sustojimo. Laivu galėjo plaukti fantastiškas tiems laikams keleivių skaičius – 4000 žmonių! Įgulą sudarė 420 jūreivių. Gigantiškas laivas buvo statomas ilgiau nei 3 metus. Darbai vyko nesustodami dieną ir naktį.

Įdomu? Sudominkite ir kitus! Pasidalinkite ir tęskite skaitymą.
Dalintis

 

Laivo statybos išlaidos žymiai viršijo planuotas. Laivo savininkai bankrutavo. Visos šios peripetijos sunkiai paveikė Brunelį – jis buvo su-paralyžuotas. Tačiau tuo laivo bėdos nesibaigė.

 

Bandomojo plaukimo Lamanše metu 1859 metų rugsėjį sprogo vienas katilas, žuvo 10 kūrikų. Vėliau laive trūko vamzdis ir išsiveržęs garas apdegino netoliese buvusius jūreivius. Po dviejų mėnesių pirmojo reiso į Niujorką metu už borto iškrito ir nuskendo kapitonas. Visos šios nelaimės galutinai pakirto Brunelio sveikatą ir jis greitai mirė nuo širdies smūgio.

 

Sklido gandai, kad ertmėje tarp dvigubų laivo bortų buvo gyvas palaidotas kniedytojas, kuris ten atsitiktinai buvo pasilikęs laivo statybos metu. Tikriausiai dėl to laivą ir persekiojo nelaimės. Kartą laivo korpusas buvo pramuštas, į vandenį nusileido naras ir dvigubo korpuso ertmėje pamatė… žmogaus griaučius! Naro pasakojimu tada niekas nepatikėjo. Tik praėjus daugeliui metų, kai laivas baigė savo tarnybą ir buvo pjaustomas, tarp korpuso sienelių tikrai buvo aptiktas nelaimingojo kniedytojo skeletas!

 

Antrojo reiso į Niujorką metu garlaivis atsitrenkė į uolas, kur buvo pramuštas net 25 metrų ilgio plyšys. Tačiau jis galėjo tęsti kelionę, nes turėjo dvigubą korpusą. Trečiame reise laivas pateko į štormą, lūžo jo varantieji ratai ir vairas. Visi šie remontai pareikalavo didžiulių lėšų. Tačiau kuo toliau, tuo mažiau keleivių plaukė garlaiviu, nes jie bijojo, kad nesėkmių laivas gali nuskęsti.

 

Vienas iš legendinio laivo keleivių buvo rašytojas-fantastas Žiulis Vernas. “Laivas stovėjo nuleidęs inkarą maždaug 3 mylios nuo Liverpulio, – atsimena rašytojas. – Atrodė, kad tai nedidelė sala, pasislėpusi rūke. Tačiau kai garlaivis į mus pasisuko, mes pamatėme jo didingumą ir nepaprastą dydį”.
Rašytojas tapo vieno nelaimingo įvykio liudininku: kelios dešimtys jūreivių ėmė kelti inkarą, tačiau tuo metu sulūžo kėlimo mechanizmo krumpliaratis, neišlaikęs apkrovos. Veikiamas inkaro grandinės svorio jis pasisuko ir akimirksniu ištaškė jūreivius, iš kurių 4 žuvo, o 12 buvo sunkiai sužeisti.

 

1865-ais metais laivas buvo parduotas kompanijai, kuri tiesė telefoninį kabelį Atlanto vandenyno dugnu. Šiame darbe garlaivis parodė tai, ko jis vertas: per 9 metus jo pagalba buvo nutiesti 5 transatlantiniai kabeliai.

 

Baigus šiuos darbus milžiniškas laivės vėl neturėjo veiklos. Kurį laiką plaukiojo tarp Anglijos uostų, veikė kaip plaukiojantis viešbutis, anglių sandėlis ir net kilnojamas cirkas. Po to keletą metų stovėjo prieplaukoje be jokio darbo ir rūdijo. Galiausiai 1887-ais metais jis buvo parduotas kaip metalo laužas. Įdomu tai, kad laivo korpusas buvo pjaustomas net dvejus metus!

 

Šaltinis: Mįslės ir faktai 2011 (nr. 07)


2500
1 Comment threads
0 Thread replies
0 Followers
 
Most reacted comment
Hottest comment thread
0 Comment authors
Naujausius Seniausius Geriausius
profesorius

keista, kad taip ir nera tikros laivo nuotraukos… Nors foto aparatu jau galejo fotografuoti ir visai kokybiskai