Neliečiamoji iš Alabamos

Ar galima tai įsivaizduoti – viena galingiausių pasaulio armijų buvo įbauginta vienos vienintelės moters, ir dar ligotos? Būtent taip atsitiko 1939 metais, kai vienas amerikiečių generolas nesugebėjo susitvarkyti su viena dykumoje gyvenančia moterimi. Tai nutiko vieną liepos rytą Alabamos valstijoje. Įvykio liudytojas – buvęs FTB agentas – ilgai niekam nepasakojo apie incidentą. Tai padarė tik neseniai, meksikiečių žurnalui OVNI, jau pasenęs ir pajutęs, kad apskritai gali nebespėti kam nors papasakoti apie tą paslaptingą nutikimą.

Tais tolimais laikais saugumo tarnyba dirbo glaudžiai bendradarbiaudama su kariškiais, realizuojant keletą projektų. Ir štai kąrtą FTB agentas ir jo darbuotojai gavo pranešimą, kad kažkokia ateities spėjikė pranešė aukštą padėtį užimančiam pulkininkui nemažai duomenų, susijusių su jo darbu. Informacija buvo klasifikuota kaip superslapta. Pulkininkas raportavo apie tai savo vyresnybei, o vadas, savo ruožtu, perdavė visus duomenis Vašingtonui. Iš ten paskambino į FTB ir tyrimas prasidėjo.

Mūsų liudininkas buvo pasiųstas vadovauti visam darbui šia tema, ir jam teko nuvažiuoti į kaimo vietovę Alabamos valstijoje, kur gyveno spėjamoji pranašautoja. Kartu su juo dėl visa ko išvyko du kiti agentai. Atvykę į vietą, jie pamatė moterį, sėdinčią savo namų svetainėje. Agentas išsitraukė savo pažymėjimą, parodė jį moteriai, paskui paprašė, kad ir ji parodytų kokį nors asmens dokumentą bei prisistatytų.

Prieš užduodant klausimus, moteris nusišypsojo ir pasakė, kad, pirmiausia, ji visai ne pranašautoja. Nustebęs agentas atsakė, kad niekas ir nesakė, jog ji tokia. Moteris su ta pačia šypsena pastebėjo, kad sakyt niekas tikrai nesakė, bet pagal viską sprendžiant, būtent šis klausimas sukosi agento galvoje. Šis pareiškimas sutrikdė agentą, jis išties apie tai tik ir tegalvojo.

Padėjėjas nespėjo nė žingsnio link moters žengti, kai staiga ėmė smulkiai virpėti. Kai dėl moters, tai ji ramiai tebesėdėjo savo kėdėje, tarsi nieko ir nevyktų, o paskui su ta pačia ramybe kreipėsi į pagrindinį agentą: jeigu jis nori kažką jai padaryti, tai nė vienas iš jų neišeis iš šių namų.

Matydamas, kaip klostosi reikalai, agentas pažadėjo, kad nesistengs jos išsivežti su savimi. Ir tarsi burtų lazdelei mostelėjus, jo padėjėjas, kurį ištiko priepuolis, tuojau pat atsipeikėjo. Paskui moteris įspėjo, kad žino apie jų kėslus sugrįžti su pastiprinimu, bet jeigu taip nutiks, ji atsisako atsakyti už pasekmes. Taip pat pabrėžė, kad niekur neis kalbėtis ir pridūrė, kad gali parodyti jiems, kas atsitiks, jeigu jie vėl jai įkyrės. Agentas paprašė patikslinti, apie ką eina kalba. Tada moteris paaiškino, kad tam reikia parinkti negyvenamą vietą, maždaug 250 kvadratinių kilometrų teritoriją. FTB turi įkurti ten postus pagal perimetrą ir atvažiuoti kitą dieną, kad praneštų jai, kaip viskas padaryta. Tuo metu agentai nusprendė, kad bus geriau pasišalinti iš tų namų, ir kuo greičiau. Jie paliko moterį ir išvyko į FTB štabą, kur raportuose išdėstė viską, kas nutiko.

Jų viršininkas susisiekė su kariškiais ir papasakojo jiems apie dokumentų turinį. Po kelių valandų į FTB biurą atvyko kažkoks generolas ir pareiškė, kad nutarė išpildyti tos moters reikalavimus, baigti visas tas kvailystes ir ją areštuoti. Taip pat pareiškė, kad kariškiai turi kelis poligonus dykumoje ir jie jau ivykdė visas duotas instrukcijas. Ankstų kitos dienos rytą generolas telefonu pranešė, kad viskas paruošta ir padaryta būtent taip, kaip buvo nurodyta, ir minėtoji teritorija išvalyta. Paskui kartu su FTB agentu jis nuvažiavo pas moterį. Ta jų laukė, ramiai sėdėdama savo kėdėjė.

Abu vyriškiai išlipo iš automobilio ir prisiartino prie namo. Agentas vos spėjo ištarti kelis žodžius, pristatydamas generolą, kai moteris pertraukė jį ir pareiškė, kad puikiai žino, kas jis ir ką čia daro. Paskui paklausė, ar viskas atlikta, kaip ji nurodė. Generolas patvirtino. Moteris pasidomėjo, ar skraido virš tos teritorijos lėktuvai ir gavo atsakymą, kad oro erdvė uždaryta. Ji metė į jį daug žadantį žvilgsnį ir dar sykį paklausė, ar visa tai tiesa. Generolas patvirtino, kad įsitikinęs tuo.

Niekas neturėjo supratimo, kas gi turi įvykti. Generolas paklausė, kada ji ruošiasi pademonstruoti, ką buvo žadėjusi.

Paslaptinga moteris apsiribojo atsakymu, kad viskas jau padaryta. Generolas, savo ruožtu, pasakė, kad jeigu ji viską čia suorganizavo tik kaip pokštą, tai jis asmeniškai ateis jos areštuoti ir uždaryti už grotų. Moteris tik nusišypsojo ir pastebėjo, kad jeigu jis ar kas nors kitas sugrįš, kad vėl jai įkyrėtų ar net dėl kokio užmiršto daikto, tai šiandieninė demonstracija pasirodys tik vaikų žaidimas, lyginant su tuo, kas tuomet nutiks.

Abu vyriškiai išėjo ir išvyko kiekvienas į savo tarnybos vietas. Generolas paskambino į bandymo zoną ir įsakė, kad žvalgų grupė apžiūrėtų teritoriją ir praneštų apie viską, kas neįprasta ten jiems pasirodys… Greitai karo vadą painformavo, kad toje teritorijoje nėra jokių gyvybės požymių, kadangi visi augalai žuvo, ir tas pats atsitiko su vabzdžiais bei smulkiais gyvūnais, o taip pat su paukščiais, kurie skrido virš tos vietovės ir krito negyvi žemėn.

Generolas pranešė apie tai FTB agentams, susirinkusiems ta proga jo štabe, ir davė griežčiausią įsakymą, kad nė menkiausia šios informacijos detalė neprasiskverbtų už jo kabineto sienų. Nuo šio momento reikalo ėmėsi kariškiai. Generolas taip pat davė įsakymą, kad niekas, jokiomis aplinkybėmis nesiartintų prie tos moters namo. Nuo to laiko niekas iš FTB agentų, kurie buvo susipažinę su bylos esme, šia tema su niekuo nekalbėjo. Kiek žinoma mūsų liudininkui, atsargos agentui, niekas netrikdė moters ramybės.

Liudininkas puikiai suvokia, kad viskas, ką jis papasakojo, primena fantastinės knygos ištrauką, bet tvirtina, kad viskas buvo būtent taip. Atsakymą į klausimą, kas tai buvo per moteris, tikriausiai galima rasti FTB archyvuose.