JAV siurbia naujausias technologijas iš Atlantidos

Mokslininkas Džeremis Horvikas savo knygoje “Atlantidos misija” tvirtina, kad JAV vyriausybė sužinojo tikslią Atlantidos vietą dar 1973 metais, kai amerikiečių povandeninis laivas aptiko paskendusio miesto griuvėsius.

Atlantidą aptiko atsitiktinai, manevrų metu netoli Ispanijos krantų 1973 liepos 25 dieną. Jūreiviai pasakoja, kad griuvėsiai yra 5,5 tūkst. Pėdų gylyje ir užima apie 19 kvadratinių mylių. Povandeninio laivo vadas tučtuojau gavo įsakymą laikyti viską paslaptyje.

Mokslininkas yra įsitikinęs, kad kontinento paslaptis slypi ne tiek netikėtame jo dingime, kiek aukštame technologijų, kurias buvo įvaldę žemyno gyventojai, lygyje. Neatsitiktinai Hitleris rengė mokslines ekspedicijas, vildamasis aptikti ten unikalių ginklų. Ir kai amerikiečių povandeniniai laivai aptiko legendinę salą, JAV vyriausybė, suprantama, užslaptino atradimą.

Nuo to laiko JAV karinis jūrų laivynas surengė dar keturias ekspedicijas į paskendusios Atlantidos rajoną. Horvikas tvirtina, kad tyrinėtojai grįždavo su seniausios kultūros daiktais, kurie patvirtindavo faktą, kad atlantai buvo įvaldę aukščiausio lygio mokslą ir techniką, dažnai pranokstančią dabartinę.

“Neabejotina, kad mūsų kovinės technikos naujovės, tokios kaip nematomi lėktuvai, sukurti pagal Stels technologiją, arba priešraketinės sistemos, šiuo metu kuriamos Amerikoje, yra kuriamos naudojantis žiniomis, gautomis dėka radinių, pakeltų iš vandenyno dugno, tyrinėjimo.” – kalba mokslininkas.

O švedų tyrinėtojo Ulfo Erlingsono nuomone, legendinė Atlantida, galbūt, niekad neskendo. 360 metais pr. Kr. Platonas tvirtino, kad Atlantida nugrimzdo į jūrą prieš 11 000 metų, tačiau švedų geografas įsitikinęs, kad paslaptinga sala egzistuoja ir dabar ir yra ne kas kita, kaip Airija…

Mokslininkas remiasi salų panašumu: abi turi panašų dydį (480 km ilgio ir 320 km pločio) ir reljefą: pakraščiuose – kalnai, o centre – didelė lyguma. “Aš tyrinėjau visų pasaulio salų geografines charakteristikas ir tarp 50 didžiausių, tik Airija turi centrinę lygumą”. – pasakė geografas žurnalistams.

Mitas apie seniausios civilizacijos žūtį, kaip mano mokslininkas, atėjo iš Airijos ir kažkokiu būdu pasiekė Platono ausis. Iš tikrųjų kalba eina apie Dogerio seklumą. Ši sekluma Šiaurės jūroje kažkada buvo stambia sala, tačiau prieš kelis tūkstančius metų nugrimzdo po vandeniu. Erlingsonas teigia, kad tokia legenda iš pradžių lydėjo Atlantidą, o paskui katastrofą paprasčiausiai “perkėlė” į ją. Kaip savo teorijos įrodymus, švedas pateikia ir kitus argumentus.

Pavyzdžiui, atlantų imperijos ribos, kurias aprašė Platonas, sutampa su megalitinių statinių Europoje ir Šiaurės Afrikoje išsidėstymu. Ši nacija, kaip mano Erlingsonas, sukūrė paslaptingus Niugrandžo ir Nouto statinius šiuolaikinio Dublino apylinkėse. Archeologų manymu, jų amžius siekia 5000 metų. Tačiau mokslo pasaulis švedų geografo hipotezės pripažinti kol kas neskuba, siūlydamas vis naujas ir naujas versijas…

Amerikiečių tyrinėtojas Robertas Sermestas neseniai paskelbė didžiulės salos Viduržemio jūroje, netoli Kretos, egzistavimo įrodymus. Sala nugrimzdo po vandeniu prieš 10-12 tūkstančių metų dėl stipraus žemės drebėjimo. Spaudos konferencijoje Sermestas pademonstravo trimatį dirbtinių statinių vaizdą, tie statiniai buvo aptikti echolokatoriumi jūros dugne, už 80 km nuo Afroditės salos.

Jo žodžiais tariant, “ekspedicijos metu buvo aptikti povandeniniai kanalai ir 3 km ilgio seina, daranti 90 laipsnių posūkį”. Tyrinėtojai pažymėjo, kad gauti duomenys 60-80 procentų sutampa su Platono aprašyta Atlantida.

Sermesto nuomone, “Viduržemio jūra yra vienas geologiškai aktyviausių pasaulio kampelių ir bent vieną kartą čia tikrai būta didžiojo tvano, kurį aprašė Platonas”.

Praktiškai tuo pat metu kaip ir Sermestas, savo sensacingą pareiškimą paskelbė ir Vupertalio universiteto mokslininkas Raineris Kune. Jis mano, kad žodžių junginys “Atlantidos sala” susijęs su pietų Ispanijos pakrantės sritimi, nušluota nuo žemės paviršiaus potvynio tarp 800 ir 500 metų pr. Kr. Kosminio palydovo padarytos drusmingų pelkių palei Kadiso miestą nuotraukos rodo dvi stačiakampes struktūras ir koncentrinių ratų, kurie jas kažkada supo, dalis.

Platonas rašė apie salą, kurios skersmuo 5 stadijos (925 metrai), supamą keliais apskritais statiniais – koncentriniais ratais, kuriuos sudarė žemė ir vanduo. Kune mano, kad stačiakampės struktūros – tai miesto “sidabrinės” ir “auksinės” šventyklų, aprašytų “Kritijaus” dialoge liekanos. Tačiau iš kosmoso padarytose nuotraukose salos ir joje esančių ratų dydis gerokai didesni už Platono nupasakotus. Arba Platonas sumažino Atlantidos matmenis, arba senovinė stadija buvo 20 proc ilgesnė už tą, kurią mes žinome. Jei pastarasis dalykas teisingas, tai stačiakampės struktūros tiksliai atitinka Platono nurodytus parametrus.

Ir tai yra vienintelė vieta, kuri visiškai atitinka filosofo aprašymus. Yra ir kitų sutapimų. Jeigu tikėti Platonu, palei Atlantidą driekėsi lyguma, einanti nuo Ispanijos pietinės pakrantės iki Sevilijos, kur buvo didelės vario ir kitų metalų atsargos (jų pilna ir Siera Morenoje). O aukšti kalnai, kuriuos aprašė filosofas – tai Siera Morena arba Siera Nevada.

Inf. šaltinis: visokybes.com