Illuminati – kas jie?

Tarp visų žvalgybinių ir kontražvalgybinių intrigų visame pasaulyje ryškų pėdsaką paliko 18-ame amžiuje sukurta slaptoji iliuminatų organizacija. Kas jie tokie ir kaip ši mažai kam žinoma žmonių grupė paliko ryškų pėdsaką 18-ame, 19-ame ir 20-ame amžiuose, apgaubdami save galinga slaptumo skraiste.

Be to, slaptieji iliuminatai mūsų 21-ame amžiuje valdo pagrindinius piniginius srautus (pinigai – ekonomikos kraujas), daro įtaką politiniuose sprendimuose visose pagrindinėse ir didžiausiose valstybėse visame pasaulyje. Šiai grupei žmonių, vienai galingiausių ir žiauriausių organizacijų mūsų planetoje, priklauso daug buvusių ir dabartinių Amerikos vadovų, pagrindinai ne tik šios valstybės, bet ir viso pasaulio galingieji bankininkai.

Ši organizacija užvaldžiusi pagrindines informacines struktūras. Juk kas valdo informaciją, tas valdo Pasaulį. Žinios – tai yra valdžia. “Iliuminatai iš amžių glūdumų sukaupę begalinį išminties bagžą, įvaldę „Visatos akį“. Jie stengiasi išlikti visiškai nežinomi, nesireklamuoja, tik tyliai dirba juodą darbą savo ir savo palikuonių ateičiai.

Iš kur atsirado ši mažai kam žinoma slaptoji srovė? Ieškant informacijos apie šios organizacijos susikūrimą suradau nemažai šokiruojančios medžiagos. Pasirodo, jai susikurti padėjo Vatikano popiežių ir kardinolų gobšumas, siekimas vadovauti viskam. Vatikano valdantieji įvedė celibatą savo kunigams tik tam, kad visas užgyventas jų turtas atitektų Vatikano valdančiųjų sluoksniui. Jie ir susigundė gana didžiuliu tamplierių sukauptu turtu. Gal dar trumpai paminėsiu, kas gi tie tamplieriai? Tai – riterių ordinas, kuris buvo įkurtas 1118-aisiais metais ir pirmasis jam vadovavo Hugo de Pajenso, riteris – veteranas, kurio vadovaujami riterių būriai saugodavo kriščioniškuosius maldininkus, žygiuojančius į Šventąją Žemę (Palestiną).

1128 metais jau gerokai sustiprėjusį (jį jau sudarė tūkstančiai užgrūdintų ir iš kovų grįžusių riterių) ordiną, kuriam vadovavo abatas Bernardo Klero, palaimino ir oficialų statusą suteikė pats popiežius. Ordinas net sukūrė didžiulį laivyną, įkūrė savo nuosavą banką, o pinigus skolindavo visos Europos grafysčių kilmingiesiems, taip pat – ir pačiam Vatikanui. Tad visiškai nenuostabu, kad per kelis šimtmečius šis ordinas tapo viena galingiausių ir ekonomiškai stipriausių organizacijų. Manoma, kad kelią į Ameriką taip pat yra pirmieji atradę tamplieriai.

Jau 14-tojo amžiaus pradžioje tamplierių turtai pradėjo kelti visų Europos valdovų pavydą. Prancūzijos karalius Pilypas Gražusis staiga, tai yra 1307-ųjų spalio 13 dieną, visoje Prancuzijos teritorijoje tamplierių ordiną apkaltina erezija. Tamplierius pradedama persekioti, jų tvirtovės užgrobiamos šturmu ir apgaule. Tačiau visam šitam melui nebuvo lemta išsipildyti taip, kaip jis buvo suplanuotas. Pagrindiniai turtai buvo išsaugoti, per Portugaliją ir kitas Europos grafystes turtas buvo išgabentas, kaip manoma, į Meksiką ir kitas pietų Amerikos pakrantes.

Perskaitę šią informaciją, galime susidaryti nuomonę, kad jau 14-ame amžiuje tamplieriai buvo gana neblogi žvalgybininkai, juk kaip gi jie kitaip būtų išsaugoję savo nesuskaičiuojamus turtus?

Dabar sugrįžkime į 18-tąjį amžių.1776 metais gegužė 1-ąją Vokietijoje, Bavarijoje, dar tais laikais mažai kam žinomas jėzuitų teisės profesorius Adamas Waizkaufas (Adam Waizkoof) įkuria labai slaptą Iliuminatų (lotyniškai – pašventintųjų) organizaciją, kurioje susijungia tokios jėgos kaip Jėzuitų ordinas, masonai, tamplieriai, asasinai (karinga sekta, susikūrusi 11 amžiuje), dauguma religinių stiprių sektų. Šios slaptosios jezuitų organizacijos tikslas – apjungti vadovavimą visam Žemės rutuliui, jos gyventojams ir naudingųjų iškasenų kontrolei .A.Waizkaufas visą šį juodajį apjungimą įvardina kaip “Naujoji Pasaulinė Tvarka“

Naujai sukurtai organizacijai nebuvo svetima juodoji magija, visi jos ritualai. Žmogžudystės buvo vykdomos viešpatavimo sustiprinimui ir slaptumo išsaugojimui. Narkotiniam tinklui sukurti buvo skiriamos neįsivaizduojamai didžiulės lėšos. Organizacija stiprėjo finansiškai su lyg kiekviena diena. Bet kuris narys buvo užkietėjęs cinikas, žudikas, kietaširdis.Galima net paminėti vieną iš iliuminatų įkurtos organizacijos, Amerikoje gerai žinomos ir liūdnai pagarsėjusios „Kaulai ir Kaukolė“ šutvę, į kurios sudėtį įeina ir kai kurie buvę Amerikos prezidentai. Norint patekti ir įsitvirtinti „Kaulų ir Kaukolės“ organizacijoje,turėdavai iškasti kapinėsie palaidotąjį ir nukirsti jam galvą, ją pristatant visiems organizacijos nariams.

Tarpusavio bedravimui ir informacijos perdavimui buvo sukurtas užkoduotas raštas, kuris nėra pasiekiamas arba žinomas kam nors ne iš šios organizacijos narių. Sukurtas oficialus antspaudas vaizduoja piramidę, viršuje piramidės – akis, iš kurios eina spinduliai į visas puses. Tai – viską matantis ir kontroliuojantis ženklas. Aišku, taip besiplečiančia ir neribojamą įtaką turinčia organizacija pradėjo nepasitikėti 18-ojo amžiaus pabaigos Europos valdantieji. Kai kuriems šios slaptosios organizacijos nariams net teko pabuvoti už grotų. Bavarijoje ji buvo visiškai uždrausta. Kiek vėliau iliuminatų viešpatavimo buvo kratomasi visoje Europoje. Tačiau jie jau turėjo patirties iš ankstesniųjų tamplierių laikų, tai greitai įvertino susidariusią situaciją ir persidislokavo.

Noriu paminėti, kad Vatikanas taip pat stojo piestu prieš šios organizacijos įsigalėjimą, manau, tai – visškai suprantama. Juk Vatikanas visada stengėsi sunaikinti tas jėgas, kurios įgydavo kur kas didesnės valdžios nei pats Romos popiežius ir išrinktieji kardinolai. Jau 19-ojo amžiaus pradžioje apie iliuminatų viešpatavimą beveik niekam nebuvo žinoma.

1975 metais buvo rasti dokumentai, kad slaptosioms organizacijoms, kurios vėliau persikūnijo į „Naująją Pasaulinę Tvarką“, priklausė tokie žmonės kaip: Leonardas da Vinči, Viktoras Hugo ir seras Izaokas Niutonas. O štai daugumos istorikų žiniomis pradedama susikoncentruoti prie vienos gana įdomios išvados: Europos Sąjungos sukūrimas – taip pat iliuminatų veiklos rezultatas. 20-ojo amžiaus pabaigos ir 21-ojo amžiaus pradžios istorikai, tyrinėdami šios slaptosios organizacijos kelius ir takelius, atsidūrė Rusijos valstybės žvalgybos valdyboje GRU.

Bet tai nėra jokia naujiena, nes sužlugus TSRS valstybei nemažai jos KGB archyvų atsidūrė „juodojoje rinkoje“, o iš dokumentų aiškėja, kad ši slaptoji iliuminatų organizacija glaudžiai bendravo su pačia įtakingiausia ir viską konroliuojančia GRU struktūra. Tačiau kaip tik istorikai ar tiriantys „Naujosios Pasaulinės Tvarkos“ veiklą norėdavo gauti interviu ar šiaip dokumentus, patvirtinančius šią informaciją. Tačiau visi buvę KGB darbuotojai, nors jau ir nedirbantys jokiose valstybinėse struktūrose, būdavo neprakalbinami už jokius pinigus. Iškyla klausimas: kodėl ir kas gi sukelia baimę, pradėjus domėtis iliuminatų veikla? Bet kaip sakoma: “ko negali pinigai, tą gali labai dideli pinigai.“ Ir štai šokiruojančios tyrinėtojų išvados: iliuminatai glaudžiai bendravo su Josifu V.Stalinu bei komunistų partijos generaliniu sekretoriumi Sergejumi N.Chruščiovu.

Iš nupirktos ir paskelbtos informacijos išaiškėja, jog glaudžiai bendraujant iliuminatų atstovams ir KGB struktūroms Vatikanas buvo apsuptas sovietinės žvalgybos. Daugumai, ko gero, iškiltų klausimas: na kam gi KGB struktūroms reikalinga buvo šnipinėti Vatikaną? Bet ir vėl randamas atsakymas, kuris vėl šokiruoja: KGB struktūros buvo samdomos šnipinėti Romos popiežių ir Vatikano kardinolus. Dar kolkas nerasta dokumentas, kiek už šią paslaugą buvo sumokėta arba tiesiog kiek ši paslauga kainavo iliuminatams? Bet tai nėra pagrindinis klausimas. Pagrindinis klausimas: ar tai kerštas Vatikanui? Ne. Romos popiežius ganė apie du milijardus avelių. Štai kur pagrindinis tikslas. Šios avelės kaip oras buvo reikalingos iliuminatams įgyvendinti savo ketinimus. Tai – Naujoji Pasaulinės Tvarkos programa, į kurią per šimtmečius kryptingai juda iliuminatai.

Toliau tyrinėjant dokumentus, kurie buvo nupirkti už solidžią pinigų sumą iš slaptųjų KGB dilerių, aiškėja stulbinantys faktai. Pasirodo, įVatikaną, labai uždarą ir nelabai kuo bepasitikinčią valstybę Romos miesteatvyksta šventikas iš Ukrainos, atlikęs bausmę sovietiniuose lageriuose,nuteisas už antitarybinę ir antikomunistinę propagandą, nukreiptą prieš Tarybų Sąjungą. Priimamas kaip ne svetimas ir savo pažiūromis puikiai užsirekomendavęs antikomunistas – šventikas. Visa tai vyksta 1972 metais. Romos soste tvirtai suleidęs dvasingumo šaknis, turintis beribį pasitikėjimą tarp tikinčiųjų sėdi ir visam katalikiškajam pasauliui vadovauja popiežius Paulius 6-asis.

Per porą mėnesių ištremptasis šventikas susidraugauja su popiežiaus kabineto kardinolu Vilotti. Antikomunistas-šventikas, Vatikano valstybėje vadinamas Vladimiru, greitai užkariauja simpatijas proamerikietiškųjų dvasininkų prie Romos popiežiaus sosto pagarbą. Ir tai neturėtų visiškai nieko stebinti, kurie bent kiek perpranta iliuminatų vadovavimo technologijas.Greitai vienos komandiruotės metu į Milaną kardinolas Vilotti yra užverbuojamas. Na ir pakliūk į sekso pinkles: viešbutyje susigundė be galo simpatiška gražuole ir buvo visa tai nufilmuota.

Taip aplink šventąjį sostą susidaro žiedas, kuriam vadovauja žvalgybinės Sovietų Sąjungos ir iliuminatų jungtinės pajėgos. Štai tada ir prasideda patys idomiausi ir šokiruojantys veiksmai. Dar nebuvo galutinai išsiaiškinta, kodėl staiga 1939 metais mirė popiežius Pijus 11-asis. Šis popiežius tikinčiųjų pasauliui vadovavo 20-ojo amžiaus 4-me dešimtmetyje. Mirė jis netikėtai.Visur ir visada labai stipriai kritikavo Hitlerio įsiviešpatavimą Europoje ir visame pasaulyje. Dar reikia perspėti skaitytoją, kad mirus popiežiui, jokie tyrimai nėra atliekami. Jis nubalzamuojamas ir toliau viskas vyksta pagal Vatikano nustatytą laidojimo reglamentą.

1978 –ieji. Vatikaną sudrebina staigi popiežiaus Pauliaus 6-tojo mirtis.Ir vėl, kaip ir visiems, palikusiems šį pasaulį popiežiams, joks skrodimas neatliekamas, nedaromi jokie tyrimai dėl staigios ir neaiškios popiežiaus mirties.

Bet šį karta iliuminatai atsiduria labai nepageidaujamoje ir visai nelauktoje situacijoje. Į Romos popiežiaus sostą išrenkamas (tikrai tai – neatsitiktinumas) Jonas Paulius 1-asis. Šis popiežius yra gerai informuotas apie organizaciją, kuri pasaulį nori valdyti pagal dėsnius, nepriimtinus nei popiežiui, nei visai dorovės normas pripažystančiai Vakarų Europai. Popiežius naikina išsikerojusią korupciją. Vatikano valstybės viduje uždraudžiamos finansinės machinacijos, jis pats asmeniškai stebi pagrindinių finansinių srautų eigą. Buvo išaiškinta milijardo dolerių afera (1978 metais – tai galingi pinigai). Doleriai priklausė ne tik Šventąjam sostui, tai buvo ir iliuminatų indėlis.

Tačiau greitai Vatikaną sukrečia įvykis, kuris ne juokais išgąsdina naujai išrinktą Romos poppiežių. Jonui Pauliui I atsisėdus į Romos popiežiaus sostą, praėjus dešimčiai dienų, su oficialiu vizitu, siekdamas sumažinti įtampą tarp katalikiškojo ir Rusijos ortodoksų pasaulio, atvyko Rusijos ortodoksų bažnyčios arkivyskupas Nikodimas. Ryte, kaip ir priimta, paduodama kava. Vos tik arkivyskupas nuryja pirmą gurkšnį, čia pat iškreiptu veidu krenta ant žemės negyvas. Popiežius Jonas Paulius pasimetęs, baimės ir išgąsčio sumaištyje supranta, kad ši nuodų dozė buvo skirta jam. Būtent už pertvarkas Vatikano valstybėje.

Tik aklo atistiktinumo dėka ne jis pirmasis paragavo kavos, todėl ir išliko gyvas. Visą tikinčiųjų pasaulį oficialusis Vatikano gydytojas informuoja, kad arkivyskupas Nikodimas mirė nuo širdies nepakankamumo. Kaip ir visuomet Vatikano valstybėje, nebuvo atliekami jokie tyrimai, taigi nebuvo nustatyta tikroji mirties priežastis.

Kūnas buvo balzamuotas ir iškilmingai palaidotas. Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad kava, kuria buvo nunuodytas arkivyskupas, taip pat nebuvo atiduota ištirti ekspertams. Tačiau popiežius Jonas Paulius I-asis vis tik randa jėgų sušaukti įpatingai slaptą susirinkimą dėl įvykių, sukrėtusių ne tik Vatikaną, bet ir visą tikinčiųjų pasaulį.

Slaptame susirinkime, kuris surengtas 1978 metų rugsėjo 25 dieną, dalyvauti buvo pakviesti keturi kardinolai. Kas vyko už uždarų kabineto durų, iki šios dienos niekas nieko nežino. Tačiau labai greitai kardinolas Vilotti, kuris Vatikane užėmė generalinio sekretoriaus pareigas, buvo atleistas iš užimamų pareigų.

Vis tik popiežius Jonas Paulius I-asis suprato, kad iliuminatų tinklas yra stipri, pavojinga jėga, kuri bet kokiomis priemonėmis siekia savo tikslų. Ir bijota – nebe pagrindo.

Rugsėjo 27 dieną popiežius susiruošė anksčiau atsigulti ir deramai išsimiegoti. Su savimi pasiėmė slaptojo susirinkimo protokolą. Patogiai įsitaisęs lovoje paprašė kavos. Buvo atnešta kava ir popiežiaus mėgstami saldainiai. Ryte popiežius turėjo atlikti būtinas pagal reglamentą apeigas. Tačiau jis vis dar – lovoje. Prie įjungtos stalinės lempos jis atidžiai tyrinėja slaptojo susirinkimo dokumentus. Sesei Vinčensai buvo labai keista, juk popiežiaus niekada nereikėjo žadinti, ir ji tylai praveria pontifiko miegamojo duris. Tik priėjusi prie pat lovos, ji pamato baisų vaizdą: lovoje sėdi pontifikas skausmo iškreiptu veidu.

Štai dabar jau metas įvertinti iliuminatų sugebėjimą apsukriai, operatyviai, laiku įgyvendinti savo iškeltus tikslus ir siekius. Įr vien tik dėl šių priežasčių: į generalinio sekretoriaus postą vėl grįžta kardinolas Vilotti, kuris jau daugiau kaip šešeri metai ištikimai tarnauja iliuminatų tinklui. Bet baisiausia tai, kad jis laikinai paskiriamas eiti popiežiaus pareigas, kol bus išrinktas ir paskirtas naujasis popiežius. Aišku, kardinolas pirmiausiai pasiima visus slaptojo susirinkimo protokolo dokumentus, kavos puodelį, saldainius, kuriuos ragavo miręs popiežius. Antra, jis išsiunčia seserį Vinčensą atgal į vienuolyną, prigrąsindamas jai niekada niekam nekalbėti apie tai, ką matė. Žodžiu, liepė niekam nieko nepasakoti apie įvykius, kurie sukrėtė Vatikaną rugsėjo 27 ir 28 dienomis.

Kaip ir priimta Vatikano valstybėje, operatyviai atvyko balzamuotojai ir pradėjo dirbti darbą, kurį jie puikiai išmanė – balzamavo mirusiojo popiežiaus Jono Pauliaus I-ojo palaikus. Tą pačią dieną spaudoje pasirodė pranešimas, kad popiežius mirė nuo širdies nepakankamumo, kaip ir visi buvę sosto pontifikai, ir kad ryte kūną rado generalinis popiežiaus sekretorius monsinjoras Maggi.

Po dešimties dienų, kaip ir priklauso Vatikano valstybėje, kardinolas Vilotti sukvietė visos katalikų Bažnyčios kardinolus į konklavą, kad būtų išrinktas naujasis popiežius. Iš viso pasaulio, katalikiškosios Bažnyčios suvažiavo 111 kardinolų. Noriu paprėžti ir patikslinti skaitytoją, kad konklavas – tai tik ceremonijos dalis, o iš tikrųjų popiežius yra renkamas prabangiuose restoranuose, kuriuose pietauja iš viso katalikų pasaulio suvažiavę kardinolai. Konklave tik priimamas galutinis sprendimas. Šį kartą, tai yra 1978 metų spalio mėnesį, kardinolai į konklavą rinkosi septynis kartus ir tik aštuntuoju bandymu pagaliau virš konklavo pasirodė balti dūmai. O tai reiškė, kad pagaliau buvo išrinktas naujasis popiežius, visos katalikiškosios Bažnyčios galva.

Šį kartą KGB ir iliuminatų jungtinės pajėgos gavo patį skaudžiausią ir triuškinantį smūgį per visus Bažnyčios egzistavimo laikus. Pasivadinęs Jono Pauliaus 2-ojo vardu, Romos sostą paveldėjo pats didžiausias antikomunistas, nepripažįstantis korupcijos, įvairiausių finansinių machinacijų, kurių apstu buvo Vatikane, – lenkų kardinolas Karolis Voityla.

Tačiau iliuminatai nepripratę taikstytis su pralaimėjimais. Ir štai po beveik trejų metų, 1981 gegužės 13 dieną, į popiežių pasikėsinama. Į jį šauna su kriminaline praeitimi susijęs, Turkijoje dėl žmogžudystės kaltinamas turkas Achmedas Ali Agdža. Pasikėsinimas surengtas 5 valandą ryto, pro vartus išvykus popiežiaus baltajam džipui, kuris tuo metu dar nebuvo aprūpintas naujausiomis apsaugos priemonėmis. Vos tik popiežiaus automobilis susilygina su turkų teroristu, šis į popiežių iššauna keletą šuvių. Pontifikas sužeidžiamas, o Agdža – minios pargriaunamas ant žemės. Suimtasis Ali Agdža tardant kartojo tik vieną vienintelę frazę: tai mano paties sumanytas nusikaltimas.

Tačiau policijos tyrėjų šis jo pasakymas neatrodė įtikinamas. Visi puikiai suprato ir buvo nuoširdžiai įsitikinę, kad už Ali Agdžos nugaros stovi kažkokios jėgos, kurioms nebuvo palankus popiežius ir jo reformos. Policijos ir tyrėjų veiksmai galų gale duoda rezultatų. Agdža palūžta ir prisipažįsta: jis veikė pagal Bulgarijos slaptosios organizacijos užsakymą. O juk Bulgarijos saugumas labai tampriai bendradarbiavo su KGB.

Be abejo, tokį Turkijos teroristo Ali Agdžą pareiškimą neigė ne tik Bulgarija, bet ir Tarybų Sąjungos vyriausybė. Tačiau kai Agdža Italijos teismo buvo nuteistas kalėti iki gyvos galvos, jam pasidarė labai apmaudu, kad vienam tenka atsakyti už šį kažkieno suplanuotą nusikaltimą Ir Agdža dar sykį palūžta – pradeda teismui duoti parodymus apie veikiančios slaptos organizacijos veiklą, jos lyderius. Žodžiu, iškloja viską, kas jam buvo žinoma. Papasakojo nieko neslėpdamas.

Lapkričio 25-ąją, 1982 metais, suimamas Bulgarijos nacionalinės aviokampanijos darbuotojas Sergejus Antonovas. Jam pateikiami kaltinimai dalyvavus pasikėsinant į Romos sosto popiežių. Suimtųjų sąrašas netrukus papildomas dar trimis suimtais Bulgarijos piliečiais bei keturiais turkais. Duodamas parodymus A.Agdža tvirtina, kad yra baigęs specialius kursus teroristų rengimo centruose, kurie veikia Bulgarijoje ir Sirijoje. Šioms stovyklos vadovauja specialistai iš KGB ir tarptautinės terorizmo organizacijos.

Kad ir kaip Bulgarijos bei Sovietų Sąjungos vyriausybių atstovai neigė savo šalių specialiųjų bei slaptųjų struktūrų dalyvavimą rengiant pasikėsinimą į popiežių, tačiau būtent ši versija buvo viena iš įtikinamiausių. Taigi be Ali Agždos buvo suimti dar aštuoneri su pasikėsinimu susiję asmenys. Tai – minėti keturi turkai ir keturi bulgarai. Dalis šių suimtųjų 1984 metais taip pat davė nuoširdžius parodymus Italijos teisėjams. Buvo išsiaiškinta apie kokybiškai pagamintus suklastotus dokumentus, pinigines lėšas,ginklą,kuriuo buvo pasikėsinta į popiežių.

Tačiau kaip nekeista, o galingieji iliuminatai sugebėjo papirkti užtektinai tobulą Italijos teisetvarką, sugebėjo rasti takelius į tariamai “dorų” ir “sąžiningų” teisėjų silpnąsias puses. Antra, iliuminatai, visam pasauliui pademonstravo savo galybę, kad jie viską valdo ir kontroliuoja. Teismas priėmė sprendimą, jog iki galo įrodyti, kad tai – dviejų valstybių suplanuotas aktas prieš pontifiką, neužtenka įrodymų.

Į Jungtines Valstijas 1990 metais dezertyruoja KGB pulkininkas Viktoras Ivanovičius Šeiminas. Atvykęs į Ameriką, jis pateikia stulbinančius ir šokiruojančius dokumentus, po kuriais – KGB vado Jurijaus Andropovo parašas. Pasirodo, šis pulkininkas turėjo surinkti visą informaciją, kaip fiziškai priartėti prie Romos popiežiaus. O juk Andropovas po kelerių metų tapo TSRS (SSRS) komunistų partijos generaliniu sekretoriumi!

Gal ir būtų galima baigti šį straipsnį tokiais pareiškimais. Tačiau vis tik norisi pridėti dar keletą detalių: iliuminatų veiklą gaubia galingas paslaptingumo šydas. Ir vargu ar jį kada nors bus lengva praskleisti. Naivu tikėtis, jog tokio pobūdžio paslaptys būtų lengvai išnarpliojamos.

O pabaigai norėčiau, kad Jūs, skaitytojai, atkreiptumėte dėmesį į vieną smulkiausių dolerio kupiūrų. Ten esama užrašo “Naujoji Pasaulio Tvarka” bei iliuminatų antspaudo fragmento. Sąvoką “Naujoji Pasaulio Tvarka” naudojo iliuminatai. Tik šie dalykai slėpti nuo visuomenės akių.

Šaltinis: netiesa.lt