Durys į kitą išmatavimą

Iš kur atsiranda ateiviai? Iš kosmoso, ar iš nežinomų paralelinių pasaulių?

Sedonos portalai

“Žmonės, kurie ima užsiimti spiritizmu, labai dažnai susiduria ir su poltergeisto reiškiniu,- rašo rusų ufologas Nikolajus Subotinas. – Rytų išmintis skelbia: panašus traukia panašų. Galbūt beieškant kitapusinio pasaulio ir atsakymų į slaptus klausimus, žmogus pakliūva į rezonansą su vibracijomis būtybių, kurios randasi kitoje būties plokštumoje, kituose išmatavimuose.

Jis tarsi sukuria kanalą, portalą, leidžiantį toms būtybėms prasiskverbti į mūsų pasaulį. Kad ir kaip absurdiškai atrodytų ši hipotezė, ji sulaukė netikėto patvirtinimo amerikiečių ufologo Hario Harto tyrinėjimuose. Haris iškėlė įdomią hipotezę apie tai, kad anomalios zonos – tai durys į kitus išmatavimus, portalai, kurių pagalba mes galime prasiskverbti į kitus pasaulius.

Jis mano, kad būtent dėka tokių portalų pas mus patenka būtybės, kurias mes laikome ateiviais iš kitų planetų. Viena iš tokių anomalijų yra nedideliame Sedonos mieste (Arizona), JAV pietvakariuose. Pastebėtų NSO skaičius toje vietovėje toks didelis, kad kone kas antras Sedonos gyventojas gali papasakoti apie savo “skraidančių lėkščių” stebėjimo patirtį.

Kaip pasakoja pas Hartas rusų virtualiame žurnale “Dialogas: Žemė – Kosmosas”, jam pavyko tiksliai nustatyti pagrindinės anomalijos vietą, ji yra už 15 km nuo Sedonos. Ten galima stebėti pačius įvairiausius keistus reiškinius. Tačiau įdomiausia, ką pavyko ten aptikti – tai ypatingas duris tarp išmatavimų (portalus), kurios atsidarydavo tam tikru metu.

Savo stebėjimų metu amerikiečių tyrinėtojas padarė daugybę nuotraukų, nufilmavo daug videosiužetų. Jo dosjė yra nuotraukos su lašo formos ryškiai oranžiniais ar geltonais objektais, grupės mažų mėlynų ugnių, sudarančių figūrą, savo forma primenančią drugelį, ryškių “rūko fantomų” ir t.t.

Hartas pastebėjo, kad prieš atsiveriant portalui ore greitai susiformuoja neįprasti rūkai. Atvirą portalą irgi galima pastebėti. Dažniausiai jis nematomas, bet jeigu žinai, ko ieškai, gali pamatyti oro iškraipymus ar mirgėjimą toje vietoje, kur yra portalas. O jeigu su savimi turi kompasą, jis parodys portalą savo rodykle. Specialistai gali aptikti atvirus portalus pagal didelį elektromagnetinį foną, viršijantį įprastą vietovės foną.

Hai Marko “durys”

Be Sedonos Hartui teko tirti dar vieną portalą, esantį Peru teritorijoje. Štai ką jis pasakoja: “Prieš kelis mėnesius aš gavau laišką, kuriame buvo kalbama, kad Peru šiaurėje, Hai Marko kalne aptikta dar viena į duris panaši struktūra. Portalas? Tai miestelis, esantis už 35 km nuo Puno miesto, žinomas kaip Dievų Miestas. Vieta niekad anksčiau nebuvo ištirta dėl sunkiai įveikiamo ir sudėtingo kalnų reljefo.

“Duris” sudaro sudėtinga archeologinė struktūra, kuris atrodo kaip veidas ant uolos, kurio dydis 7×7 metrų su nedideliu įgilinimu centre. Aptikęs portalą, atradėjas Mamanis užmezgė kontaktą su oficialia Puno valdžia ir netrukus Hai markas jau buvo apgultas archeologais ir inkologais. Pasirodė, kad šiose vietose labai seniai egzistuoja legenda apie “vartus į dievų šalį”. Pasak legendos, senovės Peru gyventojai galėjo bendrauti su dievais, pereidami per stebuklingus vartus, paskui galėjo sugrįžti ir papasakoti apie savo keliones. Legenda taip pat sakė, kad dauguma žmonių, praėjusių per vartus, tapdavo nemirtingais.”

Įdomius pojūčius aprašė žmonės, paabuvoję palei Hai Marko “durų”. Tie, kurie buvo pridėję ranką prie struktūros ant uolos, jautė keistą dilgčiojančią energiją, kiti girdėjo malonią religinę muziką, kitiems rodėsi reginiai, tarsi durys būtų atidarytos ir jie gali matyti tai, kas vyksta kitoje realaus pasaulio pusėje. Įdomu pažymėti, kad struktūra ant uolos išties primena vartus ir yra susijusi su kitais penkiais archeologiniais radiniais, kurie susiję sąlyginėmis tiesiomis linijomis, kurios susikerta tiksliai Titikakos ežere.

Keistas sutapimas – per pastaruosius 20 metų būtent šiame rajone užfiksuotas nepaprastai didelis NSO aktyvumas, ypač palei Titikakos ežerą. Dažniausiai stebimos mėlynos sferos ir ryškiai balti diskai. Dar viena legenda byloja, kad kartą Durys bus atvertis ir dievai galės sugrįžti. Labai pažįstama, ar ne tiesa? Galbūt kalba eina būtent apie aparatus, vadinamus NSO?

Bokonės “krateriai”

“Gali būti. – rašo ufologas Subotinas. – kad NSO, kurie taip dažnai minimi spaudoje, yra visai ne technogeniniai kitų civilizacijų aparatai? Kaip galima paaiškinti tokį formų, atspalvių ir elgesio protingumo įvairovę? Buvo iškelta daugybė hipotezių, viena kurių man atrodo realiausia. NSO – tai gyvos būtybės: taip mano italų tyrinėtojas Lučianas Bokonė.

Ant kalvos Bokonė įsirengė laboratoriją, kurioje turi begalę įvairios registruojančios aparatūros – fotometrus, magnetometrus, alfa, beta ir gama spinduliavimo registratorių, foto ir video kamerų. Buvo ir gyvų indikatorių – šunų. Tyrimų principas buvo labai paprastas: bet kurio prietaiso anomalūs ir leistinas ribas viršijantys liudijo apie NSO pasireiškimą.

Ir tokių pasireiškimų buvo daugybė. Per tris darbo metus Bokonė surinko daugybę medžiagos. Be to, susidarė toks įspūdis, kad paslaptingi reiškiniai, kuo toliau, tuo labiau aktyvėjo. Juos registravo prietaisai, juos fiksavo videojuosta, jie buvo matomi paprasta akimi. Palaipsniui atsiskleidė ir jų savybės.

Tyrinėtojus stulbino šių anomalių reiškinių elgesio sąmoningumas. Visi tie debesys, nežinomų laukų sutankėjimai, šviečiantys rutuliai, esantys regimame ir neregimame spektro diapazone (infraraudoname ir ultravioletiniame) tarsi demonstravo žmonėms savo galimybes – pralėkdavo arba praplaukdavo virš žmonių, keitė skrydžių kryptis ir greičius, transformavosi į įvairias formas. Palaipsniui Bokonė padarė išvadą, kad turi reikalą su eterinės gyvybės formomis. Ir davė jiems vardą – krateriai. Štai ką jis pats rašo apie šiuos objektus.

“Šios eterinės gyvybės formos, šie objektai – gyvos būtybės, ir susiję su jomis fenomenai nepriklauso mūsų trimatei realybei, tipiškai mūsų regimo spektro dažnių atkarpai. Tai mums svetimos gyvybės pasireiškimai. Tai neabejotinai yra gyvos būtybės – šviesios ir tamsios, tankios ir permatomos, plazminės formos, energetiniai dariniai, tirpstantys debesys, nematomos amorfinės masės, neturinčios nieko bendro su mūsų fizine realybe.

Tai klaidžiojančios ugnys, energetiniai fenomenai, kartoju – nematomi, bet fiziniai – užfiksuoti fotojuostoje pagal prietaisų parodymus, kai buvo virš tiriamo rajono, virš kranto ir jūros, kai jie judėjo dideliame ir mažesniame aukštyje ar buvo ant pačios žemės nedideliais atstumais nuo mūsų, kai slydo neįtikėtinu greičiu kalvos nuokalne ar danguje virš miesto, kai leidosi ar kilo, kai kybojo virš didelių gaisrų ir pavirsdavo didelėmis plazminėmis būtybėmis, sekiodavo apskui lainerius ar kybodavo nedideliame aukštyje virš pramonės kompleksų, oro ir jūrų uostų”.

Jeigu Hartas “išsiaiškins” su Sedonos portalais, o Bokonės hipotezė gaus svarų mokslinį patvirtinimą, mums teks suvokti ir priimti tą faktą, kad mūsų pasaulis yra gerokai ankštesnis, nei esame pratę galvoti. Mes esame apsupti nematomų protingų būtybių, kurios mus stebi ir netgi mėgina užmegzti kontaktą.

Inf. šaltinis: Аномальные новости 42,2007 – Петр Растренин