Poliarinis ledas tirpsta vis sparčiau

Ledų tirpimas Antarktidoje ir Grenlandijoje per pastaruosius 20 metų dar paspartėjo. Netrukus tai gali tapti svarbiausia jūrų kilimą lemiančia priežastimi.

 

Naudodami palydovų duomenis ir klimato modelius, mokslininkai apskaičiavo, kad kasmet ištirpsta tiek šių dviejų poliarinio ledo dangų, kad kasmet jūrų lygis pakeltų 1,3 milimetrais.
Iš viso per metus jūrų lygis pakyla maždaug 3 milimetrais, praneša BBC.

 

„Geophysical Research Letters“ paskelbtame straipsnyje tyrėjai sako, kad ledas šiose srityse tirpsta greičiau nei prognozavo modeliai.

 

Jų nuogąstavimai papildė keletą kitų tyrimų, padariusių išvadą, kad jūrų lygis kils sparčiau nei 2007 metais paskelbtame vertinime projektavo Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija (IPCC).

 

2006 metais Grenlandijos ir Antarktidos ledo dangos per metus prarasdavo 475 gigatonas ledo. Dabar Grenlandijoje per metus ledo sumažėja maždaug 22 gigatonomis daugiau, o daug didesnė ir šaltesnė Antarktida kasmet netenka apie 14,5 gigatonų daugiau ledo.

 

Jei šios augimo tendencijos ir toliau išsilaikys, iki 2050 metų ištirpusių dviejų poliarinių ledo dangų vanduo bendrą pasaulinį jūrų lygį gali pakelti 15 centimetrų. Dar panašiai tiek pat jis pakils dėl tirpstančių kalnų ledynų ir jūrų vandens šiluminio plėtimosi.

Junkitės prie mūsų Facebooke
ir
sekite mus Instagram @anomalija.lt

Aš jau Jus seku!

 

„Tai, kad ledo dangos lems didžiąją dalį jūrų lygio kilimo, nestebina. Jose yra daug didesnis kiekis ledo nei kalnų ledynuose“, – teigė pagrindinis tyrimo autorius Ericas Rignotas iš NASA Reaktyvinio judėjimo laboratorijos (JPL) Pasadenoje, Kalifornijoje.

 

„Stebina tai, kad šis ledo dangų indėlis auga jau dabar“, – pridūrė jis.

 

Jei ledo danga tokiu pat tempu tirps iki 2100 metų, tuomet jos indėlis į bendrą jūrų vandens lygio kilimą sieks 56 centimetrus.

 

Palyginimui, IPCC 2007 metais prognozavo, kad maksimalus vandens kilimas sieks 59 centimetrus, tačiau komisija taip pat pripažino, kad šie skaičiavimai greičiausiai yra netikslūs, nes žinios apie ledo dangoje vykstančius procesus yra neišsamios, tad tiksliai įvertinti padėties neįmanoma.

 

Nuo 2007 metų keletas kitų tyrėjų grupių, naudodamos skirtingus metodus, padarė išvadą, kad tarp 1 ir 2 metrų svyruojantys skaičiai yra tikėtini. Tai turėtų didžiulių pasekmių salose įsikūrusiems žmonėms ir valstybėms, turinčioms ilgą pakrančių liniją, pavyzdžiui, Bangladešui.

 

„Jei dabartinės tendencijos išsilaikys, jūrų vandens lygis greičiausiai bus žymiai aukštesnis nei projektavo IPCC“, – kalbėjo E. Rignotas.

 

Atliekant naująjį tyrimą naudotos dvi skirtingos metodologijos. Pagal vieną jų, remiantis įvairiausiais palydovų ir žemėje surinktais duomenimis skaičiuojama, kiek ledo susiformuoja ir kiek išnyksta, pavyzdžiui, matuojamas ledo dangos storis ir greitis, kuriuo ledynai juda.

 

Antrąjį duomenų rinkinį pateikė NASA „Grace“ misija, kurios metu du palydovai matuoja Žemės gravitacinės traukos pokyčius. Ledo tirpimas toje Žemės paviršiaus vietoje nežymiai susilpniną trauką.

 

Prieš dvejus metus ši misija nustebino kai kuriuos mokslinės bendruomenės narius, kai atskleidė, kad net ir didžiulė bei ledinė Rytų Antarktidos ledo danga mažėja.

 


wpDiscuz