Velionio tėvo ginklas – poltergeistas

Jei pagal šios publikacijos siužetą būtų sukurtas vaidybinis filmas, neabejotinai jį tektų rodyti po 23 valandos ir pažymėti ženklu “S”. Būtent tokie reikalavimai taikomi fantastiniams siaubo trileriams. Savaiminiai užsidegimai – vienas svarbiausių tokių filmų bruožų, juostų kūrėjai vienbalsiai sutaria, kad tokios scenos baugina žiūrovus.

Kai paprasti lietuviai ima kalbėti, kad jų šeimą persekioja poltergeistas, iš pradžių tuo sunku patikėti. “Kitos versijos nėra”, – tokią išvadą pateikus ugniagesiams, į namą pradėjo plūsti ne tik žurnalistai, bet ir paranormalių reiškinių tyrinėtojai.

Padidintos rizikos zona

Iki šiol sostinės sodų bendrija “Medikas” išsiskyrė nebent tuo, kad prestižiniame rajone įsikūrusiame komplekse sparčiai augo modernūs namai. Žmonės net neįtarė, kad kaimynystėje siaučia vėlės. Paprasti vilniečiai negalėjo žinoti, kad jie gyvena padidintos rizikos zonoje, kurioje ginkluotis reikia ne automatiniais šautuvais, moderniomis saugos sistemomis, o kryžiais, česnakais ir švęstu vandeniu.

Pranešimas, kad poltergeistas persekioja policininkų šeimą, ne juokais sujaudino Valentinos ir Eduardo Petuchovų kaimynus. Jau savaitę nė vienas gyvis nesiartina prie pajuodusio dviaukščio namo. Aprūkę langai, degėsiai prie namo durų ir krūvos šiukšlių kieme rodo, kad pastate dedasi ne visai geri dalykai. Kaimynai jau įprato iš miego pabusti nuo ūžiančių sirenų gausmo, o iš ryto autobuso link bristi per baltas gaisrininkų pritaškytas putas.

Įprasta šiame name matyti ir juodą sutaną vilkintį vyrą. Kunigas Antakalnio mikrorajone stūksančiame name lankėsi jau ne kartą. Ant sienų, elektros instaliacijų, apdegusios viryklės, kitų prietaisų dvasininkas išpylė jau ne vieną kibirą švęsto vandens, ne kartą meldėsi savo parapijoje, prašydamas šėlstančią sielą nurimti ir nebegąsdinti “Mediko” sodo bendrijos gyventojų.

Ir nieko, įvykiai ėmė kartotis vis dažniau, o ant kalvelės stovintis Petuchovų namas – bauginti gerokai labiau nei Adamsų šeimynėlės vila. Į namą bijo ateiti ne tik jo savininkai, bet ir parapsichologai bei kiti dvasių vaikytojai. Ugniagesiai taip pat nuleido rankas. Sako nebežinantys, kaip kovoti su stichija.

Prakeikė dukrą ir jos vyrą

Kaip viskas prasidėjo? Kai duktė Valentina apsisprendė ištekėti ir tėvui pristatė savo išrinktąjį, šeimos galva tepasakė, kad duktė renkasi pati. Dvi šeimos apsigyveno viename name, gerokai nutolusiame nuo miesto centro. Naujasis žentas ir duktė pradėjo brandinti mintį, jog būtų gerai persikelti arčiau Senamiesčio.

Tai išgirdęs rūstusis Valentinos tėvas ne juokais įsiuto. “Namo niekada neparduosite, nebent per mano lavoną. Prakeikiu tave ir tavo vyrą. Atmink, kad ir po mano mirties namą saugos siela”, – prieš kelerius metus tėvo ištartus žodžius prisiminė V.Petuchova. Tuomet dukra nesureikšmino tėvo žodžių, tik su šeima išsikraustė į butą kitame sostinės rajone.

“Tėvas nuo visų atsiskyrė, vengė bendrauti. Jam nereikėjo nei šeimos, nei vaikų. Kai atvažiuodavome, klausdavo, kada išvyksime”, – pasakojo V.Petuchova. Taip nutrūko gražūs dukters ir tėvo santykiai. Užsirūstinusį tėvą Valentina lankydavo vis rečiau ir rečiau, kol tėvas susirgo ir jo kūną sugraužė vėžys.

Liko tik namas, statytas ir išpuoselėtas elektriko profesiją turėjusio Valentinos tėvo, namas, kurį prieš mirtį užkeikė rūstusis vyras, namas, kurio niekas niekada negalės parduoti.

Iš avanso – tik pelenai

Petuchovai numojo ranka į tėvo prakeikimą ir praėjusių metų lapkritį pradėjo ieškoti pirkėjo. Vos toptelėjus šiai minčiai, name prasidėjo racionaliai nepaaiškinami dalykai, kuriuos ištirti, matyt, galėtų tik garsieji FTB agentai Foksas Malderis ir Deina Skali.

Keisti virpesiai, žingsniai, kartais ir nepaaiškinami garsai ėmė bauginti Petuchovų šeimą. “Savaime išsijungdavo ir įsijungdavo elektra. Naktį ėmė girgždėti laiptai. Net neįsivaizduojate, ką patyrėme. Iš pradžių galvojau, gal tik man susidaro toks įspūdis, bet keistus reiškinius pastebėjo ir kiti šeimos nariai”, – sakė moteris, kuri su šeima buvo priversta išsikraustyti iš tėvo namų.

Po mėnesio atsirado namo pirkėjas. Buvo pradėtas sandėris, potencialus pirkėjas sumokėjo avansą, daugiau nei 1000 litų įvairių valiutų kupiūromis. Pinigus Valentina paslėpė spintelėje, tuomet jos tėvo dvasia nebeiškentė: iš 200 dolerių ir tiek pat eurų liko tik pelenai.

Petuchovai nusprendė grįžti gyventi į velionio tėvo namus, kaip tik tuomet įsisiautėjo stichija. Ėmė degti virtuvė, lovos, užuolaidos, rankšluosčiai, net dviračių rankenos, kiti daiktai. Ugnis įsiplieksdavo tik tuomet, kai namo duris praverdavo Petuchovų šeima.

Sudegus valiutai, praturtėdavo sūnus

Gesinti ugnies atvykdavę gaisrininkai iš pradžių manė, kad gaisrus sukelia prasta elektros instaliacija. Tačiau ir išjungus elektrą gaisrai nesiliovė, tik dar labiau įsisiautėjo. Prasidėjo tai, ko labiausiai bijojo Petuchovų šeima. To, kas įvyko antradienio vakarą, sako, net baisiausiame sapne V.Petuchova nebūtų regėjusi: ėmė degti namo sienos, baldai, užuolaidos, kone viskas, kas tuo metu buvo name. Patys Petuchovai nebesugebėjo užgesinti užsiplieskusios ugnies, atvykę ugniagesiai įveikė stichiją, tačiau neilgam. Ugniagesių akyse savaime įsiplieskė rankšluostis, dviračio rankenos, kiti daiktai.

“Mes baigiame tyrimą. To, kas vyksta šiuose namuose, negalime paaiškinti. Galimas gaisro versijas dėl prastos elektros instaliacijos ir tyčinį padegimą atmetame. Kvieskite dvasininką”, – išvykdami iš įvykio vietos patarė ugniagesiai. Kunigas jau ne kartą šventino namo sienas, todėl Petuchovai metė paskutinę kortą – žiniasklaidą, gal įtakinga visuomenės jėga įbaugins ir siautėjančią dvasią.

Sutapimas ar ne, bet kol name buvo žiniasklaidos atstovai, savaime ugnis nė karto neįsiplieskė, o prie namo, nors ir nedrąsiai, priėję kaimynai ėmė šnabždėtis, kad to, kas vyksta jų kaimynystėje stūksančiame name, negalima vadinti poltergeistu. “Tėvai ne visada Dariui (šešiolikmetis Petuchovų sūnus) duodavo pinigų, tačiau jis jų visuomet turėdavo, ypač tuomet, kai prasidėjo gaisrai”, – aiškino sodo bendrijoje gyvenantys paaugliai. Ir dar vienas sutapimas, pirmo savaiminio gaisro metu užsidegė eurų ir dolerių kupiūros…

Vis dėlto mokslininkai neneigia ir savaiminio užsidegimo (poltergeisto), kuris iki šiol laikomas ne fantazijos vaisiumi, o iki šiol nepaaiškinamu gamtos reiškiniu. Įspėjimas Petuchovų šeimai: poltergeistus regintys žmonės paprastai yra psichiškai sveiki, jie nemato vaiduoklių, tačiau gali ir nukentėti nuo savaime judančių daiktų.