Vienkiemyje – nepaaiškinamų reiškinių pėdsakai

Ganykloje išguldytos žolės ratilai aprėžti vienodo gylio grioveliu. Pakruojo rajono Kabališkių vienkiemio gyventojai tebėra priblokšti keisto reiškinio: vidurnaktį pliaupiant lietui buvo šviesu kaip dieną, o rytą prie sodybos ganykloje aptiko išguldytą žolę ir joje įrėžtus apskritimus.

 

Traukė miegas

 

Beveik už poros kilometrų nuo Lygumų miestelio esančiame Kabališkių vienkiemyje praėjusio ketvirtadienio naktis buvo neįprasta. Petras Apšega vidurnaktį pabudo nuo šviesos, sklindančios pro langą.

 

„Pabudau ir galvoju, kiek valandų, kad lauke šviesu kaip dieną. Pasižiūrėjau į laikrodį – buvo kelios minutės po pirmos. Girdžiu, šunys loja net pasikaukdami. Galvoju, gal elniai prie sodybos atėjo? Pasižiūrėti, kas šviečia ir ko draskosi šunys, nebeatsikėliau. Traukė miegas. Apsiverčiau ant kito šono ir tuojau užmigau“, – prisimena tą naktį vienkiemio gyventojas P. Apšega.

 

Žmogus sako, kad tą keistą nakties šviesą ir šunų lojimą būtų ir pamiršęs, jei rytą tame pačiame vienkiemyje gyvenanti Vida Kartašovienė nebūtų prie pat namų esančioje ganykloje aptikusi keistus pėdsakus.“Nueinu rytą melžti karvės ir savom akim netikiu. Toje vietoje, kur dar nebuvo ganyta, didžiulis ratas išguldytos žolės. Tarsi kas būtų ją iš viršaus prispaudęs. Jo viduryje, panašiai trikampis, likęs neišguldytos. Ganykloje jautėsi keistas kvapas, lyg prirūkytame ir nevėdintame kambaryje. Kol apžiūrinėjau ganyklą ir karves, ėmė svaigti, skaudėti galvą, tarsi kas ją lanku spaustų. Pykino, darėsi silpna“, – prisimena netikėtai pablogėjusią savijautą V. Kartašovienė.

Junkitės prie mūsų Facebooke
ir
sekite mus Instagram @anomalija.lt

Aš jau Jus seku (uždaryti ir daugiau nerodyti)!

 

Ji tą naktį miegojusi kietai ir nejutusi nei šviesos lauke, nei šunų lojimo.

 

Moteris, grįžusi iš ganyklos, viską papasakojo namiškiams. Tada ir sužinojo, naktį buvus keistos šviesos.

 

Jos dukra Vilma apie pirmą valandą nakties kėlėsi pamaitinti kūdikį.

Įdomu? Sudominkite ir kitus! Pasidalinkite ir tęskite skaitymą.
Dalintis

 

„Naktį stipriai lijo. Kad lauke šviesu, pastebėjau tik atsiguldama, kai išjungiau elektrą. Dienos šviesa sklido iš dangaus nuo miško pusės, tačiau tuokart manęs labai nesudomino: vaikas naktimis blogai miega, o tą naktį atsigėręs pienuko tuojau pat užmigo. Miego labai norėjau ir aš, todėl nesidairydama pro langą tuojau pat užmigau“, – tą naktį prisimena V. Kartašovienės duktė Vilma.

 

„Kai nuo šviesos ir šunų lojimo prabudau, buvo pirma valanda nakties“, – sako vienkiemio gyventojas Petras Apšega.

 

Keisti reiškiniai ne naujiena

 

Kabališkių kaimo gyventojai teigia, kad keisti reiškiniai aplink vienkiemį jiems nėra naujiena. Daugiau kaip prieš dešimtmetį žiemą, apie ketvirtą valandą nakties, Vida Kartašovienė skubėjo į darbą Lygumų mokyklos katilinėje.

 

Prisimena, gal už pusantro kilometro nuo vienkiemio, laukymėje, pamatė didžiulį šviečiantį rutulį. „Jis man buvo panašus į labai didelį apelsiną. Artyn jo nėjau, buvo nejauku. Negalėjau suprasti, iš kur toks didžiulis ir ryškiai oranžinis? Kai žmonėms pasakojau apie jį, kiti netikėjo, šaipėsi, sakė, kad tau gal pasimaišė.“

 

Vilma gal prieš aštuonetą metų su seserimi temstant ėjo iš miestelio. Merginos pamatė, kaip per lauką link jų artinasi ryškiomis vaivorykštės spalvomis šviečiantys stulpai.

 

„Jie buvo labai dideli, nuo žemės iki pat dangaus. Mes išsigandome ir pasileidome bėgti link namų. Kuo greičiau bėgome, tuo greičiau tie stulpai artėjo į mus. Baisiausia buvo, kad jie neužslinktų ant kelio į namus prie pamiškės. Tačiau kai atbėgome, už medžių jų jau nebesimatė.“

 

Vida Kartašovienė sako, kad jai šviesos stulpus pamiškėje yra tekę matyti ne kartą. Tačiau jie nebuvę spalvoti. Moteris prisipažįsta, vydama mintis apie nepaaiškinamus gamtos reiškinius, tikino save ir namiškius, kad galbūt medžiotojai naktį naudoja kokius nors šviesos prietaisus.

 

Pėdsakai liudija

 

Pasižiūrėti, kokius pėdsakus paliko keistoji naktis Kabališkės vienkiemyje, buvo atvykęs ir Lygumų seniūnas Gediminas Poliakas. Techninį išsimokslinimą turintis G. Poliakas stebėjosi: „Ganykla nėra lygi, o taisyklingas ratas aprėžtas vienodo gylio grioveliu?.. Sunkiai paaiškinama būtų ir kokia nors energetinė iškrova, nes tada būtų žolė ne išguldyta, o išdeginta“.

 

Kas dėjosi Kabališkėje tą naktį, niekas vienkiemio gyventojams negali paaiškinti. „Niekas ir netiki, kol savomis akimis nepamato tų keistų ratų“, – sako V. Kartašovienė.

 

Kad išsklaidytų tėvų nerimą, po keistos nakties buvo atvažiavusi dukra Aušra iš Žeimių su vyru ir draugų šeima. Vienkiemio gyventojai sako, kad svečiai apžiūrėjo ganyklą ir vienkiemyje praleidę kelias valandas išvažiavo namo.

 

„Niekas, be Aušros, nebuvo linkę tikėti, kad čia būna keistų reiškinių, tačiau kai jiems grįžus įsiskaudėjo galvas ir visą naktį verkė čia pabuvęs metų ir trijų mėnesių vaikas, nebesako, kad tai – prasimanymai“, – sakė V. Kartašovienė.

 

Kabališkės gyventojai piktinasi, kad televizijos žurnalistai, apsilankę po keistosios nakties, paskelbė, jog po šių įvykių jų karvės pradėjo trigubai daugiau duoti pieno.

 

„Supykau dėl tokios neteisybės, – „Šiaulių kraštui“ sakė Vida Kartašovienė. – Priešingai, jokios įtakos gyvuliams nepastebėjau. Nenoriu, kad būtų skleidžiami prasimanymai ir apie neva mūsų matytus ateivius. Mes pasakojome apie keistus reiškinius, kurie galbūt kaip nors yra susiję su neseniai buvusiu žemės drebėjimu. Niekas nieko mums nepaaiškina, tik televizija pranešė, kad iš Zoknių lėktuvai tą naktį virš Pakruojo rajono neskraidė. O iki Zoknių nuo sodybos – 26 kilometrai.“

 

Šaltinis: „Šiaulių kraštas“


Leave a Reply

2500